QUOTE(Vilika @ 2010 06 07, 14:46)
O nepagalvoji kodėl taip yra? Gal dėl to, kad vyrai gali visą save atiduoti darbui, dirbti su viršvalandžiais ir siekti užsibrėžto tikslo, o moterys pasibaigus darbo laikui bėga į darželius susirinkti vaikų, daryti jiems ir savo vyrams vakarienę, tvarkyti per tą laiką jau nusiaubtus mažųjų namus...o jei dar vaikai serga...moterys nesiskundžia darbdaviui, kiek laiko per naktį nešiojo verkiantį ligoniuką, kokia ji pavargusi ir kad nors ir sėdi darbe, širdimi ji pas namuose, kur jos laukia sergantis vaikas...
Oj, čia žinokite, nesuabsoliutinkit. Bent jau žiūrint iš nuosavos varpinės, pas mus šeimoje dar klausimas kas greičiau namo išlekia. Čia daugiau nuo darbdavio priklauso; vyras gali ir nuvežti vaikams pasus padaryti, pas gydytojus, į visokius užklasinius, aš galiu sau leisti puse dienos darbe nepasirodyti (nes naktį mažiausias kėlėsi dažnai) ir t.t.
Jei uždarbis orientuotas į rezultatus, o darbdavys yra protingas ir suprantingas - su tuo problemų nekyla.
Papildyta:
QUOTE(paulius.sav @ 2010 06 07, 14:06)
<...>
1. Mano pozicija - arba pinigai, arba laikas, arba abudu, bet ne nei vienas.
2. Aš manau kad vyrui uždirbant 8k ir daugiau neturėtų būti priekaišktu, ypač šiais laikais.
3. Todėl aš visai sutikčiau, kad man žmona sakytu - dirbk tik 8 valandas per dieną, be jokių ten viršvaladžių ar savaitgalių. Duok mums dėmesio ir kokių 4k mums pakaks, išsisuksim kaip nors.
4. Tai būčiau pilnai laimingas grįžti anksti ir džiaugtis gyvenimu. Bet kai kabo paskolos, daržas 1k kainuoja, reikia 2 atostogų ir dar pramogų - sorry tiek tikrai nepakanka.
5. O tai kodėl turėčiau atleisti ir pamiršti? 2 metus sukandęs dantis gyvenau ir tipo tai reikia pamiršti?
1. Labai norint - suderinama viskas; bet tik reikia panorėti, o ne pastatyti du kraštutinumus.
2. Šiais laikais (ir ne tik šiais laikais), viskas gali apsiversti labai greitai. Mūsų šeimoje DU tarpusavio santykis labai kito, tai į vieną pusę, tai į kitą. Abu buvom vienas kito išlaikytyniais, abu žinom ką reiškia gauti vienam ar kitam 50 proc. mažesnes pajamas arba aplamai jų negauti. Realiai (kai tą esame abu patyrę) galiu pasakyti, kad priekaištai nelabai galimi, nebent jei sėdi metus laiko ir atrodo, kad "tas darbas per žemo lygio", o šaldytuve pelės iš neturėjimo ką veikti tvatinasi.
3. Aš irgi sutikčiau. Rimtai. Tik vat kuo didesnės pajamos, atitinkamai padidėja ir išlaidos.
4. Bet tai jūsų problemos, kad negalite išgyventi su dabartinėm pajamom ir buvusiom išlaidom, tai juk jūs nesugebate apriboti savo vartojiškumo. Kaip sakoma? Prie gero gyvenimo greitai priprantama. Kam jums tas daržas už 1K? Tik todėl, kad daržas privatus? Vietos valstybyniame nesulaukėte? Ar "kam čia taupyti ir laukti"? Atostogos palapinėje prie lietuviškos balos žemas lygis? Pinigai subinę raižo?
5. O čia jau jūsų asmeninės problemos, ne žmonos. Nuoskauda jūsų, jūs piktas. O žmona prie ko čia? Kad įmerkti nedavė? Durna žmona. Jaunėlis su mumis lovoje miegojo iki 1 metų (kol aš negrįžau į darbą), jokio svaigimo apie seksą nebuvo. Laisvalaikiu didžiausias poreikis buvo - išsimiegoti. Abiems. Seksas - išiilsėjus, PO TO.