Trumputis
Pasidirbau mažutes
Tvirto medžio rogutes.
Nuo kalnelio važiavau
Šimtą zuikių sugavau.
Ir ne į temą :
kai išmokom eilėraštuką, kuris prasideda sakiniu:
"Seni šalti raudonnosi,
ką tu man padovanosi"
maniškis trimetukas visu garsu uždeklamavo (netyčia žinoma):
seni šalti raganosi, ką tu man padovanosi..?
..gerai kad kalėdų senelis buvo su jumoru...
ŽIEMOS KARŪNA
Ar gerai, ar negerai,
Vėl pasikeitė orai.
Plūkias Šaltis prie pusnyno.
- Seni Šalti, ką darai?
- Žiemą sostan sodinu,
Sodinu ir dabinu
Baltabokštę jos karūną
Sniegenėlių rubinu!
KARNAVALAS
Linksma, grakšti snieguolė
Po tų baltų pūgų.
Suras meškučio guolį,
Prikels jį iš miegų.
- Meškuti, kelkis, gėda!
Kaip kelmas koks guli.
Šiąnakt ateis Kalėdų
Senelis iš toli!
Šią naktį švelniai šąla,
O snaigės - vis ratu...
Eime į karnavalą,
Pašoksime kartu!
Vaikučiai pasiruošę,
Gražiai sutikti mus, -
Žaislais eglutę puošia,
Kartoja žaidimus.
O bitė ir kamanė
Papievy - dum dum dum -
Pakilo ir sumanė
Atskristi su medum!..
Ir va - staiga sujudo
Po ąžuolu kerai.
Meškutis atsibudo
Ir šūkauja storai:
- Ubū, kaip švelniai šąla,
Ubū, ubū, ubū!...
Skubu į karnavalą!
Skubu! Skubu! Skubu!
KARALIENĖ ŽIEMA
Pažįstame Šalčio gerumą, -
Pasišaukė vėjus kelis,
Pastatė kalnelyje rūmą.
Ne rūmas - tribokštė pilis.
Išbarstė pusnelėmis kiemą
Penkis ar devynis kartus
Ir parvežė seserį Žiemą
Pro balto sidabro vartus.
- Čia nieko tau, sese, nestinga -
Nei ledo, nei šerkšno gėlės...
Nebūk atšiauri ir klastinga, -
Vaikai kaip senelę mylės!
Pakilo Žiemužė į sostą,
Sužvilgo snieguolės šalia.
Ir niekam kol kas nepabosta
Baltosios valdovės galia.
PIRMOJI PŪGA
Retai saulutė pasirodo,
Retai išsipina kasas.
Balta pūga už balto sodo
Suvėlė pakeles visas.
Sumaišė pusnį, atsiduso,
Nurūko pagiriu ūma.
Senam sode ant kiškio ūso
Iš džiaugsmo virpa tyluma.
Nedrįsta keltis šaltas vėjas, -
Gulės, atrodo ir gulės...
Sustingo sniegas palengvėjęs
Ant viršūnėlės obelies.
Ramiai susigūžė po langu
Karvelis margu snapeliu.
Ilgai žiūriu į tylų dangų,
Į tylią žemę ir tyliu.
LEDO ŽVANGUČIAI
Pūgos užpustė
Lauką ir kelią,
Mėlyną ežero bangą...
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.
Ledo žvangučiai -
Ak, žvangesėlis! -
Lengvas, švelnutis, grynas. -
Kelia pusnelę
Rugio pasėlis,
Pienė, rūta, vėdrynas...
Kelia pusnelę,
Baltąją kelia...
Va, pažiūrėk pro langą, -
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.
SNINGA
Ant lauko, ant bėgančio kelio,
Ant žalio zylutės pūkelio,
Ant sodų, miškelių šėmų,
Ant mano ir tavo namų
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Atrodo, šiaurys aveles
Į žydras dangaus pieveles
Atvarė ir vilnas jų purto.
Ir va - iš buriuko užburto
Nuo ryto lig vakaro sninga.
ŠALČIO NATOS
Kartais, eidamas per sniegą,
Šaltis ima ir užmiega.
Šaltis miega - oras šyla.
Pūgos atlekia per šilą.
Ant ledinio šalčio maišo
Žemę naršo, dangų maišo.
Sumaišytų mus visus,
Bet senelis - krust ūsus.
Leduku užkloja balą,
Ir lauke smagiai pašąla.
ŠALČIO MIEGAS
Šaltis mokė šaltukus,
Kaip statyti tiltukus,
Kaip žodelį skiemenuoti
Ir dainelę padainuoti.
- Va, žvirbliukai ant laidų, -
Mūsų natos be klaidų,
O laidai nuo elektrinės -
Mūsų penklinės varinės.
- Prašom, do... Ak, puiku!..
Prašom, re... Kaip smuiku!..
Trečią natą, prašom balsiai...
Ir šaltukai plonabalsiai,
Senio Šalčio giriami,
Uždainavo: - Do-re-mi!..
DEVYNI KALNELIAI
Pasišaukėm vėją švelnų,
Ir buvus laukai iš miego.
O dabar po Šalčio delnu -
Devyni kalneliai sniego.
Devyni šiauriniai ūkia -
Devyniais rageliais groja.
Myli Šaltis Žiemą Pūkę -
Devyniom šarmom šarmoja.
KŪČIŲ VAKARAS
Pilna piesta aguonų pieno.
O valgių valgių - Dievo duota...
Atnešk, seneli, kuokštą šieno,
Užtiesim staltiese raštuota.
Kisielius išvirė - atšalo.
O rėtis kupina prėskučių.
Visi šį vakarą prie stalo
Susėsim ramūs švęsti Kūčių.
Pažvelgs iš balto paplotėlio
Dievulis geras, kūtėj gimęs,
Prie jo - nekalto mažutėlio -
Šypsosis angelas parimęs.
Ir užvaldys kiekvieno sielą
Kilni tikėjimo palaima.
Šventa naktis tą jausmą mielą
Nešios po visą mūsų kaimą.
KALĖDŲ SENELIS
Balta lygumėlė. Kalnelis.
Pusnynais iš slėnių anų
Ateina Kalėdų Senelis
Su pilnu maišu dovanų.
Žiūrėk, jau Senelis pasuko
Pro tuopą ir mūsų kieman.
Atneš tau iš guolio barsuko
Spalvotą ragaišį. O man?..
O man ką?.. Mašiną ar dūdą?..
Ir vieną, ir kitą turiu.
Atneški, Seneli, man rudą
Šuniuką - vadinsiu Gauriu.
O jeigu rudų nebeliko,
Atneški man juodą. O gal -
Geltoną ar baltą kaip Miko...
Ne ne, negrąžinsiu atgal.
Ne ne, neištremsiu į girią,
Kaip ištrėmė Sargį teta,
Kur niūkso eglynai pastirę
Ir virkauja vėjo tūta.
Globosiu šuniuką - teauga,
Teamsi žvalus prie būdos.
Turėsiu, Seneli, aš draugą,
Kuris neišduos niekados.
Bėgiosime, žaisim skiniuką,
Miškely grybausim abu...
Atnešk man, Seneli, šuniuką!
Koks plaukas - visai nesvarbu.
BALTAS VAKARAS
Jau vakaras. Atėjęs
Dienelę užgesino.
Palinko baltas vėjas
Prie balto klavesino.
Nubėgo baltos gaidos
Per baltą baltą sniegą.
Ir, saulei nusileidus,
Baltam pusnyne miega.
Balti sapnai sušlamo,
Išgirdę baltą tylą.
Jau vakaras. Virš namo
Mėnulis baltas kyla.
SNAIGIŲ BALETAS
Šąla šalvena,
Snaigės plevena.
Šalti, sveteli, ar tu čia?..
Ne, tai Šaltukas -
Baltas nykštukas
Ledo ragelį pučia.
Aidi skardena
Ledo ragelis,
Groja suktinį lėtą.
Šoka snieguolės -
Sniego mergelės
Baltą žiemos baletą.
NAUJIEJI METAI
Atjos ant vilko raišo
Skambėdama delčia,
Pabers iš balto maišo
Sidabrą ten ir čia.
Suvels šiaurys pusnelę.
Sublykčios Venera.
Papuošim eglę žalią
Vaivorykščių skara.
Raudono stiklo batai
Snieguty sugirgždės, -
Ateis Naujieji metai
Iš mėlynos žvaigždės.
Geru žodžiu savaime
Paguos tave - nurimk.
Atneš tau žydrą laimę.
Žalios norėsi - imk!
GERAS DĖDĖ
Glosto vėjas pusnį šviežią.
Bėga širmiai - rogės griežia.
- Geras dėde, imk ir mus, -
Mylim viesulus širmus!
Caku caku - visą kelią
Pasagėlės ugnį skelia.
Žvanga vario žvangalai -
Aidi slėniai ir šilai.
Aidi slėniai, skamba dainos.
O keliai keleliai mainos.
Sklendžia rogėm lyg pūkai
Geras dėdį ir vaikai.
/Martynas Vainilaitis/
Ar gerai, ar negerai,
Vėl pasikeitė orai.
Plūkias Šaltis prie pusnyno.
- Seni Šalti, ką darai?
- Žiemą sostan sodinu,
Sodinu ir dabinu
Baltabokštę jos karūną
Sniegenėlių rubinu!
KARNAVALAS
Linksma, grakšti snieguolė
Po tų baltų pūgų.
Suras meškučio guolį,
Prikels jį iš miegų.
- Meškuti, kelkis, gėda!
Kaip kelmas koks guli.
Šiąnakt ateis Kalėdų
Senelis iš toli!
Šią naktį švelniai šąla,
O snaigės - vis ratu...
Eime į karnavalą,
Pašoksime kartu!
Vaikučiai pasiruošę,
Gražiai sutikti mus, -
Žaislais eglutę puošia,
Kartoja žaidimus.
O bitė ir kamanė
Papievy - dum dum dum -
Pakilo ir sumanė
Atskristi su medum!..
Ir va - staiga sujudo
Po ąžuolu kerai.
Meškutis atsibudo
Ir šūkauja storai:
- Ubū, kaip švelniai šąla,
Ubū, ubū, ubū!...
Skubu į karnavalą!
Skubu! Skubu! Skubu!
KARALIENĖ ŽIEMA
Pažįstame Šalčio gerumą, -
Pasišaukė vėjus kelis,
Pastatė kalnelyje rūmą.
Ne rūmas - tribokštė pilis.
Išbarstė pusnelėmis kiemą
Penkis ar devynis kartus
Ir parvežė seserį Žiemą
Pro balto sidabro vartus.
- Čia nieko tau, sese, nestinga -
Nei ledo, nei šerkšno gėlės...
Nebūk atšiauri ir klastinga, -
Vaikai kaip senelę mylės!
Pakilo Žiemužė į sostą,
Sužvilgo snieguolės šalia.
Ir niekam kol kas nepabosta
Baltosios valdovės galia.
PIRMOJI PŪGA
Retai saulutė pasirodo,
Retai išsipina kasas.
Balta pūga už balto sodo
Suvėlė pakeles visas.
Sumaišė pusnį, atsiduso,
Nurūko pagiriu ūma.
Senam sode ant kiškio ūso
Iš džiaugsmo virpa tyluma.
Nedrįsta keltis šaltas vėjas, -
Gulės, atrodo ir gulės...
Sustingo sniegas palengvėjęs
Ant viršūnėlės obelies.
Ramiai susigūžė po langu
Karvelis margu snapeliu.
Ilgai žiūriu į tylų dangų,
Į tylią žemę ir tyliu.
LEDO ŽVANGUČIAI
Pūgos užpustė
Lauką ir kelią,
Mėlyną ežero bangą...
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.
Ledo žvangučiai -
Ak, žvangesėlis! -
Lengvas, švelnutis, grynas. -
Kelia pusnelę
Rugio pasėlis,
Pienė, rūta, vėdrynas...
Kelia pusnelę,
Baltąją kelia...
Va, pažiūrėk pro langą, -
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.
SNINGA
Ant lauko, ant bėgančio kelio,
Ant žalio zylutės pūkelio,
Ant sodų, miškelių šėmų,
Ant mano ir tavo namų
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Atrodo, šiaurys aveles
Į žydras dangaus pieveles
Atvarė ir vilnas jų purto.
Ir va - iš buriuko užburto
Nuo ryto lig vakaro sninga.
ŠALČIO NATOS
Kartais, eidamas per sniegą,
Šaltis ima ir užmiega.
Šaltis miega - oras šyla.
Pūgos atlekia per šilą.
Ant ledinio šalčio maišo
Žemę naršo, dangų maišo.
Sumaišytų mus visus,
Bet senelis - krust ūsus.
Leduku užkloja balą,
Ir lauke smagiai pašąla.
ŠALČIO MIEGAS
Šaltis mokė šaltukus,
Kaip statyti tiltukus,
Kaip žodelį skiemenuoti
Ir dainelę padainuoti.
- Va, žvirbliukai ant laidų, -
Mūsų natos be klaidų,
O laidai nuo elektrinės -
Mūsų penklinės varinės.
- Prašom, do... Ak, puiku!..
Prašom, re... Kaip smuiku!..
Trečią natą, prašom balsiai...
Ir šaltukai plonabalsiai,
Senio Šalčio giriami,
Uždainavo: - Do-re-mi!..
DEVYNI KALNELIAI
Pasišaukėm vėją švelnų,
Ir buvus laukai iš miego.
O dabar po Šalčio delnu -
Devyni kalneliai sniego.
Devyni šiauriniai ūkia -
Devyniais rageliais groja.
Myli Šaltis Žiemą Pūkę -
Devyniom šarmom šarmoja.
KŪČIŲ VAKARAS
Pilna piesta aguonų pieno.
O valgių valgių - Dievo duota...
Atnešk, seneli, kuokštą šieno,
Užtiesim staltiese raštuota.
Kisielius išvirė - atšalo.
O rėtis kupina prėskučių.
Visi šį vakarą prie stalo
Susėsim ramūs švęsti Kūčių.
Pažvelgs iš balto paplotėlio
Dievulis geras, kūtėj gimęs,
Prie jo - nekalto mažutėlio -
Šypsosis angelas parimęs.
Ir užvaldys kiekvieno sielą
Kilni tikėjimo palaima.
Šventa naktis tą jausmą mielą
Nešios po visą mūsų kaimą.
KALĖDŲ SENELIS
Balta lygumėlė. Kalnelis.
Pusnynais iš slėnių anų
Ateina Kalėdų Senelis
Su pilnu maišu dovanų.
Žiūrėk, jau Senelis pasuko
Pro tuopą ir mūsų kieman.
Atneš tau iš guolio barsuko
Spalvotą ragaišį. O man?..
O man ką?.. Mašiną ar dūdą?..
Ir vieną, ir kitą turiu.
Atneški, Seneli, man rudą
Šuniuką - vadinsiu Gauriu.
O jeigu rudų nebeliko,
Atneški man juodą. O gal -
Geltoną ar baltą kaip Miko...
Ne ne, negrąžinsiu atgal.
Ne ne, neištremsiu į girią,
Kaip ištrėmė Sargį teta,
Kur niūkso eglynai pastirę
Ir virkauja vėjo tūta.
Globosiu šuniuką - teauga,
Teamsi žvalus prie būdos.
Turėsiu, Seneli, aš draugą,
Kuris neišduos niekados.
Bėgiosime, žaisim skiniuką,
Miškely grybausim abu...
Atnešk man, Seneli, šuniuką!
Koks plaukas - visai nesvarbu.
BALTAS VAKARAS
Jau vakaras. Atėjęs
Dienelę užgesino.
Palinko baltas vėjas
Prie balto klavesino.
Nubėgo baltos gaidos
Per baltą baltą sniegą.
Ir, saulei nusileidus,
Baltam pusnyne miega.
Balti sapnai sušlamo,
Išgirdę baltą tylą.
Jau vakaras. Virš namo
Mėnulis baltas kyla.
SNAIGIŲ BALETAS
Šąla šalvena,
Snaigės plevena.
Šalti, sveteli, ar tu čia?..
Ne, tai Šaltukas -
Baltas nykštukas
Ledo ragelį pučia.
Aidi skardena
Ledo ragelis,
Groja suktinį lėtą.
Šoka snieguolės -
Sniego mergelės
Baltą žiemos baletą.
NAUJIEJI METAI
Atjos ant vilko raišo
Skambėdama delčia,
Pabers iš balto maišo
Sidabrą ten ir čia.
Suvels šiaurys pusnelę.
Sublykčios Venera.
Papuošim eglę žalią
Vaivorykščių skara.
Raudono stiklo batai
Snieguty sugirgždės, -
Ateis Naujieji metai
Iš mėlynos žvaigždės.
Geru žodžiu savaime
Paguos tave - nurimk.
Atneš tau žydrą laimę.
Žalios norėsi - imk!
GERAS DĖDĖ
Glosto vėjas pusnį šviežią.
Bėga širmiai - rogės griežia.
- Geras dėde, imk ir mus, -
Mylim viesulus širmus!
Caku caku - visą kelią
Pasagėlės ugnį skelia.
Žvanga vario žvangalai -
Aidi slėniai ir šilai.
Aidi slėniai, skamba dainos.
O keliai keleliai mainos.
Sklendžia rogėm lyg pūkai
Geras dėdį ir vaikai.
/Martynas Vainilaitis/
QUOTE(Tesa. @ 2006 12 06, 15:42)
O geras tikrai nemaniau, kad kas nors sukurs II-ji posemeli saunu vene ir aciu uz kuryba
sveikos mergaitės. Jau idėju šventės, o eilėraštukai taip nuneša į vaikystę mmm
Bandau pakurti ir aš kažką, laisvai galima ištrinti ir kooreguoti
O mergaitės ir berniukai
Maži, šaunūs pipiriukai
Vaišių stalą tuoj nuties
Ir linksmybės prasidės !
Zuikis dūda tuoj užpūs
Vilkas griež armonika,
Šoks maži ir dideli-
O eglutė - vidury.
Bet tuoj dvylika išmus-
Sužibės eglutė
Lauks Kalėdų senio
Žvėrys ir vaikučiai
Ieškai eiliutos pasakos ar vaidinimo, gal kuri turite. Nepamenu kaip vadinasi- iš mano vaikystės Žinau tik kelias eilute
Tiku taku, tiku taku
Laikrodukas tyliai sako
o toliau nelabai pamenu, kažkaip "kaip nepavėluoti į Naujųjų metų puotą " lyg tai
Apšerkšniję mūsų žiemos -
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną -
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę - žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
_____________________
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną -
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę - žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
_____________________
Mano panelė šiemet mokosi tokį
Prie upelio stačiau senį
Sniego senį besmegenį,
Kur reikėjo smegenų
Dėjau gabalus ledų
Ant galvos užmoviau puodą,
Ir įspraudžiau rankon šluotą
Vietoj nosies morką ilgą
Ir buvau labai laiminga...
Mes ismokom sitoki
Kai sniegas jau laukus uzklojo,
Kai uzauja lauke siaurys.
Kaledu senis atlinguoja,
Nes lauke jo vaiku burys.
Mazuju niekad nepamirsta,
Senelio mylinti sirdis.
Keliauja jis per puga tirsta,
Kaledos beldzias i duris.
Kai sniegas jau laukus uzklojo,
Kai uzauja lauke siaurys.
Kaledu senis atlinguoja,
Nes lauke jo vaiku burys.
Mazuju niekad nepamirsta,
Senelio mylinti sirdis.
Keliauja jis per puga tirsta,
Kaledos beldzias i duris.
labas
gal kas zino koki trumputi eilerastuka apie meska
gal kas zino koki trumputi eilerastuka apie meska
ŽIEMA
Baltas speigas, baltos mintys
Ir balti sapnai.
Jau gali nusiraminti -
Baltučiu tapai.
Nieks nešauks, kad vėl nešvarios
Rankos, pasmakrys,
Kai aplinkui sniego marios
Ir švarus šiaurys.
Kai aplinkui tiktai žvirbliai,
Zylės ir geniai,
Kai po kojom sniegas girgžda,
Kai va taip gerai...
BUS...
Bus kūčiukų kalėdžiukų.
Tai skanu, tai gardu!
Bus eglutėj pelėdžiukų
Ir po tris, ir po du.
Bus žvaigždutė viršūnėlėj.
Tai spindės, tai žibės!
Tai bus šviesios Kalėdėlės.
Net padangė žibės!
Po Kalėdų Nauji Metai.
Ir mes būsim nauji.
Mainos metai lyg verpetai,
Tik veji ir veji...
/Petras Panavas/
Baltas speigas, baltos mintys
Ir balti sapnai.
Jau gali nusiraminti -
Baltučiu tapai.
Nieks nešauks, kad vėl nešvarios
Rankos, pasmakrys,
Kai aplinkui sniego marios
Ir švarus šiaurys.
Kai aplinkui tiktai žvirbliai,
Zylės ir geniai,
Kai po kojom sniegas girgžda,
Kai va taip gerai...
BUS...
Bus kūčiukų kalėdžiukų.
Tai skanu, tai gardu!
Bus eglutėj pelėdžiukų
Ir po tris, ir po du.
Bus žvaigždutė viršūnėlėj.
Tai spindės, tai žibės!
Tai bus šviesios Kalėdėlės.
Net padangė žibės!
Po Kalėdų Nauji Metai.
Ir mes būsim nauji.
Mainos metai lyg verpetai,
Tik veji ir veji...
/Petras Panavas/
ŽIEMA
Sidabrinis rogių kelias,
Ledas tvirtas ir skambus...
Tai žiemužė atkeliauja
Su dovanomis pas mus.
Bus Kalėdos ir eglutė,
Sniego senis prie tvoros.
Laukia didelis ir mažas
Spindinčios baltos žiemos!
KŪČIŲ NAKTĮ
Kūčių naktį
Stebuklingą
Krištolinėm snaigėm
Sninga...
Baltas stalas
Šeimą šaukia,
Kalėdaitis
Šventas laukia...
Sako, kad
Tą naktį tylią
Gyvuliai balsu
Prabyla...
Paslaptingoji
Naktis!
Pildos laukimu
Širdis...
PIRMOJI SNAIGĖ
Snaigė nutūpė ant nosies.
Baltapūke, ką darai?!
Kai ištirpsi, tai žinosi,
Kad elgeisi negerai.
Tūpk ant beržo, ant eglutės,
Ant pilkų namų stogų.
Greit balta žiema motutė
Tau atsiųs daugiau draugų.
/Nora Jazbutytė/
ŽIEMUŽĖS PRADŽIA
Oi, kaip čia gražiai pašalę...
Jau žiemužė. Tra Ha Ha!
Lekia zuikis - ir pušelę
Brūkšteli uodegėle!
Sniego nestorai paklota...
Staltiesė balta, švari.
Kaip lakstyt po vilko plotą,
Zuiki tu drąsos turi?!
/Alma Karosaitė/
Sidabrinis rogių kelias,
Ledas tvirtas ir skambus...
Tai žiemužė atkeliauja
Su dovanomis pas mus.
Bus Kalėdos ir eglutė,
Sniego senis prie tvoros.
Laukia didelis ir mažas
Spindinčios baltos žiemos!
KŪČIŲ NAKTĮ
Kūčių naktį
Stebuklingą
Krištolinėm snaigėm
Sninga...
Baltas stalas
Šeimą šaukia,
Kalėdaitis
Šventas laukia...
Sako, kad
Tą naktį tylią
Gyvuliai balsu
Prabyla...
Paslaptingoji
Naktis!
Pildos laukimu
Širdis...
PIRMOJI SNAIGĖ
Snaigė nutūpė ant nosies.
Baltapūke, ką darai?!
Kai ištirpsi, tai žinosi,
Kad elgeisi negerai.
Tūpk ant beržo, ant eglutės,
Ant pilkų namų stogų.
Greit balta žiema motutė
Tau atsiųs daugiau draugų.
/Nora Jazbutytė/
ŽIEMUŽĖS PRADŽIA
Oi, kaip čia gražiai pašalę...
Jau žiemužė. Tra Ha Ha!
Lekia zuikis - ir pušelę
Brūkšteli uodegėle!
Sniego nestorai paklota...
Staltiesė balta, švari.
Kaip lakstyt po vilko plotą,
Zuiki tu drąsos turi?!
/Alma Karosaitė/
ŠVENTOS KALĖDOS
UŽSNIGTI JAU LAUKAI,
UŽPUSTYTI TAKAI
GRUODIS ŽENGIA, JĮ LYDI MĖNULIS.
PIKTAS VĖJAS ŠIAURYS
DŪKSTA, BELDŽIA DURIS:
TOKIĄ NAKTĮ IR GIMĖ DIEVULIS.
MUMS, VAIKAMS, NEBAUGU
IR VISAI NESVARBU,
KAD NUKLYS KAS PER PŪGĄ IŠ KELIO,
KAI NAKTIS NUSILEIS,
TAI LAUKIMAS ATEIS:
PRIE EGLUTĖS MES LAUKSIM SENELIO.
KAI SUSTOSIM RATU,
ŠOKTI KVIESIM KARTU:
KOKIOS PUIKIOS, SENELI, KALĖDOS!
BUS UŽ LANGO GRAŽU,
NES MATAU PAMAŽU
BALTU PATALU SUTEMOS RĖDOS.
BETLIEJUS
Ant šiaudų užgimęs
Vargo prakartėlėj,
Šypsosi pasauliui
Dievo Kūdikėlis.
Jį kvapu sušildo
Mažas asiliukas,
O aplink pagarbūs
Angeliukai klūpo.
Sergi jie Vaikelį
Gyvūnėlių kūtėj.
Meiliai Jį čia vysto
Mylinti Motutė.
Garbina žvaigždynai,
Žiburius iškėlę...
Bėkime pasveikint
Dievo Kūdikėlį.
KALĖEŲ SENELIS
Rašiau ilgą laišką,
O jokios žinelės.
Tai kur gi prapuolė
Kalėdų Senelis?
Gal serga, gal rogės
Pusnynuos užklimpo.
Veltui jų žvalgaisi
Tik pusnys aplinkui.
Tik speigas, tik vėjai
Ir tuščias šis kelias...
Klausykis: suskambo
Sidabro varpelis.
Jis aidi iš tolo
Džiugiai ir viltingai:
Dar gyvas Kalėdų
Senelis nedingo.
Per pusnį pūškuoja,
Pavargęs, sušalęs.
Su meile atverki
Duris jam, vaikeli.
/Nijolė Morkūnaitė/
UŽSNIGTI JAU LAUKAI,
UŽPUSTYTI TAKAI
GRUODIS ŽENGIA, JĮ LYDI MĖNULIS.
PIKTAS VĖJAS ŠIAURYS
DŪKSTA, BELDŽIA DURIS:
TOKIĄ NAKTĮ IR GIMĖ DIEVULIS.
MUMS, VAIKAMS, NEBAUGU
IR VISAI NESVARBU,
KAD NUKLYS KAS PER PŪGĄ IŠ KELIO,
KAI NAKTIS NUSILEIS,
TAI LAUKIMAS ATEIS:
PRIE EGLUTĖS MES LAUKSIM SENELIO.
KAI SUSTOSIM RATU,
ŠOKTI KVIESIM KARTU:
KOKIOS PUIKIOS, SENELI, KALĖDOS!
BUS UŽ LANGO GRAŽU,
NES MATAU PAMAŽU
BALTU PATALU SUTEMOS RĖDOS.
BETLIEJUS
Ant šiaudų užgimęs
Vargo prakartėlėj,
Šypsosi pasauliui
Dievo Kūdikėlis.
Jį kvapu sušildo
Mažas asiliukas,
O aplink pagarbūs
Angeliukai klūpo.
Sergi jie Vaikelį
Gyvūnėlių kūtėj.
Meiliai Jį čia vysto
Mylinti Motutė.
Garbina žvaigždynai,
Žiburius iškėlę...
Bėkime pasveikint
Dievo Kūdikėlį.
KALĖEŲ SENELIS
Rašiau ilgą laišką,
O jokios žinelės.
Tai kur gi prapuolė
Kalėdų Senelis?
Gal serga, gal rogės
Pusnynuos užklimpo.
Veltui jų žvalgaisi
Tik pusnys aplinkui.
Tik speigas, tik vėjai
Ir tuščias šis kelias...
Klausykis: suskambo
Sidabro varpelis.
Jis aidi iš tolo
Džiugiai ir viltingai:
Dar gyvas Kalėdų
Senelis nedingo.
Per pusnį pūškuoja,
Pavargęs, sušalęs.
Su meile atverki
Duris jam, vaikeli.
/Nijolė Morkūnaitė/
KALĖDINĖS MINTYS
KALĖDINĖS MINTYS
LYG ŽVAIGŽDĖS ŠVIESIAUSIOS:
TAIP NORISI BŪT GERESNIU...
JUK PRIEŠ KALĖDAS
MUMS PASNINGA TAIP GAUSIAI,
NERIMSTA ŠIRDIS NUO GIESMIŲ.
DILINDI, DILINDI
KALĖDŲ VARPELIAI...
PLAČIAI ATLAPOKIM DURIS
IR KARTAS NUO KARTO
PAŽVELKIM Į KELIĄ -
ŠĮVAKAR GAL KAS APLANKYS?
SUSĖSIM VISI MES
PRIE ŠVENTINIO STALO,
SPINDĖS IR EGLUTĖ ŽALIA,
NEPYKIM, ATLEISKIM,
MYLĖKIM, KIEK GALIM:
JUK ŠIANDIEN
MES ESAM ŠALIA!
KALĖDOS
Kalėdų seneliai
Visi sugužėjo
Kas rogėm važiavo,
Kas pėsti atėjo.
Per pūgą, per speigą,
Per gruodą, per sniegą
Kalėdų seneliai
Į Kauną subėgo.
Kiti čia per lietų,
Per balą be ledo
Važiavo, ieškojo
Ir Kauną surado.
Raudonos kepurės
Ir pirštinės baltos,
Kad gruodį seneliai
Lauke nesušaltų.
Kalėdos! Kalėdos!
Gausybė saldainių!
Seneliai juokauja,
Čia skamba jų dainos.
Jie groja ir šoka,
Ir ūsą paraito,
O gavę tik laišką,
Tuoj pat jį paskaito.
* *
Seneliai Kalėdų.
Kalėdos Kaune.
Naujieji su laime
Jau vaikšto žeme.
/Zenė Sadauskaitė/
KALĖDŲ STEBUKLAI
AŠ RAŠAU SENELIUI
LAIŠKĄ ILGĄ ILGĄ,
KAD KALĖDŲ ŠVENČIŲ
BAISIAI PASIILGAU.
ŠVENTŲ KŪČIŲ NAKTĮ
DAUG STEBUKLŲ VYKSTA
KALBA GYVULĖLIAI,
DRAUGĖS NESIPYKSTA.
NORIU, KAD TOS ŠVENTĖS
LIŪDESĮ NUPLAUTŲ,
SERGANTIEMS VAIKUČIAMS
DŽIAUGSMAS ATKELIAUTŲ.
/Janina Ulinskienė/
KALĖDINĖS MINTYS
LYG ŽVAIGŽDĖS ŠVIESIAUSIOS:
TAIP NORISI BŪT GERESNIU...
JUK PRIEŠ KALĖDAS
MUMS PASNINGA TAIP GAUSIAI,
NERIMSTA ŠIRDIS NUO GIESMIŲ.
DILINDI, DILINDI
KALĖDŲ VARPELIAI...
PLAČIAI ATLAPOKIM DURIS
IR KARTAS NUO KARTO
PAŽVELKIM Į KELIĄ -
ŠĮVAKAR GAL KAS APLANKYS?
SUSĖSIM VISI MES
PRIE ŠVENTINIO STALO,
SPINDĖS IR EGLUTĖ ŽALIA,
NEPYKIM, ATLEISKIM,
MYLĖKIM, KIEK GALIM:
JUK ŠIANDIEN
MES ESAM ŠALIA!
KALĖDOS
Kalėdų seneliai
Visi sugužėjo
Kas rogėm važiavo,
Kas pėsti atėjo.
Per pūgą, per speigą,
Per gruodą, per sniegą
Kalėdų seneliai
Į Kauną subėgo.
Kiti čia per lietų,
Per balą be ledo
Važiavo, ieškojo
Ir Kauną surado.
Raudonos kepurės
Ir pirštinės baltos,
Kad gruodį seneliai
Lauke nesušaltų.
Kalėdos! Kalėdos!
Gausybė saldainių!
Seneliai juokauja,
Čia skamba jų dainos.
Jie groja ir šoka,
Ir ūsą paraito,
O gavę tik laišką,
Tuoj pat jį paskaito.
* *
Seneliai Kalėdų.
Kalėdos Kaune.
Naujieji su laime
Jau vaikšto žeme.
/Zenė Sadauskaitė/
KALĖDŲ STEBUKLAI
AŠ RAŠAU SENELIUI
LAIŠKĄ ILGĄ ILGĄ,
KAD KALĖDŲ ŠVENČIŲ
BAISIAI PASIILGAU.
ŠVENTŲ KŪČIŲ NAKTĮ
DAUG STEBUKLŲ VYKSTA
KALBA GYVULĖLIAI,
DRAUGĖS NESIPYKSTA.
NORIU, KAD TOS ŠVENTĖS
LIŪDESĮ NUPLAUTŲ,
SERGANTIEMS VAIKUČIAMS
DŽIAUGSMAS ATKELIAUTŲ.
/Janina Ulinskienė/
ŽIEMA
Medžiai, giliai prigiję,
Stovi balti, apšerkšniję.
Varna per dangų skrenda,
Kol sau vietelę suranda.
Žmogutis eina gatve -
Pas mane, o gal pas tave?
Dar norėčiau ką nors
Tau gražaus parašyti:
Vaikas lekia nuo kalno rogutėm,
Sniegas tik švyti, švyti.
/Sigitas Geda/
SAUSIS
Balto popieriaus lapelis.
Ant lapelio - baltos pelės.
O už lango - sniegas baltas.
O virš sniego - rytas šaltas.
Balto ryto baltą nosį
Pabučiuok - ir sužinosi.
Kas pasaulyje balčiausias...
Žinot kas vaikučiai?
- Sausis!
/Gintaras Patackas/
TRYS KARALIAI
Trys karaliai,
Dar bevardžiai,
Dailiai apsirėdę,
Trys karaliai žilabarzdžiai
Po žvaigždele sėdi.
Trys karaliai
Žilabarzdžiai,
Dailiai sušukuoti,
Trims karaliams
Dar bevardžiams,
Aš vardus tuoj duosiu.
Trims karaliams
Žilabarzdžiams,
Dailiai paauksuotiems,
Trims karaliams,
Dar bevardžiams,
Vardus susapnuosiu.
Atspėk - kokius?
/Petras Panavas/
Medžiai, giliai prigiję,
Stovi balti, apšerkšniję.
Varna per dangų skrenda,
Kol sau vietelę suranda.
Žmogutis eina gatve -
Pas mane, o gal pas tave?
Dar norėčiau ką nors
Tau gražaus parašyti:
Vaikas lekia nuo kalno rogutėm,
Sniegas tik švyti, švyti.
/Sigitas Geda/
SAUSIS
Balto popieriaus lapelis.
Ant lapelio - baltos pelės.
O už lango - sniegas baltas.
O virš sniego - rytas šaltas.
Balto ryto baltą nosį
Pabučiuok - ir sužinosi.
Kas pasaulyje balčiausias...
Žinot kas vaikučiai?
- Sausis!
/Gintaras Patackas/
TRYS KARALIAI
Trys karaliai,
Dar bevardžiai,
Dailiai apsirėdę,
Trys karaliai žilabarzdžiai
Po žvaigždele sėdi.
Trys karaliai
Žilabarzdžiai,
Dailiai sušukuoti,
Trims karaliams
Dar bevardžiams,
Aš vardus tuoj duosiu.
Trims karaliams
Žilabarzdžiams,
Dailiai paauksuotiems,
Trims karaliams,
Dar bevardžiams,
Vardus susapnuosiu.
Atspėk - kokius?
/Petras Panavas/