Knygų skaitytojų klubas 67

neatiduok jai 4 dalies, ką.. Tikiuosi sekančio susitikimo metu ją pasiskolint ir aš, jei Zis sutiks.

Fatimaala, sveikinu

Gemma, sveik greičiau

Zinoma sutiksiu Uzkabliavo, ania

Susitarėm Perskaitysiu, neatiduosiu. Lauksim po to visos kitų dalių

norėčiau pasiteirauti čia daug skaitančiųjų, gal žinot ką nors panašaus stiliaus į F.Dostojevskio "Užrašus iš mirusiųjų namų"? labai patiko, toks puikus psichologinis - analizuojamasis romanas

Na, Dostojevskis daug prirašęs. Ir visi kūriniai - viens už kitą geresni.

Jo "Nusikaltimas ir bausmė" skaitei?

Dabar klausau Dostojevskio "Бесы" ir kaskart labiau juo žaviuosi.

Dar stovi ji vietoje,nebeskaiciau daugiau del laiko stokos,bet skaitysiu,nes vienu momentu ten visai buvo uzkabine keleta pamastymu,manau bus kokiu tai izvelgiamu geru minciu toje knygoje.O Vejo seseli irgi perskaitysiu,negaliu palikti daug nebaigtu knygu,toks jau mano budas,jei pradedu vistiek kazkada uzbaigiu
Papildyta:
Alexia,jau gavau tavaji skirtuka Aciu labai ,tokio dar neturejau,veliau kuria diena nufotkinsiu ir ikelsiu i albuma

Pribaigiau J.Varanauskienės „Pinigų medis". Kaip panašaus amžiaus į heroję humanitarei buvo naudinga. Knygą baigiau gerdama kavą lovoj, o prabudusį vyrą vietoj "labas rytas" apstulbinau klausimais: kiek mums liko išsimokėti paskolos ir kieno naudai suformintas vaikų draudimas? O apie knygą... Literatūrinės vertės - ne marios, užtai iš tikrųjų naudinga pasiskaityti toms, kas apie finansų tvarkymą ničniek neraukia Ačiū virtualioms Sofija5 rekomendacijoms

Kita šviežia baigta - Andrea Camilleri "Vandens forma". Skaitosi lengvai, bet kaip vieno kąsnio sumuštinis: nurijai skaniai, ir vėl alkanas ko nors dar dairaisi.

Jau varčiau naująją T. Gerritsen Dingusios.
O koks ryšys su Chirurgu? Kažkelintoji dalis?

Taip tingiu, ką nors dirbti, kad geriau jau kelias paskutines knygas aprašysiu...
Stebėtinai greitai ir lengvai perskaičiau K. Sabaliauskaitės ,,Silva rerum". Ir turiu prisipažinti, kad patiko. Aišku, būčiau gal visai išsilydžius, jei nebūčiau skaičius Waltari lengvu, švelniai ironišku stiliumi parašytų istorinių romanų, nešmėkščiotų kažkodėl S. T. Kondroto šešėlis... Bet knyga įtraukė. Ir siužetas įdomus, ir laikmečio atmosfera, kuriama iš smulkių detalių, būsenų, archaizmų. Pradžia pasirodė stipresnė, pabaigoje kai kas pasirodė per daug drąsu, netikėta XVII amžiui. Panašiai baroko epochą ir įsivaizdavau. Viskas, ko reikia istoriniam romanui yra, pagrindiniai epochos bruožai gal ir per daug tiesmukiškai akcentuojami, bet tikrai gražu... Kaip Waltari knygose...
S. Beauman ,,Rebekos istorija". Kad autorė turi literatūrinių ambicijų, supratau dar perskaičius ,,Meilės peizažą". Bet kad tokių , tai tikrai nesitikėjau. ,,Rebeka" - mano kultinė, kasmet skaitoma knyga, o Dafnės de Morje tai iš viso net nebandau kritikuoti. Įžūlumas nesvietiškas rašyti tęsinį ir laukti, kol ,,Rebekos" gerbėjai tave suplėšys į gabalus. Ir derėtų. Pirmiausiai už ponios de Vinter pažeminimą, už visai nereikalingą bandymą kanonizuoti Rebeką ir dar daugybę dalykų. Bet... Nebuvo jau taip blogai. Interpretacijos gali būti visokios. O autorė sugebėjo pritraukti dėmesį ir nuo trečdalio knygos taip pritraukė, kad naktimis neskaičiau, bet knyga nuolat sukiojosi netoli manęs. Tik pasirodė, kad autorė ar ne per daug siužetinių linijų prigriebė, kurios vietom tiesiog viena kitą gožė ir beveik nė vienos taip iki galo ir nepavyko išrišti. Bet patiko mistika a la Dafnė, patiko, kad pabaigoje logiškai išsirutuliojo pagrindinė mintis, kad gražiai aprašomi gamtovaizdžiai... Ir autorė labai stengiasi išlaikyti Dafnės stilistiką. Apibendrindama sakysiu, kad šios knygos pasirodymas yra daugiau provokacija, čia ne taip svarbu, gera ta knyga ar tik taip sau, čia reikėjo patraukti dėmesį, panašiai kaip nusifotografuoti nuogai ant viršelio vidutinybei...

tik tuo kad jos abi is Rizzoli/Isles serijos. 'Chirurgas' yra pirmoji knyga, o 'Dingusios' yra penktoji.