QUOTE(marakeš @ 2010 07 01, 12:37)
baigiau pagaliau Olgos Tokarczuk knygą Bieguni ("Bėgūnai" arba"Bėgliai" ar kažkas panašaus - tuoj plačiau apie pavadinimą 
. tai romanas, apdovanotas Nikės premija (turbūt prestižiškiausias literatūrinis apdovanojimas Lenkijoje).
pavadinimas - tai stačiatikių atšaka. štai ką pavyko rasti apie juos: Бегуны не признают паспортов, отказываются от своих имен и фамилий, дабы прервать связь с гражданским обществом, воспринимают самокрещенство как религиозный догмат, чтобы никто, связанный с миром антихриста, не участвовал в крещении. Bėgūnai tiki, kad pasaulis yra blogas iki pašaknų, vienintelis būdas išsigelbėti - nuolat judėti, keisti gyvenąmąją vietą, kad blogis tavęs nepagautų (žavi mane - kuo tik žmonės nesugalvoja tikėt
visas romanas - tai daugybė ilgesnių pasakojimų apie nesugebėjimą arba nenorą įleisti šaknis ir trumpesni pastebėjimai, mintys - apie pasaulio chaosą, kelionių psichologiją, žemėlapius. kita tema - žmogaus kūnas, anatomija. aprašoma plastinacija (Plastinacija vadinamas toks procesas, kurio metu kūne esantys skysčiai (vanduo, riebalai) yra pakeičiami sintetinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, silikonine guma, epoksidiniais klijais ar poliesteriu, kad kūno audiniai būtų lankstūs, permatomi ir t.t. Šitaip apdoroti kūnai tampa labai patvarūs ir tuo pačiu išlaiko savo natūralią struktūrą. ), organų ir kitokių dalykų konservavimui tinkamo tirpalo paieškos, fantominiai skausmai (skausmas, atsirandantis galūnėse, jas pašalinus. Skausmas gali atsirasti pašalintoje ar suparaližuotoje galūnėje. vienoje kelionėje susipažinau su mergina, kuriai buvo amputuota koja. ji pasakojo, kad skausmas tiesiog žvėriškas - norisi pasikasyti, o nėra ką). ne iki galo supratau, kodėl būtent ši tema buvo pasirinkta kaip "antraplanė", kuo ji siejasi su pagrindine. iš vienos pusės nuolatinis judėjimas, iš kitos - kūnas, bet ir siela, sėslumas, žmogaus "namai"? nežinau. juolab, kad pačios rašytojos sumanymas parodyti, koks nevienalytis yra pasaulis, kuriame gyvename; kad ne viską galime paaiškinti, suklasifikuoti.
. tai romanas, apdovanotas Nikės premija (turbūt prestižiškiausias literatūrinis apdovanojimas Lenkijoje). pavadinimas - tai stačiatikių atšaka. štai ką pavyko rasti apie juos: Бегуны не признают паспортов, отказываются от своих имен и фамилий, дабы прервать связь с гражданским обществом, воспринимают самокрещенство как религиозный догмат, чтобы никто, связанный с миром антихриста, не участвовал в крещении. Bėgūnai tiki, kad pasaulis yra blogas iki pašaknų, vienintelis būdas išsigelbėti - nuolat judėti, keisti gyvenąmąją vietą, kad blogis tavęs nepagautų (žavi mane - kuo tik žmonės nesugalvoja tikėt
visas romanas - tai daugybė ilgesnių pasakojimų apie nesugebėjimą arba nenorą įleisti šaknis ir trumpesni pastebėjimai, mintys - apie pasaulio chaosą, kelionių psichologiją, žemėlapius. kita tema - žmogaus kūnas, anatomija. aprašoma plastinacija (Plastinacija vadinamas toks procesas, kurio metu kūne esantys skysčiai (vanduo, riebalai) yra pakeičiami sintetinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, silikonine guma, epoksidiniais klijais ar poliesteriu, kad kūno audiniai būtų lankstūs, permatomi ir t.t. Šitaip apdoroti kūnai tampa labai patvarūs ir tuo pačiu išlaiko savo natūralią struktūrą. ), organų ir kitokių dalykų konservavimui tinkamo tirpalo paieškos, fantominiai skausmai (skausmas, atsirandantis galūnėse, jas pašalinus. Skausmas gali atsirasti pašalintoje ar suparaližuotoje galūnėje. vienoje kelionėje susipažinau su mergina, kuriai buvo amputuota koja. ji pasakojo, kad skausmas tiesiog žvėriškas - norisi pasikasyti, o nėra ką). ne iki galo supratau, kodėl būtent ši tema buvo pasirinkta kaip "antraplanė", kuo ji siejasi su pagrindine. iš vienos pusės nuolatinis judėjimas, iš kitos - kūnas, bet ir siela, sėslumas, žmogaus "namai"? nežinau. juolab, kad pačios rašytojos sumanymas parodyti, koks nevienalytis yra pasaulis, kuriame gyvename; kad ne viską galime paaiškinti, suklasifikuoti.
Oi, prireike sio posto, kad islysciau is savo "sleptuves"...
Taigi, tie begantieji atsisako savo identiteto, savojo apibrezimo sioje visuomeneje - vadinasi, jie savanoriskai "nukerpa" dali saves. Tik ar tikrai nuo to jie jauciasi geriau, ar tas atsiribojimas besalyginis ir tapti niekuo yra imanoma?... Manau, toks galbut yra rasytojos uzmojis, sugretinant "begunus" su amputacija ar plastinacija, parodant, jog kunas saves atsisakyti negali. O siela?
Is kitos puses, pasakojimas apie vyra ir dingusia moteris su sunumi yra lyg alegorija i vientisa kuna jiems esant kartu, taciau dingus dviem jo dalims ir is naujo sulipdzius viskas nebegali buti taip kaip anksciau, nes tai tera iliuzija...
Be abejo, tai tik laisvos interpretacijos is keliu pastraipu posto, bet aprasytos mintys mane labai sudomino. Noreciau perskaityti knyga.
***
Prizadu greitu laiku sugristi i nuomoniu pasidalintoju gretas.
Papildyta:
QUOTE(klopedija @ 2010 07 01, 20:02)
Vilnietės, pavydėkit! Kaunietės vėl smagiai padūzgė "Berneliuose". Ir net foto yra! 
Užeikit.
Aišku, galit ir nepavydėti
Užeikit.
Aišku, galit ir nepavydėti
Na, pavydi ne tik vilnietes.
Forget, o po vestuviu tokios iskirptes toleruojamos?
