Šiandien pratęsiu savą skaitinių ataskaitą:
R.N. Morris. Švelnusis kirvis: Sankt Peterburgo paslaptisir antrąją serijos knygą
R. N. Morris. Kerštingas potroškis. Sankt Peterburgo paslaptisAbejojau, ar rašytojui -anglui pavyks "prisijaukinti" Dostojevskio laikų Peterburgą, sėkmingai paklaidžioti tamsiausiuose jo skvereliuose ir, aišku, pajusti / kažkiek atskleisti ruso dvasią-"dūšią". Smagu, kad mano nuogąstavimai nepasitvirtino. Šias detektyvines istorijas labai mielai perskaičiau.
Tik vienas toks dalykėlis įšlįsdavo- pamiršdavau, kad romanas parašytas angliškai, ir vis pagaudavau save galvojančią, jog būtų smagiau skaityti juos ne lietuvių, o "originalo", t.y, rusų kalba
Gal ir keista, bet man ji kažkuo priminė..."Tryliktąją pasaką".
Tik ne turiniu, o rašytojų požiūriu į pasirinktą tematiką ir pan. "Tryliktoji pasaka" man pasirodė kaip autorės pagarbos, susižavėjimo "džeineiriška", romantine literatūra išraiška, o R. N. Morris romanai - savotiškas nusilenkimas Dostojevskiui. Aišku, tai visiškai skirtingų "svorių" rašytojai, bet žinau, kad visai mielai skaitysiu ir vieną, ir kitą.