Pareigingai ateinu su ataskaita apie paskutines perskaitytas knygas
Virginia Woolf "The Waves" (Bangos). Sakoma, kad si - labiausiai eksperimentine is visu Woolf knygu. Gal ir gerai, kad nezinojau sio fakto, kai ja pirkau
Labai grazus, poetiskas tekstas. Neiprasta pasakojimo struktura - siuzeto iprasta sio zodzio prasme nera, vien tik vienas kita keiciantys veikeju monologai. Nepaisant to, kad rislaus pasakojimo kaip ir nera, knyga skaitesi labai lengvai. Veikeju joje is viso 6, trys vyrai ir trys moterys, plius septintasis - "neveikejas", kurio balso negirdeti, apie ji kalba tik kiti, bet jis - tarsi asis, apie kuria daznai sukasi kitu veikeju mintys. Sesetukas yra vaikystes draugai, bet isoriniu faktu apie juos pateikiama nedaug, o keisciausia, kad ju ir nepritruksta. Apie save ir apie kitus tarsi nejucia, po truputi, papasakojama tuose monologuose, nors jie skirti daugiau vidinio nei isorinio pasaulio analizei. Baigus knyga, liko ispudis, kad veikeju portretai ganetinai isbaigti, ir jie tapo "savais", nepaisant to, kad apie ju "isorini" gyvenima suzinojau ne taip jau daug. Knyga padalinta i atskirus skyrius, o pries kiekviena ju idetas lyrinis intarpas, pasakojantis apie tam tikra dienos pajuryje momenta - nuo sauletekio iki saulelydzio. Kinta jura ir dangus, sviesa ir seseliai, keiciasi peizazas, o kartu keiciasi ir veikeju gyvenimas - irgi nuo sauletekio iki saulelydzio.
Man knyga labai labai patiko. Bet nerekomenduociau jos toms, kurios nemegsta savianalizes ir
pezejimu (pasiskolinau Mamces termina is atsiliepimo apie "Ponia Delovej"
). Sioje knygoje nieko daugiau ir nera - vien tik
pezejimai. Na dar labai grazus gamtos aprasymai
O as jai neabejotinai duociau bent 10 L
Stieg Larsson "The Girl with a Dragon Tattoo" (Mergaite su drakono tatuiruote). Atidaviau duokle pasaulyje siaucianciai Larssono manijai
Ir nenusivyliau. Gana neblogai parasytas, itraukiantis trileris su keletu nuobodziu intarpu. Knyga skaiciau tuoj po viesnages Stokholme, tai buvo labai smagu dar karta pavaikscioti tik pries kelias dienas aplankytomis miesto vietomis. Atomazga nenustebino (turiu omeny misles sprendima), nes nuo pat pradziu butent tokios ir tikejausi. Mergaite su tatuiruotemis neitikino - tiesiog nepatikejau jos nepaprastais ir nezinia is kur atsiradusiais talentais, ir tiek. Ir logikos pasakojimui vietomis gerokai truko. Paprastai del tokiu dalyku prie trileriu nesikabineju, bet kadangi sitas jau tapes tokia sensacija, tai savaime norisi pakapstyti giliau. Sensacijos ir aziotazo priezastys man taip ir liko neaiskios - gal tiesiog netiketa autoriaus mirtis padejo leidejams padaryti sensacija? Bet drasiai rekomenduociau sia knyga trileriu megejoms ar siaip norincioms neipareigojancio skaitymo porai vakaru. Kazkur, beje, buvau girdejusi, kad sioje trilogijoje labai daug ziaurumu - ka zinau, gal mano skonis iskrypes, bet bent jau sioje pirmojoje knygoje man ju pasirode su saiku. Yra tu ziaurumu, bet nesimegaujama jais.
Skaitydama ne karta pagalvojau, kad knyga turetu patikti laisvos meiles gerbejoms - ir ypac gerbejams. I seksa knygos veikejai ziuri labai nekomplikuotai - miega kada ir su kuo pasitaiko proga, toleruoja vienas kito meiluzius ir vienkartinius partnerius, sekso ir jausmu siukstu nepainioja, ir isvis seksas jiems - tik dar vienas fiziologinis poreikis, toks pat svarbus, kaip pvz. valgis ar miegas, bet lygiai taip lengvai pamirstamas, kai poreikis patenkintas. Labai patogus ir pragmatiskas poziuris, ane?
Ir dar kilo klausimas, ar svedai tikrai geria tiek daug kavos - knygos veikejai ja geria kiekviena patogia ir nepatogia proga, ir bet kuriuo paros metu...
Romualdas Granauskas "Rukas virs sleniu". Tipiskas lietuviskas kaimo romanas. Nors gal ir netipiskas, nes apie ukio darbus ir kaimo gyvenima kalbama mazai, daugiau - apie veikeju vidinius isgyvenimus. Tai neissipildziusios meiles istorija, ir veikeju paveikslai tokie tikri, kad nei vienu zodziu, nei vienu poelgiu nesuabejoji. Ir pabaigoj net nezinai, ar gaila, kad viskas ne taip susikloste, o gal tiesiog butent taip ir turejo buti, ir nera ko gaileti? Labai graziai knygoje perteiktas zmogaus santykis su gamta, o "gamtos etiudai" man buvo beveik graziausi visame tame graziame tekste. Isvis knyga labai patiko, suteike tikra sielos atgaiva (nors ir su liudesio priemaisa) ir didziuli skaitymo malonuma.
Viena citata is knygos - apie meile
"Ne viena meile negali visa laika degti karstomis aukstomis liepsnomis. Veliau ji silpsta, gesta ir paskui virsta zarijomis. Ir butent tada mylimo zmogaus rankos turi jas apzerti siltais pelenais, tais kasdieniais pilkais rupesciais, po kuriais jos neuzges ir rusens, ir pati busi rami ir saugi, zinodama, jog bet kada tas zarijas galima ipusti, galima vel isvysti liepsna, kuri, zinoma, nebebus tokia auksta ir karsta kaip buvo, taciau degs ramiai ir ilgai, kaip dega vakaro ugnis peciuke, skleisdama aplinkui ramybe ir jaukia siluma."Dabar jau gerokai isitraukiau i
Stef Penney "The Tenderness of Wolves" (Vilku svelnumas). Kol kas patinka, o veiksmas dar tik isibegeja...
QUOTE(Numenor @ 2010 05 24, 21:59)
JURZOLE, labai aciu uz sia knyga! Juk dar vos viena jos kampeli pakramsnojau, tiek dar ten visokio gerio liko. Vyras irgi susidomejo, ypac "Breakfast..." ir trumpais apsakymais.
Smagu girdeti, kad kazka savo joje aptikai
Apsakymu as dar neskaiciau, bet labai patiko keliones eskizai. I Sicilija dar ir dabar noriu
O "Zoles arfa" as perskaiciau viena silta vasaros sekmadieni, susirangiusi su knyga supynese sode. Gal tinkama nuotaika buvo, o gal tiesiog mano knyga, bet man labai tiko ir patiko.