Autistukai-13

KVAC lankote vietoj darželio? Aš vakar buvau nuvykus apsižiūrėti... Svarstau, ką daryti...
Kiek laiko ten lankotės ir ar yra kokių pokyčių? Ačiū..

Kliockas (bais juokingas nikas), maniškis lanko nepilnus "mokslo metus". O kokie gali būti pokyčiai? Ramesnis, taip, užtikrintesnis, taip. Ar kažko išmoko? - na taip, bet mes mokomės nuo trijų mėnesių, o ne nuo trijų ar ketverių metų. Tad teigti, kad pasiekimai KVAC dėka, aš negaliu, tačiau ir paneigti to taip pat negaliu Ten nuėjo pažinodamas skaičius, raides, spalvas. Namuose išmokinom minimaliai rašyti ir skaityti skiemenuojant, išmokinom susivokti laiko sąvokoje, išmokinom šokinėti, juokingai šokti, valgyti, sysią-kaką tualete pačiam padaryti , apsirengti, nusirengti, dantukus išsivalyti ir nusiprausti... Tai pastovus procesas. Mes net eidami gatve mokomės: kur didelės, kur mažos antenos, kokie namo numeriai, mašinų markės, šalta, šilta, tamsu, šviesu, lyja, sninga ir t.t.. Gal kitiems keista, bet jau kitaip ir negalim... Mokina ir ten, ir gilina tai, ką mes išmokom namuose - juk taip ir turi būti. Nenuolaidžiauja, liepia pačiam rengtis, pačiam valgyti ir t.t. Bet mes ir namuose taip su juo elgiamės. Tik, kad tingi kaip šeškas...
Ko neišmokom - elgesio taisyklių: jis vis dar gali ištrūkti gatvėje, ką nors numesti parduotuvėj ir t.t.
Jei klaustum mano nuomonės - bandyčiau į spec. logopedinį darželį leisti su sveikais vaikais, nes KVAC socialiniai modeliai - ne pats geriausias pavyzdys (išmoko garsiai cypauti ir spjaudytis, kaip kad VVRC - kandžioti ranką ir kitus žnaibyti). Jei nepasiseks - visada galėsi į KVAC leisti. Na ir aišku, kiek gali skirti laiko namuose - skirk. Pavargsti - tegu tėvai, vyras, draugai padeda.
Aš kartais perdegu ir pavargstu, l. padeda tėvai - neišpasakytai, lenkiu prieš juos žemai galvą.
O dėl ateities jaudinamės visos mamos. Man baisu ir nebijau to pripažinti.

Pas mane kitokia situacija, nenori seneliai...
kitas niuansas- aš "ieškau problemų, ligų, tąsau visur vaiką. Ateis laikas ir kalbės- čia tokia maniškių nuomonė. Vaiką invalidu padariau, kam reikėjo to neįgalumo... eina į darželį, tai kam tas kitas invalidų ir t.t.

Na man ir gerbiami gydytojai taip yra pasakę... Tu mama, tu - geriau žinai, tik tu esi šalia vaiko kiekvieną dieną.
Seneliai nepadeda, tu pati gali tą padaryti. Puikiausiai. Aš visuomet prisimenu, kad ką aš investuosiu į vaiką dabar, su tuo gyvensiu likusį gyvenimą. Jei dabar jis kažką išmoks, jis to nepamirš (tfu, tfu, tfu tris kartus). Stenkis, žaidimas vertas žvakės.

Kliockai (man irgi patinka nikas ), matau, kad musu vaiku/musu seimu situacijos labai panasios. Gal ir pati ta pastebejai, jei skatei sia tema.

Nezinau, turbut pasikartosiu, bet as/mano seima - mes irgi viska darome kiek tik yra musu jegose (nors daznai save dar pakaltini, o gal ir ne viska). Ir nepralauziame mes taip pat kalbos nesivystymo ledu. Bet kas bebutu, as neprandu tikejimo, kad ir kaip baisu kartais savyje pagalvoti, o jeigu...o jeigu nepavyks...

O del KVAC - buvau cia ne viena zinute parasiusi. Nezinau, koks man pasirodys vaikas, kai grisiu namo. Bet kolkas siai minutei esu nusprendusi pabandyti sveiku vaiku grupe, o KVAC pasilikti kaip atsargini varianta. Pabandyti - o gal pasiseks, ypac kai dabar matome, kad vaikas labai viskam imlus (po 1,5 val su mama prapliurpiu skypu ir ji man vis pasakoja vaiko elgesio pasiekimus )

Kas del seneliu/gal net vyro/aplinkiniu - pas mus ta pat situacija, niekas nenori/ o gal jau nenorejo pripazinti, kad mano vaikas turi probelmu. Bet, panasu, kad jau "ikaliau" jiems tai, kad vaikas TURI problemu, kad jis ATSILIEKA nuo bendraamziu ir kad jam REIKALINGA pagalba. Nezinau, gal kazkiek padejo ir tai, kad vaikas siuo metu labai daug laiko praleidzia su seneliais (kaip ir Pou, lenkiu pries juos savo galva) - ir seneliai jau isitikino, kad vaikui reikia padeti.
Papildyta:


Zinok, kartais reikia net ir tokios nuomones. Bent mane ji kartais paguodzia Tik va daznai reikia sau isiznybti i nosi ir neuzsisvajoti - o dirbti, dirbti, dirbti. Dabar as ne su vaiku, bet sedziu ir visokia info skaitau, kuom dar galeciau jam padeti. Kadangi neturiu pedagoginio isislavinimo, tai uzimo net laiko susirasti, o kokias priemones galetume naudoti, kokius zaislus, kad lavintume viena ar kita sriti.
Nu vienzo...prirasiau cia as Tikiuosi bent kazka buvo galima suprasti, ka norejau pasakyti

Aš nei tėvams, nei uošviams nepriekaištauju, net nesiguodžiu. Ne tą norėjau pasakyti. Daug kas priklauso nuo pačios mamos, nuo jos savybių, o stiprybės man pritrūksta.. Ypač supratimo. Net dėl antro vaikelio- manau, kad jausčiaus kalta, negalėdama Benukui skirti tiek dėmesio..

Kliockas, dėl vaikelio nesijaudink. Jei gali - ryžkis. Antras vaikelis tik padės Benukui - juk tai nuolatinė socializacija.

O stiprybės gali pas mus ateit pasisemt kibiriuką. Ir paverkti gali. Ir pasiguost

Sveikute Pau,

Na zinoma namuose ir darbas vyksta juk kasdieniu igudziu reikia nuolat mokinti pats neismoks. Nors su valgymu kantrybes neturiu o kartais ir laiko neuztenka rytais krapstantis. Labai jau nori but maitinamas, geriausiu atveju as pasemiu o jis deda burnon ir tai jei megstamas maistelis.
Bet namuose toks mokinimas ir apsiriboja ties kasdieniu igudziu mokinimu. Tokiam atskiram prisedimui pamokoms nebelabai lieka laiko kai dar mazelis reikalauja demesio. NA zodziu kievienoj seimoj savi niunsai kaip matau.
O cia KVAC Kaune? O ka rasti kazka panasaus Vilniuje?

Šiandien buvom KVAC'e komisijoj... Pasikalbėjom su specialistais. Kadangi tuos du mėnesius atostogaus ir jie, bus tik auklytės, tai mano dilema kaip ir išspręsta kolkas. KVAC taip pat rekomenduoja geriau į VVRC nuvykti, nes gali skirtis diagnozė.
O birželio 23d. vėl KVAC bus susitikimas, kvietė atvykti.
Papildyta:


Bandau...
Dėkuj

Labas visoms.
Mes su mažium jau savaitę išbuvom VRC. Po truputį priprantam. Tik šį vakarą kažko vaikas man neaiškus - temperatūra 37,6. Na, gal kaip nors išsikapstysim. Norisi, kad pasveiktų, ir kad galėtume išbūti iki Joninių - kiek priklauso būt visą tyrimo laiką, kad nereiktų važiuot paskui vėl iš naujo.

sveikos, gal galite parasyti kaip jus atpazinote kad kazkas negerai ir kreipetes i gydytojus, mane vis labiau kankina kazkokia nuojauta ar kazkas nezinau....
mums 10men., jau virs desim men, bet vaikas visada toks piktas, irzlus, dabar viska verciu dantukam, bet kai pagalvoji ir anksciau taip buvo tik atda viska verciau pilvukui. pakvietus atrodo atsisuka bet nesupranta ka sakau visiskai, verkia as tiesiu rankytes kad atropotu o jokios atgalines reakcijos toliau netiesia rankyciu, nerodo ate, ko paklaustum kur mama tete ar kazka nieko nieko nereaguoja, kartais atrodo kad negirdi, o kartais atrodo viskas gerai del klausos, daug ko bijo, negalim eiti i mankstas bijo zmoniu kamuoliu, ir masazuose pyksta kai masazuoja, kazkaip viskas netaip kaip su pirmuoju vaiku, nera atgalinio rysio, o jau 10men man atrodo turetu buti , neberandu vietos sau visiskai...
buvom pas neurologa, bet tada buvom dar del to akd ensedejom kai laikas buvo, prisimenu uzklause ar tiesia rankytes, ar sako zodzius, ar rodo ate, visi atsakymai buvo neigiami, bet tada sako reikia stebeti nieko dabar neaiksu.
anksciau buvau skaiciusi kad kai skatina vaiku gimdyma, o man gan stipriais skatino sako vaikai buna dirglesni, piktesni maniau del to, bet dabar, prasau pasidalinkit patrirtimi ar tai panasu i jusu vaiku ligos pradzia? ar man nurimti ar ieskoti kitu specialistu

Labas vakaras renatuxaass,
aš, deja, negaliu sulyginti ar konsultuoti juo labiau... Tik savo nuomonę pasakysiu. Pas mus iki metų ir dar daugiau, gal iki 1.5metų viskas buvo gerai- atsisėdo, atsistojo, vaikščiot pradėjo- pagal normą, tik vėliau prasidėjo regresas. Neberodė ate, nutilo, nors kelis žodelius mokėjo, nekalba dar ir dabar, tik angliškai kelis žodžius aš vis pabijau, ar ne per vėlai pradėjau ieškotis pagalbos, nes gydytojai mane ramino, kad ateis laikas... Nervingumui- sakė būna tokių vaikų. Mes verkiam, kai atsikeliam, kai labai pavargstam... Akių kontaktas yra, meilus, žingeidus, mėgsta eiti į svečius, draugauja su kelias vaikais, bet ne pats imasi iniciatyvos.
Manau, kad, jums iš vienos pusės pasisekė daug labiau- Benas yra vienintelis vaikas mūsų šeimoje, vienintelis anūkas- prikišamas net lepinimas... O Jūs turite su kuo palyginti ir, jei jau tikrai neramina, aš dabar galvoju, kad bandyčiau ieškotis pagalbos, atsakymų...

Papildyta:
O šiandien mes buvome zoologijos sode , daug įspūdžių, daug erdvės, ponius žolyte vaišino
Tik pastarąją savaitę (po ligos) sunku kažką valgomo įsiūlyti... Darželyje šio to pavalgo, o namie bananai, varškė, net manų košės nevalgo...