liepos pradzia, menesiniu nera... diagnoze aiski... po puses metu bandymo as nescia tik kazkodel dziaugsmo didelio kolkas nera, nes laikas ne pats geriausias, nes su draugu abu netekom darbo.
abu begam i vaistitine testuko su viltim, kad gal neee
griztu is tualeto ir bijau pazvelgti i testuka, duodu ji draugui, jis paziuri ir puola mane buciuoti, taip kad nusprendziu, kad kolkas mama dar nebusiu ir atsidustu, taciau draugas surekia kad jis bus tetis!!!! apsidziaugiu jau tada ir as
toliau viskas klostosi gerai, abu susirandam darbus, po triju menesiu pranesam tevams, aisku jie dar pasirodo per jauni but seneliais, bet dziaugiasi : D gruodziio 4d atsokam vestuves. nestumas tikrai lengvas, jokio pykinimo, tik paskutiniais menesiais rugstys pakamuoja ir tiek. suejus sesiams su puse menesiuko, atsigulu i ligonine pagulet, kad galetu issrasyt biuleteni iki dekreto... toliau viskas einasi gerai, laukiam diena is dienos terminuko, kovo 11d.
vasario 1d. apsilankymas pas gine, isvada, kad gimdymo takai jau gi pasiruose pas mane, kita diena echoskopija ir pagal viska sunelis jau kaip ir issivystes. isvada, kad 22d. tikriausiai pas gine nebespesiu apsilankyti, dziagiames. vasario 22d.- negimdau, kovo8d- negimdau.. jau pabodo laukti, darom viska kas skatine gimdyma, mylimes, valgom anasa, geriam sampana . kovo 11d. as vis namie.. kovo 15d. jau siuncia mane i ligonine laukt vaikucio. paskutine nakti pasidziaugiam vienas kitu ir ryte as jau ligonineje . 18diena gydytoja nusprendzia manes nekankint ir kartu su palatos kita nesciaja siusti i gimdykla. vyras ir as didziausiame strese ir dziaugsme, kad jau turesim savo angeleli
vyrui leidziu tai atsvest ir liepiu kita diena is pat ryto but pas mane 18d. eilinis tonusu matavimas... po jo skubu i tualeta, nes kaip visad pusle nelaiko ir pamatau ne ka kita, o krauja. tekinom lekiu pas savo gydytoja, o ji ramiai pareiskia, kad jau ir aparatas saremiukus paiso, vadinasi kad gal pati gimdyt visgi pradesiu, taciau vyrui sakau, kad turbut cia vis dar tik paruosiamieji ir jis gali svest. 1h nakties pabundu, nes skauda... daznai skauda... kas 6min... 3h nakties sliauziu jau ieskot akuseres, nes apie miega kalbu nebera... saremius paiso neblogus... 86balai ir rekt nesinori dar, jau galvoju bus saunu gimdyti, taciau po apziuros paaiskeja, kad atsidarymas tik 2cm!!!! 5h lengva klizmute
jau galvojau, kad teks tualete ir gimdyt, nes visai nesinori is jo iseit!!!! vis dar laiminga skambinu vyrui... jis net nesiruosia kelt ragelio, nes matai miega! siutas ima nezmoniskas, nesvarbu, kad as pati saunuole liepiau jam baliavoti ir nesijaudinti !prikeliu uosvius ir 6h visas issigandes vyras jau pas mane gimdykoje.Aciu uosviams.
abu laukiam savo dziaugsmo, 8h pasikeicia pamaina ir dziaugsmelio laukimas nebetampa toks dziaugsmingas, nes gydytoja ir akuserre paskutines....(neturiu net zodziu). 10h kaklelis atsidares tik 3cm, 13h tik tie patys 3cm, as jau klykiu is skausmo ant visos ligonines,o saremiai skaleje jau tik 33 balai!!!! akusere ,liepia nerekti, nes man visai neskauda ir aiskina man negasdinti kitu gimdyviu!!! as ja apsauku, kad ne jai spresti kaip man skauda ir reksiu kiek noresiu. tada ji man liepia paciai ir pasigimdyt, nes matai as jai per sustra pasirodau... tada jau manoo vyrelis jai maloniu zodziu nebepagaili .14h nuleidzia vandenis, rekiu dar garsiau, maldauju epiduro, jos i mano prasyma ne tai, kad nereguoja, bet net nebando klausyti!!! mano nuostabai veliau pareiskia, kad apseisiu!!!!
15h vel keicias pamaina ir pamatau nuostabia akusere, kuri pamacius, kad jau vos nealpstu pati paklausia ar man nereik epiduro!!!! net nepastebiu kaip mano saunuolis vyras jau palatoje su nuostabiu epiduro rinkinuku, ass uzkeliama ant stalo, net neatsimenu kaip sugebejau nejudet per saremius, kai state ta kateteri i stubura, bet po 15 min dziaugsmas, as nieko nejauciu!!!!
akusere pas mane jau laksto su arbatyte, papasakoja kaip ateis mano maziukas, pamoko kvepuoti ir pasako, kad po poros valandu dar suleis doze nuskausminamuju, tik reik sekt kada prades intensyveti skausmas, praeina 10min po jos kalbu, man jau skauda desini sona, nusprrendzia, kad gal blogai nusiskausmino irr pazada, kad kita kart viskas bus ok. lukiam su vyru, aptarinejam gimdyma, matai zinovai atsiradom skausmas dar po 10 jau stipreja taip, kad jau nebegaliu per ta laika kalbeti, o ti kvepuoju, dar 5min vyras skaiciuoja saremius, jis nustemba kad jie kas minute ir trunka kas minute. as jau visai is skausmo pamirsus, kad tai reiskai gimdyma!!! vyras bega kviest kad nuskausmintu, ateina akusere ir gydytojas mane apziuret, pagiria, kad labai gerai kvepuoju, nors man jau nebe tas galvoj!po apziuros paaiskeja, kad jokio epiduro nebegausiu, nes galvyte jau beveik islindus!!!! stresas jau visiems!!! gydytoajs ir vyras nesa mane ant stalo, paguldyta pradedu rekt kad stumsiu! gaunu leidima stumti,daktarrai dar be chalatu
du stumimai ir galvute islindus ,stop, kerpa 
3stumimas vaikas verkia, man jau gera vaikutis toks melynutis angelelis jau ant krutines, vyras ji glosto ir verkia!!(jis niekad nera verkes,ir visada sake, kad tikrai nedalyvaus gimdyme) o teko
jam pirmam teko paimt ant ranku si atejusi dziaugsma, nes mane siuvo siuvo ir siuvo! viena vieta kirpo, o dar per tris plysau! bet tai jau buvo man nebesvarrbu
pagaliau ir as gaunu proga prisiglaust angela prie saves ir abu stebim kaip ignukas valgo valgo valgo niekada nemaniau, kad taip saunu buti mama
o mano vejavaikis tapo paciu nuostabiausiu teciu ir vyru, jauciuosi laimingiausia moteris pasaulyje jau 7savaites augindama ignuka o gimem mes 3780 ir 53cm, ne tokie ir mazi linkiu ir jums visoms gimdyt ir dziaugtis savo mazyliais
