Būtų įdomu sužinoti kokiame mieste tai įvyko, kokioj ligoninėj ir kokia gydytoja taip nežmoniškai elgėsi
Tai, ka teko jums patirti - ziauru 
Ziauru, kad taip aplaidziai dirba gydytojai
Sekmes jusu jaunai seimai
, tikiu, kad tinkamu laiku ji tikrai papilnes 
Ziauru, kad taip aplaidziai dirba gydytojai
Sekmes jusu jaunai seimai
, tikiu, kad tinkamu laiku ji tikrai papilnes
Didziausia uzuojauta jusu seimai.
Kiek supratau, turi nuostabu vyra, mylekit vienas kita, remkites vienas kitu, tikiu issipildys visos svajones.
Kiek supratau, turi nuostabu vyra, mylekit vienas kita, remkites vienas kitu, tikiu issipildys visos svajones.
Labai uzjauciu del sitokios nelaimes .Musu gydytojai gan daznai klysta o pataikyti "ant" gero specialisto 
... kas zino koks jis bus rodos geras profesionalus bet...deja kaip ir dauguma daro klaidas ...
As labai Jums linkiu kad kai tik sustipresi ir galesi o galu gale busi jau ir pasirengusi ,Sulauktumete savo mazo zirniuko!!!! Tikiu kad taip ir bus
Stiprybes ir sekmes JUMS!!
.Musu gydytojai gan daznai klysta o pataikyti "ant" gero specialisto ... kas zino koks jis bus rodos geras profesionalus bet...deja kaip ir dauguma daro klaidas ...As labai Jums linkiu kad kai tik sustipresi ir galesi o galu gale busi jau ir pasirengusi
,Sulauktumete savo mazo zirniuko!!!! Tikiu kad taip ir bus Stiprybes ir sekmes JUMS!!
Linkiu Jūsų šeimai stiprybės. Palaikykite vienas kitą, mylėkit dar labiau ir bus lengviau išgyventi patirtą skausmą.
Sako, kad laikas gydo žaizdas, tikiuosi ateis ta diena, kai sūpuosite savo leliuką, ir ne vieną, glėbyje.
Dar kartą stiprybės Jūsų šeimai.
Sako, kad laikas gydo žaizdas, tikiuosi ateis ta diena, kai sūpuosite savo leliuką, ir ne vieną, glėbyje.
Dar kartą stiprybės Jūsų šeimai.
Nuosirdziai uzjauciu jus Stiprybės ir vilties
Stiprybės ir vilties
QUOTE(dinute @ 2005 12 16, 11:25)
taip,dauguma pasakojimu baigiasi laimingai,bet ne mano...
buvo like 2men iki vestuviu,kai as suzinojau kad laukiuosi.neneigsiu,laimes buvo pilnos kelnes.apsilankiau pas gydytoja,nes truputi kraujavau.po apziuros pasake,kad turiu daug guleti ir kad laukiuosi dvinuku.pamenu grizusi pasakiau vyrui ir mes abu buvom labai laimingi.iki vestuviu dar kelis kartus apsilankiau pas gydytoja,nes vis dar kraujavau,bet viskas buvo gerai.po vestuviu ir medaus menesio apsilankiau vel pas gydytoja ir ji pasake,kad dvyniams gimda per maza.achoskopija nustate,kad vienas vaikelis mire.po apziuros praejo dar kelios dienos ir del vel prasidejusio kraujavimo mane pagulde i ligonine.gulejau beveik savaite:echo,leidziami ir geriami vaistai,apziuros ir gydytojos grubumas.na bet kraujavimas liovesi.prasidejo lankymaisi pas gydytoja ir genetikos centre.kiekvienas apsilankymas vis keisdavo gimdymo data.taip nukeliavom nuo sausio vidurio iki kovo pradzios. vaikelis augo,spardesi ir dziugino savo busimus tevelius.mano kraujo grupe -,tai as pradejau gydytojai kalbeti,kad ligtais vyro kraujo grupe +.praejo kelios savaites kol gydytoja sugalvojo,kad reikia padaryti vyrui kraujo tyrima.tada prasidejo antikuniu tyrimai.antikuniu vis daugejo,o gydytoja sake kad cia nieko tokio.mums jau buvo 26 savaites(na pagal dokumentus 29,nes gydytoja nenorejo is naujo pildyti kazkokiu dokumentu),kai viena ryta atsibudus ant ikloto radau kazkoki gabaleli kazko.na aiku namie prasidejo panika.nuvaziavau pas gydytoja su tuo kazkuo idejusi i buteliuka,bet ji pasake kad cia nieko tokio ir issiunte namo.po keliu dienu vel turejau apsilankyti pas gydytoja,nes jau reikejo pradeti dekretines.na israse man ta lapuka del dekretiniu.o as sedziu ir reikalauju kad man darytu echo.man kele nerima tai kad man krito svoris.po ilgu prasymu,ji sutiko mane nusiusti padaryti echo.va tada ir prasidejo kosmaras.po keliu minuciu suzinojau,kad taip lauktas sunelis mires.
po paros pradejo skatinti gimdyma,nes vaikas jau buvo mires savaite ir man buvo prasidejus infekcija.8.45 prasidejo saremiai.pakankamai atsidarius kakleliui gydytojai nusprende kad jau galiu gimdyti ir liepe eiti iki lifto paciai.nuo palatos iki lifto vos 20 metru.vyro ir mamos glebi nualpti spejau 2 kartus,po to dar lifte karteli atsijungiau.bet visiems nusispjauti.vyras paeme mane ant ranku ir nese iki gimdyklos.saremiai kas 2min.is skausmo jau nezinojau ka daryti.tarp saremiu snaudziau isikibus mamai i ranka.pagimdziau 10.45.gime berniukas,21cm,560g.
mazas musu angelelis.dar nespejus atsigauti po morfijaus dozes i gimdykla iejo kazkokia moteris ir paklause ar noresim pasiimti vaikeli.aisku buvo viena,kad tikrai vaika imsim ir laidosim patys.
buvo skaudu,kad angeleliui negalim duoti vardo,nes to neleidzia istatymai.vyras tvarke dokumentus ir buvo pakraupes,nes atejus del mirties liudijimo buvo aprektas darbuotojos.
po laidotuviu jau praejo 2savaites,bet su vyru vis dar negalim atsigauti.sunku laidoti savo vaika.tuo labiau,kai gimdyma priemes gydytojas prasitare,kad tai mane priziurejusios gydytojos kalte.
ir dar vienas dalykas,vis dar nezinau ar kada galesiu tureti vaiku...
bet visada reikia tiketis geriausio...
buvo like 2men iki vestuviu,kai as suzinojau kad laukiuosi.neneigsiu,laimes buvo pilnos kelnes.apsilankiau pas gydytoja,nes truputi kraujavau.po apziuros pasake,kad turiu daug guleti ir kad laukiuosi dvinuku.pamenu grizusi pasakiau vyrui ir mes abu buvom labai laimingi.iki vestuviu dar kelis kartus apsilankiau pas gydytoja,nes vis dar kraujavau,bet viskas buvo gerai.po vestuviu ir medaus menesio apsilankiau vel pas gydytoja ir ji pasake,kad dvyniams gimda per maza.achoskopija nustate,kad vienas vaikelis mire.po apziuros praejo dar kelios dienos ir del vel prasidejusio kraujavimo mane pagulde i ligonine.gulejau beveik savaite:echo,leidziami ir geriami vaistai,apziuros ir gydytojos grubumas.na bet kraujavimas liovesi.prasidejo lankymaisi pas gydytoja ir genetikos centre.kiekvienas apsilankymas vis keisdavo gimdymo data.taip nukeliavom nuo sausio vidurio iki kovo pradzios.
vaikelis augo,spardesi ir dziugino savo busimus tevelius.mano kraujo grupe -,tai as pradejau gydytojai kalbeti,kad ligtais vyro kraujo grupe +.praejo kelios savaites kol gydytoja sugalvojo,kad reikia padaryti vyrui kraujo tyrima.tada prasidejo antikuniu tyrimai.antikuniu vis daugejo,o gydytoja sake kad cia nieko tokio.mums jau buvo 26 savaites(na pagal dokumentus 29,nes gydytoja nenorejo is naujo pildyti kazkokiu dokumentu),kai viena ryta atsibudus ant ikloto radau kazkoki gabaleli kazko.na aiku namie prasidejo panika.nuvaziavau pas gydytoja su tuo kazkuo idejusi i buteliuka,bet ji pasake kad cia nieko tokio ir issiunte namo.po keliu dienu vel turejau apsilankyti pas gydytoja,nes jau reikejo pradeti dekretines.na israse man ta lapuka del dekretiniu.o as sedziu ir reikalauju kad man darytu echo.man kele nerima tai kad man krito svoris.po ilgu prasymu,ji sutiko mane nusiusti padaryti echo.va tada ir prasidejo kosmaras.po keliu minuciu suzinojau,kad taip lauktas sunelis mires.po paros pradejo skatinti gimdyma,nes vaikas jau buvo mires savaite ir man buvo prasidejus infekcija.8.45 prasidejo saremiai.pakankamai atsidarius kakleliui gydytojai nusprende kad jau galiu gimdyti ir liepe eiti iki lifto paciai.nuo palatos iki lifto vos 20 metru.vyro ir mamos glebi nualpti spejau 2 kartus,po to dar lifte karteli atsijungiau.bet visiems nusispjauti.vyras paeme mane ant ranku ir nese iki gimdyklos.saremiai kas 2min.is skausmo jau nezinojau ka daryti.tarp saremiu snaudziau isikibus mamai i ranka.pagimdziau 10.45.gime berniukas,21cm,560g.
mazas musu angelelis.dar nespejus atsigauti po morfijaus dozes i gimdykla iejo kazkokia moteris ir paklause ar noresim pasiimti vaikeli.aisku buvo viena,kad tikrai vaika imsim ir laidosim patys.
buvo skaudu,kad angeleliui negalim duoti vardo,nes to neleidzia istatymai.vyras tvarke dokumentus ir buvo pakraupes,nes atejus del mirties liudijimo buvo aprektas darbuotojos.
po laidotuviu jau praejo 2savaites,bet su vyru vis dar negalim atsigauti.sunku laidoti savo vaika.tuo labiau,kai gimdyma priemes gydytojas prasitare,kad tai mane priziurejusios gydytojos kalte.
ir dar vienas dalykas,vis dar nezinau ar kada galesiu tureti vaiku...
bet visada reikia tiketis geriausio...
Skaičiau tavo istoriją ir verkiau. Man įvyko panašiai. Laukiausi vaikelio. Nėštumas buvo 24 sav. Lyg tai pasak gydytojos viskas buvo gerai. Staiga vieną dieną pradėjo skaudėti pilvą, prasidėjo sąremiai. Nuvažiavau pas gydytoją. Paguldė į ligoninę. Ligoninėj tik lašėjo stiprinančius vaistus, o tai pat nei echo nepadarė nei šiaip apžiūrėjo, tik vaikelio širdutę paklausė. Širdutė daužėsi gerai. Po nakties manę perkėlė i Antakalnio kliniką, ten viską padarė ir echo ir kraujo tyrimus ir bandė sustabdyti kaklelio atsivėrimą. Kitą dieną vis dėlto reikėjo skatinti gymdymą. Pagymžiau gyvą 600gr. 23cm. mergytę. Tai įvyko lapkričio 09d. Ačiū Dievui kad leido mūms nors kiek ją pasidžiaugti (nors koks čia buvo džiaugsmas, kai gydytojai davė mažai vilties kad gyvens) ir duoti jai vardą Paulina. Po 14-kos val. gydytoja pranėšė, kad dukrytė mirė dėl to kad plaučiau dar nebuvo pasiruošę savarankiškai kvėpuoti o ir palaikantieji vaistai dar irgi nelabai padeda. Taigi taip kaip ir jus palaidojom savo pirmagimę. Nežinojau kaip aš išgyvensiu, bet laikui bėgant apsipratau su ta mintim kad taip turėjo įvykti. Dabar tikiuosi vėl greitai pastoti. Linkiu tau atsigauti ir vėl bandyti. Laikykis.
labai uzjauciu jusu seima. Laikykites.Ir noriu patarti. Siuo atveju jums butina kreiptis del medicinos audito isvados. Esu tikra, kad ji butu palanki jums. Po to i teisma del materialines bei neturtines zalos atlyginimo. Lietuvos teismai dar nelabai adekvacias patirtam skausmui sumas priteisineja, bet vis sis tas. Galu gale, toks medikas turi su grebliu kur nors siena vartyti, o ne gydyti.
laikykis, viskas bus gerai. Tik reikia islaukti.
