Įkraunama...
Įkraunama...

deja,bet nelinksmas pasakojimas...

svarbiausia nieko ne kaltink . nei saves nei vyro o tuo labiau giditoju,turiu pati trys vaikus ir su kievienu buvo ant ribos.per savo kancas supratau kuo daugia prekaistu aplinkiniams tuo sunkiau issaugoti vaiko sveikata dija supratau tai pavelotai./atsipr uz klaidas/ biggrin.gif
Atsakyti
Laikyitės, viskas tirai bus gerai. Antro nėštumo metu patarčiau pasirinkti profesionalų privatų gydytoją, kuris galvos už tave kokių tyrimų reikia ir patars, tikrai, nepagailėkite pinigėlių ir skirkite juos profesionaliai nėštumo priežiūrai. Viskas pavyks 4u.gif
Atsakyti
Vargsele cray.gif cray.gif cray.gif .Siaubas kiek kanciu tau teko patirti.
Atsakyti
Labai užjaučiu dėl netekties. Įsivaizduoju, ką patyrei, numanau, kaip dabar jautiesi... Pirmąsias 2 paras, kai man nubėgo vandenys (29 savaičių), aš jaučiausi klaikiai. Tiesą sakant, nerandu tokių žodžių, kuriais galėčiau apsakyti tuomet buvusią savijautą. Dar ir dabar kartais negaliu apie tai kalbėti neapsiverkus... Kad ir dabar... man rieda ašaros...
Bet, kad ir kaip skaudu bebūtų, reikia pripažinti, kad likimas viską sutvarko savaip... Stiprybės Tau! Neprarask vilties!
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Trepsė: 07 rugsėjo 2006 - 23:17
Labai užjaučiu....
Kaip gaila...
Atsakyti
Labai uzjauciu.Jegu ir stiprybes.
Atsakyti
Jei neklystu,tai rasepries metus istorija. Butuidomusuzinotikaip laikosi mamyte ir gal jau laukiasi. ax.gif
Atsakyti
Didziule uzuojauta console.gif ...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo geruta: 05 lapkričio 2006 - 10:29
Ir aš tą patyriau, todėl žinau kaip jaučiatės. Savo istoriją papasakojau kitai mamytei, šiame forume, norėdama išsakyti savo užuojautą. Todėl dabar neberašysiu. Mane labai nustebino tai, kad jums, į sūnelio mirties liūdijimą, neįrašė sūnelio vardo. Mano dukters mirties liūdijime vardas įrašytas. Manau, kad taip ir turi būti.
Aš visad maniau, kad tokią nelaimę išgyvenau tik aš viena ir, kad niekas negalės suprasti mano skausmo. Šiandien, be savo skausmo istorijos, jau perskaičiau dvi, beveik identiškas savąjai, istorijas. Dabar žinau, kad aš ne viena. Manau, kad niekas nesupras mūsų geriau, kaip mes pačios, viena kitą. Laikykimės. Būkim stiprios. Nuo savęs aš galiu tik pridurti, kad šitas skausmas taip ir nesumažėjo, nors tai įvyko prieš 8 metus, prie to skausmo tiesiog pripratau, tiesiog susigyvenau su juo. Ir kartais pagalvoju, jei tas skausmas vieną dieną dingtų, aš nebežinočiau, kaip be jo reiktų gyvent, nes jis yra - tai kas liko po mano dukrelės, jis yra mano turtas. Jei jis dingtų, reikštų, kad aš pamiršau savo dukrą. Taigi, linkiu ir jums nebijoti to skausmo, branginkit jį.
Atsakyti
baisu, beskaitant net širdelė sudrebėjo, stiprybės visoms, kurioms taip nutinka...
Atsakyti
stiprybes tau. Dieve, kai pagalvoji, kiek moteris turi iskenteti, norint tureti stebukleli ant ranku. Kokios mes stiprios ....
Atsakyti
jo, sitoje Lietuveleje sunku su tais gydytojais ir ju nachaliskumu.
Va as dabar su vyru Airijoje. nuejoje atlikti medicinines. mano vyras negirdi desine ausimi po kiaulytes nuo vaikystes. Lietuvoje buvo n tyrimu ir apziuru. Sake, kad 1005negirdi, o cia perejus medicinine apziura paaiskejo, kad visgi 20% jis girdi ir gydytoja pasiule pagalba, kad ji pasikvies kita gydytoja, kad ji apziuretu.
Vienu zodziu meiles jums ir demesio 4u.gif
Dievas yra ir jus tikrai susilauksit dar vieno vaikucio thumbup.gif
Atsakyti