Planai buvo intesyviai vygdomi, bet nebuvau iš tų moterų kurios pastojanuo ,,paklodės,,.
Naudojau OT testukus, ir ciklas buvo ne toks koks turėjo buti. Ginekologė sakė viskas su mumis ok. Tai kasdien vis kartojau sau,kad vaikelis ateina kada jis nori pats,o ne kada mes pageidaujame.Sulaukėm pavasario, pradėjom daryt remontus namie ir staiga užsimaniau alaus, kurio as nemėgau. Galvoju visai tas PMS išdurnėjo
Pirmadienio ryta, po darbo sumačiau,kad man reikia į vaistinę NT nusipirkt. Mėnesinių tikslios datos nežinojau, nes mano ciklas buvo išsiderines. Parbėgau namo, pasidariau NT ir sužibo riebus II. Galvoju NT brokuotas, nes buvau pratusi matyti tik I. Pakračiau aš jį ir pradejau skaityi instrukciją, galvoju nusipirkau naujoviška kur rodo II kai nenėščia
Bet tiesa buvo ta, kad pilvelyje tikrai nešioju taip ilgai laukta stebukla
9 mėnesiai praėjo labia greitai, skraidžiau lyg ant sparnu dirbau pilnu tempu iki šešto menesio ir dar persikraustėm I naujus namus. Su vyru kaupėm kraiteli ir laukėm mažutės mergytes. Nueidavau I bažnytele ir dekojau dievui,kad jis manim pasitikėjo ir dave užauginti žmogų. Pavasari ir vasara kalbejau su pilveliu ir pasakojau apie žolę,saulę,vėją,lietų,gėles. Rudeni pasakojau apie augybe spalvu .
Numatyta gimdymo data buvo lapkričio 14d. Krintant lapams mes lauėm ungurytės kada galesim supuoti ją.. Bet ji krapštinėjosi savo šiltam namelyje ir nenorejo pasirodyt. Mamai net spaudimas pakilo iš to jaudulio ir laukimo, .Jau daktarai buvo paskyre skatinimo dieną,bet mūsų unguryte nusprendė pati ateiti, lapkrčio 19 prasidejo sąrėmiai, liepiau vyrui likti namie, jis klusniai liko ir man labai padėjo. Atvažiavau I ligonine su 9cm kaklelio atsidarimo, važiuojant jau buvo saldu grasinau vyrui,kad nedrįstu lenkti mašinų, nes kiekvienas oro virpesys ir judesys atrodė suardys mano kūną. Man buvo labai baisu ir gaila mūsų mažulė per kiekvieną sąremi pagalvodavau,kad jai labiau skauda nei man, nes per sąrėmius jausdavau jos isitempusi kūnelį. Vis glostydavau ir sakiau jai tuoj susitiksim. Ligoninej priėmė labai maloniai, tik mano akušerė galvojo,kad atvažiavau tik su 2cm, kol nenubėgo vandenys ir patikrinusi labai nustebo atradusi visus 9cm.Sako kaip tu iškentei, sakau viskas imanoma.Liepė palaukti dar valandėlę kol pasieksim visus 10cm. siulė dujas, spjoviau as I jas geriausios už juos buvo mano vyras, užejus skausmui mes žiūrėjome I akis vienas kitam ir kalbejom apie ateiti su mūsų mažyte unguryte.
Gavau leidima stumti, akušerė užtikrino,kad išstumsiu per penkias minutes, nes man labai gerai sekasi, man spurdėjo širdis,kad greit pamatysim savo stebuklą. Stumiau 4 valandas vietoj penkiu minučių,unguryte pasirodė labai užsispyrusi mergaitė, visos mano pastangos ėjo veltui, nes jos galvytė pasisuko ne taip kaip reikia ir pastrigo. Daktarai stengėsi man padėti,ka pagimdyčiau naturaliai, bet dėl ungurytės teko naudoti vakuuma, gavau epidurą, daktarai buvo labai malonus operacinė buvo pilna kiekvienas dirbo savo darbą, esu be galo jiems dėkinga. Apie uk Darent valley hospital galiu pasakyti tik gera. Su vakumo pagalba išstumiau savo unguryte greitai, lapkricio 19d. 23:56 gimė mums 3982g 51cm durytė Agnė. Gimusia man padėjo ant krutines spejau pabučiuoti galvelę ir nunešė ją. Pradėjau klausti kodėl ji neverkia, su mano tuo paklausimu ir pradėjo verkt ant tėčio rankų. Mane siuvo dar gera valandą.Aš žiūrėjau į savo du mylimiausius žmones ir man buvo tas pats ka man ten daro.buvau sulopyta nes kirpo, ir netekau daug kraujo.Teko man perpilti kraują ir gan nemažai, vieną akimirka pasidarė taip silpna,kad išsigandau, sakau vyrui pirma kartą gyvenime bijau užsimerkti,nes toks jausmas,kad nebeatsimerksiu ....
Gulėjom ligoninėj gal keturias dienas. Man perpyle daug kraujo,tiek laseliniu gyvenime tiek neturėjau, mažutes per lašelines iš pradžių negalėjau pati maitinti,širdis verkė kai mačiau,kad pirmuosius lašus gauna mišinėlio, bet iš mylimų tėčio rankų. Užtat jau dabar penki mėnesiai su viršum mažytė ungurytė geria MP ir džiaugiamės viena kitos artuma... Dabar jau išejusi i sodą rodau mažylei gamtą ir sakau ar prisimeni kai pasakojau tau apie ją kai buvai pilvelyje...
Ačiū mūsų tetukui,kad mums davė ir duoda tiek daug šilumos ir palaikymo...
