Kroatija balandį nuo katamarano denio

Šeštoji kelionės diena - pirmadienis

Rytas vėl nuostabus, bet yra vėjas. Prietaisai rodo 8 - 10 m/s. Vienas mūsų kompanijos vyrukas - burlentininkas. Žinoma, įrangą pasiėmė ne tik sau, bet ir mokomąją. Taigi, kapitonas nusprendžia pabandyt ir tokį buriavimo būdą. Juo labiau, kad supratimas juk bendras yra apie vėją, kursą... Na ir bando. Griūna, stojasi ir bando... Taip gerą valandą ir galų gale rezultatas - jis plaukia





Saulė kepina. Dvejų metukų mažiui pakyla neaukšta temperatūra. Trejų su puse prasideda intensyvus spazminis kosulys, o antroj dienos pusėj jau ir jis su 38,5 temperatūra... Baisu, negi visi vaikai pradės sirgt... Nuotaikas iš kart subjursta. Plaukiam į Korčiulos salą. Gėrimės vaizdais, nes šioje vietoje kalnai įbridę į Adriją. O ir to plaukimo nėra daug. Korčiula dar kitaip vadinama Mini Dubrovniku. Tikrai gražus miestukas. Stojame įlankoje ant inkaro ir mes su savo abiem vaikais lekiam krantan. Ligoniukų judint tėvai nenori. Lieka laive.





Miestukas mano mylimiausias. Jame aš jau trečią kart ir vistiek man jis labai gražus. Vaikštom, Tadas bėgioja. Užtrunkam porą valandų, o grįžę randam jau visai neblogai nusiteikusius vaikučius ir jų tėvelius. Ta proga nusprendžia krantą pasiekti ir jie. Dabar jau mes liekam laive. Vakarojam, geriam vyną žvakių šviesoje Sutemus grįžta visa įgula. Vaikai jau visai sveiki atrodo. Tiesiog adaptacija jiems buvo, nes ačiū Die daugaiu kelionėje vaistų neprireikė
Čia ir pasiliekam nakvot...

Septintoji kelionės diena - antradienis

Eilinis gražus rytas Vaikai sveiki, tėvai laimingi. Plaukiam tolyn link Lastovo salos. Pakeliui pasitaiko graži lagūna. Nusprendžiam stot, nes nuo ryto kriauklėje voliojasi kilogramas doradų ir du dideli kalmarai. Juos verkiant reikia gaminti. Lendam pro dviejų salų tarpą. Lėtai lėtai, nes gyliai maži netgi mūsų nedidelę grimzlę turinčiam laivui ir ... stop. Užsikabinom. Kapitonas greitai suka laivą atgal ir tenka į lagūną plaukti aplink salą. Visa laimė laivo nepažeidėm, kitaip - oi kentėtų mūsų užstatas už laivą...
Vaizdai nuostabūs ir vaikai iš kart komandiruojami krantan





Aš užsiimu maisto gaminimu - tuoj ant stalo garuoja keptų doradų filė ir kalmarai su česnaku ir svogūniuku... Visi, likę laive, eina ratais ir laižosi
Vaikams dar pripilame jūros vandens į dubenį - turės kur pasiturkšt. Žinoma, pirmas prisistato Tadas, tik grįžęs nuo kranto



Valgom, kuriam motorus (mat pas katamaraną jų du - abiejuose maranuose po vieną) ir lekiam tolyn.
Vakarėjant pasiekiam Lastovo salą ir kapitono nužiūrėtą įlanką. Gražu, ramu aplinkui.



Netrukus į įlanką pradeda plaukti laivai Iš kur čia jų tiek - juk visur buvom praktiškai vieni... Pasirodo, slovakai surengę regatą. Grįžta į sutartą vietą. Lygiai dešimt laivų, visi sunumeruoti. Stoja prie privataus lieptelio, o kroatai jau kuria grilį. Stovėjimo kaina nedidelė - 100 kunų už naktį, bet mes vistiek pasirenkam inkarą, nes krante nėra kur net pavaikščiot - uolos, privatūs namukai ir tiek.



Vyrukai sugalvoja pagaut aštuonkoji. Prapjauna vieną Tado ryškų guminį žaisliuką, prikemša į jį akmenų, kad skęstu, pririša prie virvės ir mėto. Vienas, du trys užmetimai ir ... 2 aštuonkojai kibire Nemaži. Tuoj pjaunamos galvos ir metam į verdantį vandenį, man mano klasiokas (dirbantis Ispanijoje virėju) dar prieš kelionę man davė kelis gerus patarimus, kaip ruošti jūros gėrybes. Verdam valandą su prieksoniais ir paliekam jį tame nuovire nakčiai.
Vėjas nurimo, lauke tylu, ramu, tik buriuotojai krante lėbauja. Kapitons pasitiesia jūrlapius ir žiūrim, kur turim būt ryt. Pasirodo plaukimo daug, todėl nusprendžiam dar šiandiena nuplaukti gabalą kelio. Vaikai jau sotūs, o nuo motorų birbimo tik geriau miegos. Kaip tariam, taip ir padarom.
Vidurnaktį inkarą metam Korčiulos salos įlankoje, mat nuo ten mūsų tikslas - Vis sala - gerokai arčiau...

Aštuntoji kelionės diena - trečiadienis

Ryte atsikėlę išbėgam krantan su vaikais pasivaikščiot. Neužilgo išplaukiam į Vis salą, mat plaukimo (kaip buriuotojai sako - ėjimo) geros keturios valandos. Mūsų tikslas - Komiž miestukas, esantis salos gale. Už Vis salos jau atvira jūra, taigi esant didesniam vėjui jau gresia ir bangavimas. Bet per tiek dienų mes visi jau apsipratę su supimu (jo nėra daug, bet vitiek gi ne žemė). Po pietų pakyla gan nemenkas vėjukas. Mūsų burlentininkas bėga takeluotis įrangos, bet... nebūtų Adrija. Matyt buvom įplaukę į vėjo akumuliacinę zoną, kur vėjas būna nuolat. Labai greit iš jos išplaukėm ir burlentei vėjo jau trūko, nors jachtai jo buvo sočiai. Vakarėjant įplaukėm į Komiž miestuką. Čia jau buvom suplanavę švartuotis prie krantinės, kad ir kiek ji mums kainuotų. Ir prisišvartavom. Ir kainavo 495 kunas... Jei kas galvoja, kad tai normalu, tai galiu pasakyt - visai nenormalu. Tarkim Švedijoje stovėjimo prie krantinės kaina svyruoja nuo 10 iki 20 e. Net mūsų Lietuvėlėje Nidoje mokam tiek pat... Na bet negi paleisi virves ir išplauksi. Užtat pasipildem vandens, visi išsiprausėm ir jautėmės kaip naujai gimę
O ir miestukas labai jau simpatiškas







Tiesa, vėjas vakare vėl pakilo... Vaikams radom akmeninį paplūdymį





Ir patys gan ilgai slampinėjom gatvelėmis. Radom pirkti vietinių citrinų už 10 kunų/kg. O jau ir vaisiai su daržovėmis pas mus baiginėjosi, vištienos reikėjo. Kaip tik buvo nedidukas supermakretas. Kainos žinoma nebuvo mažos, bet juk valgyt reikia. Taigi, lauko prekyvietėj bananų kaina 14 kunų, supermarkete - 8. Obuolius pirkom pigesnius po 7 kunas, apelsinus pavytusius po 8 kunas. Višta šaldyta kainavo 25 kunas, o sviesto pakelis 10 kunų. Gatvėje ledų kamuoliukas 6 kunos, o prekybcentryje - porcija ledų 9 kunos. Tokia tai matematika Kroatijos salų...

Naktis buvo nerami. Vėjas nerimo, pūtė, tampė laivus, švilpė vantai...

Kaip smagu, kad su tokiais mažiukais išsiruošiat pakeliauti . Įsivaizduoju, tempas būna kitoks, bet visi kartu, nereikia galvot, kaip tie mažiukai su seneliais palikti... Šaunuoliai, pagarba

Devintoji kelionės diena - ketvirtadienis

Ryte vėjo nebėra, užtat saulė spigina būk sveikas Turim prognozes, kad po pietų vėjas vėl gali kilti, o šiandienos mūsų tikslas Byševo saloje esanti Modra Špilja ola, į kurią patekt galima tik maža valtele esant štiliui. Taigi, ilgai ir netempiam. Atsišvartuojam ir pirmyn. Byševo sala visai šalia, bet bangavimas šioks toks likęs. Laivai stoviniuoja, vadinasi įplaukti galima, bet mesti inkaro nelabai - per gilu, todel dalis komandos lieka laive, dalis - plaukia į olą. Įplaukimas suaugusiam žmogui kainuoja 30 kunų. Stovi valtelė ir renka mokestį. Greit kapitonui įduodu fotoaparatą, nes Tadas nerimsta. Jam reikia eit, kišt kojas lauk pro relingą. Taip pametam kojinę
O fotoaparate užfiksuoti tokie vaizdai









Kaip sakoma - vyniojam meškeres ir vėl į kelionę. Šios dienos tikslas Vis miestukas toje pačioje Vis saloje. Turim salą apeit aplinkui, nes Vis miestukas isikūręs gražioje įlankoje. Pakeliui vėl randam gražią lagūną. Na ir kaip gi nesustosi tokioj vietoj



Kas maudosi, kas bado pagauti vėl kokį jūros gyvį... Po valandos plaukiam tolyn. Neužilgo pasiekiam kelionės tikslą. Vėl laivą paliekam ant inkaro ir leidžiamės pasivaikščioti.











Papildyta:
Miestukas tikrai labai gražus, erdvus, nes turi didelė krantinę su palmių alėja, o senamiestuko gatvelės jaukios, siaurutės. Yra kelios veikiančios kavinės, bet matosi - čia dar visiškas ne sezonas. Užtas mūsų mažasis turistas turi laisvės siaurose gatvėse



Vėl randam krantą su daug akmenų - vaikams vėl gerai



O mus užpuolė nostalgija... Kelionė artėja į pabaigą. Ryt vakare jau turim būt Splite, užpilti laivui degalų, išsikraustyti visas šmutkes, nes šeštadieni anksti ryte laivą teks priduoti ir namolio. O taip nesinori. Čia taip gera, gražu... Nusiperkam vytinto kroatiško kumpio prštut gerą kilą ir vakare pasigardžiuodami valgom prie vyno... Nepadeda... Vistiek nesinori nieku iš čia važiuot...

Nerealūs vaizdai . O svarbiausia, kas mane nustebino - drąsa su tokiu mažiuku leistis į tokią sudėtingą kelionę. Nors turbūt vaikas visas į tėvus
Papildyta:
Tiesa, norėjau paklausti, kiek laipsnių buvo vanduo? Nes žiūrinėjau panašiu laiku prognozes, tai rodė 18 laipsnių. Ar gali būti?

Dešimtoji kelionės diena - penktadienis

Eilinis gražus rytas. O juk galėtų pradėt niaukstytis, ne taip širdį skaudėtų paliekant Adrijos krantus... Bet ne. Saulė regis dar kaitresnė... Štilis.



Staiga išnyra delfinas, šalia tolėliau - kitas Griebiam fotoaparatus, bet spėjam užfiksuot nedaug



Plaukiam dar į vieną įlanką pasimaudyt ir jau į Splitą paskui.
Įlanka vėl graži. Vaikai vėl iškeliami krantan



Su Tadu dar pažaidžiam fotosesiją



Grįžta visi laivan, Tadas bėgioja. Siūlau uždėt liemenę, bet vyras pažada pažiūrėt vaiką. Tik nueinu iki virtuvės, girdžiu - pliūkšt... O siaube. Lekiu laukan ir pamatau abu savo vyrus vandenyje. Vyras apkabinęs Tadą plukdo laivan... Va tau ir paskutinė diena... Vaikas tik truputį išsigandęs ir šlaputukas visas. Greit perrengiu, atsigert. Nurimsta, o mano širdis dreba, o protas nė nenori galvot, kad būtų jeigu...
Susilankstom ir tolyn. Tfu tfu tfu viskas baigėsi laimingai, o juk laive net 4 vaikai. Tyliai pykstu ant laivą nuomojusios kompanijos - nesugebėjo ant relingo saugos tinklo uždėt. Juk matė, kad pilnas laivas vaikų bus. Pykstu ant vyro, nes liepe nedėt liemenės. Pykstu ant savęs, kam palikau vaiką be liemenės, bet jau nieko nepakeisi...

Netrukus pasimato vadinamieji Splito vartai. Artėjam prie uosto. Degalų kolonėlėje ilga eilė laivų. Ne mes vieni pasirodo plaukiojom. Matom austrų, vengrų, čekų vėliavytes... Sulaukiam savo eilės. Vyrai švartuojasi, pila degalus, o moterys su vaikais išlipa aplankyti Splito centro. Vyrai prisijungs vėliau.

O mūsų vaikai lyg nuo grandinių paleisti - bėga, vaiko balandžius, griūna, bando tampyt šunis už uodegų, nori balionų, ledų, spragėsių, dar ir vienas su kitu pasikumščiuoja... Nuprotėjimas... Staiga per pusvalandi visos trys labai pasigendam vyrų



Bet vistiek pasiekiam turgelį, nuperkam lavandų ryšulėlį. Pasiekam ir senamiestį. Netgi kelias foto suspėjam padaryt.







Po geros valandos atsiranda ir visi trys vyrai. Nusprendžiam paskutinį vakarą prisėsti bare, išgerti po stiklą alaus, suvalgyti picą. Nustembam, nes Splite pica pigesnė, negu Hvare, o skani lyg būtų tikra itališka. Ir alus po 18 kunų... Smagu. Vakarėja, o laivan grįžt taip nesinori... Juk jau VISKAS...
Bet kurgi dingsi žiemą basas... Jau sutemus grįžtam laivan. 120 km/h greičiu renkam daiktus, atsivarom kemperius, viską dedam, pakuojam... ATOSTOGOS BAIGĖSI...


Pabaiga

Vienuoliktoji ir dvyliktoji kelionės dienos prabėga kelyje. Ryte pridavę laivą dar užsukam į supermarketą namo lauktuvių. Perkam vyną, vytintą kumpį, šokoladų. Dar juk reik ir kelionėje maitintis, tai smulkių pirkinių irgi netrūksta. Judam atgal. Oras geras. Autostadoje esantys termometrai rodo 23 - 26 laipsnius šilumos. Tiesa, vėjas didelis, bet šiltas.
Atgal važiuojam per Slovėniją, Austriją, Čekiją. Ten keliai geresni, o ir judėjimo greitis nuo to tik didesnis. Austrijoje prieš Vieną pradeda lynot. Liūdna. Nakvojam Čekijoje, apsipirkę Brno esančiame Tesce. OMV degalinėje.
Atikėlę vėl pirmyn. Lieka Lenkija. Nustoja lyt. Stojam dar Čenstochovo mieste vėl apsipirkti namolio - juk kaip gi grįši is Lenkijos be pampersų
Taip su mažom pabėgiojimo - maisto gaminimo pertraukėlėm iki sekmadienio 12 valandos nakties sugrįžtam namo. Tadas miega, o mes visi trys atsisėdam prie namų kemperyje, įsipilam alaus - sulčių, pasitepam sumuštinių ir dešimt minučių pasėdim nelipdami iš kemperio. Nors tom keliom minutėm atostogos pailgėja

Reziumė

Kitą kartą keliu pro Liubliną nebevažiuosim.
Kroatiją mylim dar labiau.
Vaikus kelionėje turi žiurėt dvigubai akyliau negu namie.
Netgi metų laiko vaikas kelionei nėra per mažas - svarbu pačių norai, nusiteikimai.

Išvada

Laukiam kitų atostogų


Ačiū visiems už kantrybę skaitant mano rašliavą. Gerų atostogų!







Vanduo buvo 16-18 laipsniu. Priklause nuo vietos

sauni kelione, saunus keliauninkai ir pasakojimas idomus Aciu

ziulyte, šaunuolė esat, kad taip viską išsamiai papasakojat. Esu forume naujokė, bet jūsų kelionių aprašymus perskaičiau pirmiausia. Mes esam pradedantys keliautojai kemperiu, o jūsų pateikta info super. Ačiū.

Ačiū, Ziulyte už dar vieną puikų fotoreportažą. Jau ne vienus metus naudojamės tavo pasakojimais kaip kelrodžiais Nuostabu, kad pasidalini įspūdžiais ir informacija.

Super pasakojimas o vaizdai tai išvis...

Kiek nustebau kad tokios kainos didelės Kroatijoj, norėjau vasarą į ją skristi dar kartą, nes sakiau draugams - va ten tai bus dar pigiau nei Maljorkoj ale apsirikau

Aciu dar karteli skaitantiems
Taip, Kroatija per paskutinius penketa-seseta metu kainu lygi kele sparciau negu Lietuva. Perspeju, zemyne kainos gali but ir saikingesnes. Mes plaukiojom po salas, salu kurortinius miestukus. Ten tikrai brangu. Be to nepirkom nieko is zmoniu - o juk domacij vino, rakija, prosek parduodami kas antram garaze sezono metu. Kainos ten tikrai mazesnes. Tas pats turgeliuose menkesniam miestelyje, bet cia jau niuansai. Bendras salies kainu lygis visgi lenkia Lietuvele.