QUOTE(Tuoj @ 2008 01 27, 10:52)
Niekas iš manęs nesityčiojo
Iš šono atrodo, kas gali būti baisiau už paveikslą, kuriame regi motiną, mušančią savo vaiką/tampančią už plaukų

Čia ne apie tavo šeimą konkrečiai, Paragintoji, tiesiog perskaičius tavo postą kyla tokios mintys. Ir tikiu, kad tai ne asocialios, o normalios, rūpestingos, tik nebesusivaldančios moterys... Iš kur gauti stiprybės niekada tokia netapti
ir kuklumo
Tuoj, ir iš manęs nesityčiojo. Tiesiog nesusivaldė ir tiek. Aš tada irgi šaukiau ir rėkiau ant jos. Aš nepykstu, nors tada tai baisiai skaudu buvo ir liko širdy... Bet, manau, kad galiu nepykti ir suprasti ją, nes tai buvo vienetiniai atvejai, o ne nuolatinis baimės jausmas. Nei aš tada jos pradėjau bijoti, nei ką. Bet aš irgi mokiausi, kažkaip giliai savyje turėjau norą elgtis kitaip. Mes su mama iš tiesų labai skirtingos... Aš su savo vaikais elgiuosi visiškai kitaip. Nors nesakau, kad su manimi blogai elgėsi. Buvau ir palepinta, ir aprūpinta. Bet vaikui labai reikia ir kitų dalykų. Bent man reikėjo, kad pasakytų, jog myli... Todėl aš labai sakau savo vaikams. Ką aš žinau, ar mano vaikams būtent to labai reikia. Man labai reikėjo...
Papildyta:
QUOTE(velute @ 2008 01 27, 14:43)
12metu.na va parejo is lauko pavalgyt.girdejau vyrui sake,kad drauge pavydejo kad ji su guminukais,nes visur labai slapia.o drauges kojos permirko kiaurai
Velute, aš tai esu įsitikinusi, kad reikia keisti tik save. Na, tiksliau, savo požiūrį. Matai, kaip viskas išsisprendė ir tavo nuotaikos sugedimas buvo tik tau pačiai žalingas. Jei aikštinasi, verčiau ramiai pasakyti, kad jei nenori, lai neina į lauką, nei gadintis sau nuotaiką. Tu tiesiog gali iškelti savo logiškas sąlygas, kad neleisi eiti su naujais batais, nes jei suplėšys - su kuo gi tada eis į mokyklą. Tiesiog duok jai pasirinkimą ir nesinervink. Nusiramink pati ir palik ją ramybėje. O tai atrodo, kad tarp jūsų vaikšto nuolatinė įtampa ir karas. Batų naujų gal ir nereikėjo pirkti, nežinau. Aš tai nieko negaliu sūnui nupirkti savo nuožiūra. Veduosi jį ir leidžiu rinktis, bet kartu ir aš turiu teisę spręsti apie jo pasirinkimą, nes matau kokį daiktą renkasi. Bandom susitarti. O po to jau jam nenešioti neišeina, nes turi tik tai, ką išsirinko...