Globėjai vienykitės

Kaip jums tokia istorija? (truputi ne i tema,bet...):
Vyras veda moteri su vaiku, duoda vaikui savo pavarde,taip sakant isivaikina. Pragyvena daugiau nei 10 metu, savu vaiku nesusilaukia,nes ta moteris daugiau nenori ju,o be to, jos giminej sizofrenija ar kazkokia ten psichine liga eina is kartos i karta ir ji ja serga. Per ta laika tarp ju santykiai visiskai paslyja, isaiskeja, kad ji tekejo tik del to, kad nelikt vienai su vaiku,kad butu kam seima islaikyt, o dar tie sizofrenijos priepuoliai(apie tai nenoriu pasakot,ka ji isdarinejo...). Uzgyventas turtas - butas, atremontuotas kapitaliai ir vyro versliukas, kuris jo vardu, bet yra dar keli neiforminti dalininkai. Na ir viskas daeina iki skyrybu. Nepaminejau, kad tas vyras be proto vaika mylejo, nieko jam negailejo,tiesiog dievino... Tai va, po skyrybu butas uzrasomas vaiko vardu, kad motina negaletu parduot uzejus psichozei ir vaikas neliktu gatvej, o be to jis pats labai to tevo prase, net maldavo ant keliu atsiklaupes, kad jam uzrasytu, kad tipo bijo, kad mama neismestu, nes su ja nesutare. Vyras siule vaikui pasilikt su juo, bet jis nenorejo, nes skyrybu iniciatorius vyras ir t.t., supykes taip sakant buvo ir daugybe kitu priezasciu. Buto dalies vyrui neliko, nes jei dalint buta, tai zmona butu reikalavusi ir firmele dalint, o to jis negalejo, nes ne vienas savinikas buvo (popieriuose tik jis savininkas). Na ir po visu teismu, jis lieka kaip stovi, tik su ta firmele, kuri beveik nuostolinga,nei pelna nesanti. Dar iki to zmona speja jo pinigus pavogti, nes laike namie, ne banke ir dar visokius vertingesnius daiktus. Bet cia ne pasaulio pabaiga. Idomiausias dalykas va kame - kai butas buvo uzrasytas vaikui, tai jis pareiske - tu nesi mano tevas, nenoriu jokiu reikalu su tavim tureti (su mama beje irgi). Ir dar daug visko prikalbejo, iki siol jis nesupranta ka blogo tam vaikui padare... Nes mylejo,lepino be proto, nieko jam netruko... Skaityt, rasyt irgi jis moke, ne motina... Jau praejo kokie 3 metai, bet tik netycia susitike pasilabina, tas vyras sako - nesizeminsiu, jei reikes, pats ateis. Bet matosi, kad iki siol jam skaudu...
Na, o dabar jau jis mano vyras, po truputi stojames ant koju, turim leliuka... Ir idomiausia, kad jis nori padeti kokiam vaikiukui is vaiku namu... Tik sake niekada nebeisivaikintu, nes jau pasimoke... Nezinau ar risliai papasakojau, bet tokia ta istorija.

Idomu. Tik man "uzkliuvo" 2 dalykai:
1) Santuokoje igytas turtas (jeigu vedybu sutartis nenumato ka kita) dalinamas sutuoktiniams, bet ne visiems seimos nariams - kaip ten vaikui ta buta "uzrase"?
2) Vaiko atsisakymas gyventi su mylinciu ir mylimu tevu turejo buti signalu, kad kazkas yra ne taip...

Tuoj , vyras savo buto dali uzrase su salyga,kad vaiko vardu ir dar uz tai jam nebereikejo alimentu moketi, nors jau labai nedaug bebuvo like iki pilnametystes. O tu ar eitum gyventi su vyru, jei tau visa gyvenima butu kale i galva, kad ne tavo tevas,kad jis sioks ir anoks. Ir kokiam vaikui patinka grieztas tevas, kuris kontroliuoja gyvenima, liepia pamokas ruost, o ne su draugem bastytis. Beje,ten mergaite buvo. Dabar uztat turi ji laisve, kaimynai pasakojo, kad gryzta namo pernakvot...kartais. Visu detaliu ir as nezinau, juk negyvenau toje seimoje, netikiu ir vyru sventai, bet pasiklausau ir zmoniu is salies... Niekas nesake, kad mano vyras kaltas, o juokesi, kad jis tiek ilgai leidosi isnaudojamas, nes ji net neslepe, kad jo jai reikia del materialines geroves. Pati pagalvok, virs 10 metu nereikejo dirbti, vyras uzdirbo butui, padare euro remonta. Auksu abi apkarste, turejo ka norejo... Jos vietoje bet kokia normalesne moteris dziaugtusi, ar bent jau dekinga butu, o tu net neisivaizduoji ka ji issidirbinejo, bet jau nebegali, policijos pagalba. bet cia daugiausiai kalta jos psichikos liga, be vaistu ji nei dienos negali... o is kitos puses, jei zenyjaisi del naudos, o ne is meiles, tai kiek zmogus gali istempti? Ir mylimo zmogaus trukumus tuoj pastebi, o nemylimo... todel nezinau kas cia kaltas, kas ne, bet esme, kad apie mergaite ir iki siol blogo zodzio nepasako... itariu, kad laukia, jog ji paskambintu jam ar siaip...
P.S. nepulkit manes, as tik parodau kaip viskas is mano varpines atrodo...

JauMama,mieloji,nesielvartauk ir nesiteisink.Puiku,kad jūs esate kartu,kad vyras mylintis vaikus turi ir savo vaiką ir ,kad tu jį supranti.Juk kaip svarbu turėti tikrą draugą šalia savęs.Paaugs jūsų mažutėlis ir matysite kaip toliau klostysis jūsų gyvenimas ir jeigu noras padėti vaikams išliks tapsite puikiais globėjais.Svarbiausia įsiklausyti ką sako širdis,nes čia jokios rekomendacijos ir patarimai nepadės...

O,kad auginta mergaitė širdį užduoda ...aišku labai skaudu...Bet kiek pavyzdžių kai biologiniai,mylėti,auginti vaikai su tėvais pasielgia...arba tėvai su vaikais...Tačiau nereikia tokių žmonių gailėti....jiems reikia PADĖTI.....

Nepabėk iš mūsų puslapio,pabendrauk,pašnekėk,o kai ateis laikas....o jis ateis jeigu turite tokių minčių...įsiliesi į tikrų globėjų būrelį Mes labai laukiame tokių žmonių,o labiausiai jų laukia vaikai...juk kiekvieno žmogaus misija žemėje skirta kažką nuveikti daugiau....

Ramute, ACIU uz gera zodi... ... kaip smagu, kai pasaulyje yra tokiu mielu zmoniu, tada nesijauti vienisas minioje... o vaikeliu mes dar turesime ir tikiuosi ne viena, kaip minejau liko tik iruosti gyvenama plota, nes ten baisi padetis bet kai turi sienas, zeme po kojomis - visa kita niekai tik laiko klausimas. Su mazaja taupome pinigelius vaiku kambariui, gal ir ne vienam ir svajojame apie ateiti... svarbiausia, kad nera jokiu nuo musu nepriklausanciu trukdziu...
Kaip jusu vaikuciams sekasi?

Aš tai esu moteriškė amžiuje....mūsų dukrai 24.....o vaikučius globoju 6 auginu nuo vienerių metukų...Taip susiklostė gyvenimas,kad norėjome parsivežti kokį vaikutį Kalėdų atostogom...Prie mūsų pribėgęs berniukas turėjo sesutę....Taip ir liko jie pas mus .Vėliau mama pagimdė dar du berniukus...sužinojau,kad jie kūdikių namuose...pradėjom lankyti,ir jie atvažiavo pas mus.O dar vieną brolį su sese paėmėme,nes globos namuose nebuvo tokios mažos mergaitės ir kai mums parodė Eveliną...ji metukų svėrė apie 6 kilogramus....Dabar jau trečiokė,nuostabi,judri manekenė-joks standartinis rūbelis netinka...aukšta ir laaaabai plona...
Tai va,mūsų gyvenimas taip susiklostė,neturime kada žiūrėti serialų,aimanuoti dėl kokių nedateklių ar negalavimų ,aplink verdantis vaikų verpetukas labai daug duoda žmogui .Mes laimingi

o kaip jums tokia istorija, kai nuo mazens globota mergaite netycia 16 metu pastojo nuo irgi jauno vaikinuko ir tada globejai pareiske,kad grazina ja i vaiku namus, nes nescia paaugle ne ju seimai.
vaiku namai neprieme, kazkaip isgyveno iki gimdymo tai pas viena drauge, tai pas kita prisiglausdama, be issilavinimo, be darbo, nepilnamete su leliuku ant ranku
vaikinuko tevai pasisiule vaika uzaugint, vaikas iki siol pas juos auga
mergina jau pilnamete, susidradusi nuolatini darba, stojasi ant koju, jau turi kur nuolat gyventi ir noretu vaikiuka pasiimti pas save, bet cia iskyla klausimai:
1. kiek realu, kad jai pavyks vaika susigrazinti (seneliai augine vaika, jo atiduot savaime aisku nenori, bandys teismo keliu)
2. ka ji turetu padaryti (kokias salygas jam sukurti ir t.t.), kad butu bent teorine galimybe - kaip suprantu, tikimybe nedidele, bet sita jos vilti galima panaudoti bent tam,kad geriau gyvenima susitvarkytu, labaiu stengtusi ir ateityje tokuiu situaciju nebebutu
3. kaip jusu nuonmone - ar isvis reiketu jai bandyti, jei 3 metus vaiko neaugino ir ne taip jau daznai lanke, nes seneliai vaiko daugiau kaip uz 200 km gyveno, o ji be pinigu nuolat buvo
situacija labai kebli ir net nezinia,kiap butu geriau

Ramute ... Jus tikrai nuostabus, nepakartojami zmones... As kazkodel irgi turiu tokia nuojauta, kad vietoj vieno vaikelio gautumem maziausiai du, nes sesuciu ir broliuku negaleciau isskirt o ir visai nepriestarauciau, kad ir tris... tik kartais pagalvoju, jei vaikuciai butu vyresni uz mano dukra, ar nebutu kokiu problemu jos atzvilgiu? Ta prasme ar nesijaustu kokio pavydo, ar nenuskriaustu? Jusu dukra vyresne kaip supratau, tai truputi kitas atvejis. Bet tikriausiai tik prisigalvoju visokiu veju

Is globejos puses ziauru, bet gal tai buvo paskutinis lasas, visos istorijos nezinom. O ka patart... man idomu, ar jai atimtos motinystes teises? ar apribotos kazkaip ten, nelabai zinau. jei ne, tai turetu eiti susigrazint vaika, teismas atsizvelgtu i aplinkybes, juk ne is gero gyvenimo atidave vaika... Svarbiausia, kokia pati yra mama, ar tikrai myli ir nori susigrazint vaika, ar po kiek laiko vel jo neatiduos? As neturiu patirties tokiuose dalykuose, gal kas rimciau ka patars...

būtent iš tavo ir tavo vyro nuoskaudos. o kaip tai mergaitei atrodo - juk nežinai.

Va čia ir yra ko gero didžioji globos prolema...Jeigu tavo dukra jaunesnė,o globotiniai vyresni berniukai...Turiu kaimynystėje patirtį kai globotinė įsimylėjo sūnų kiek vyresnį...jam niekada niekuo neatsakė....gyvena ji ir toliau toje šeimoje,augina dukrytę,aišku ji pilnametė...Bet jos statusas toj šeimoj...nes vaikinukas per mergas eina ir su kita jau vaiką turi...
Kadangi mano vaikai iš dviejų šeimų...Bet vyriausiai 14-labai protinga ir rimta mergaitė,o kitai aštuoneri...oi judri,berniukai jau dabar rūpi....Tai kalbu su saviškiais be galo be krašto-apie savigarbą,dorą,pagarbą mergaitei,moteriai,tėčiui...

O mano atveju,dukra vyresnė,bet kai jai buvo 15,mes priglaudėme aštuoniolikmetę-kuri buvo išmesta iš profkės,o į globos namus jos jau nepriėmė nes ji pinametė....labai neaiškios reputacijos mergaitę...Bet kažkaip spontaniškai viskas gavosi...ji mano mergaitės nepagadino,o mes jai tikrai pagelbėjom reikiamu momentu.Dabar ji ištekėjus,lanko mus Turi dukrytę ir sūnelį-mus vadina seneliais Džiaugiuosi,kad tuo metu nepabijojau ir nesuabejojau....
Bet čia apie mūsų gyvenimą sunku ir aprašyti ,tik gyvai šnekant gali papostringauti
Bėgu šeimyną valgydinti,nes beplepėdama nepajutau kad pusdienį prasėdėjau....bet gal ne veltui....Džiaugčiuosi jeigu padėjau abejojančiam

Nezinau, jei zinociau, galeciau sudelioti visus taskus ant i. As nuoskaudu kaip ir neturiu, ne man taip nutiko, vyra galiu tik draugiskai uzjaust, o daugiau...juk ne mazas vaikas buvo, patys esam savo likimo kalviai, patys ir atsakingi uz savo gyvenima. Su ta mergaite, jau mergina visai noreciau pabendraut, bet bijau list ne i savo reikalus, nezinau kaip ir motina sureaguotu. O viska iki galo issiaiskinti tikrai butu ne pro sali... gal ir jai ko prisnekejo, gal nuteike pries teva, gal ir ji noretu bendraut,o gal ji tiesiog motinos kopija...ir ziurejo kaip is tos situacijos daugiau naudos ispest. Nebezinosi zmogau kaip cia buvo. Nebeturi jau ir reiksmes... Jei jai reikes tevo - susiras, jis niekada telefono numerio nepasikeis, del jos matyt meile stipresne uz viska gal ir jis pats perzengs per savo nuoskauda...
Papildyta:
Ramute, va del tokiu dalyku ir galvoju, kad geriausia butu,jei gautume mergaite globoti ar sesutes. O is kitos puses, dukros neapsaugosiu nuo viso pasaulio, gali ja ir mokykloj nuskriaust, ir gatvej, ir betkur kitur... Ziuresim pagal situacija as irgi einu tvarkytis,iki kito karto