Amunette,kantrybes tau
QUOTE(carvel @ 2007 05 06, 21:50)
Ačiū labai, labiausiai man jos dabar ir reikia, man ir vyrui taip pat dabar adaptacinis periodas
QUOTE(Amunette @ 2007 05 07, 20:48)
Ačiū labai, labiausiai man jos dabar ir reikia, man ir vyrui taip pat dabar adaptacinis periodas
Man atrodo aš išgyvenau natūraliausią "pogimdyvinę " depresiją, kai parsivežiau Dainių, supratau galutinai kad tai jau negrįžtamas procesas...Ką galiu patarti, kad ir kaip sunku atrodytų-viskas praeis. Žinok, kad maždaug metai laiko adaptacijai- n-o-r-m-a-lu
QUOTE(Andro @ 2007 05 07, 21:14)
Man atrodo aš išgyvenau natūraliausią "pogimdyvinę " depresiją, kai parsivežiau Dainių, supratau galutinai kad tai jau negrįžtamas procesas...Ką galiu patarti, kad ir kaip sunku atrodytų-viskas praeis. Žinok, kad maždaug metai laiko adaptacijai- n-o-r-m-a-lu
Metai
na, jei sakai, tada reik nusiteikti tam, nors guodžia tik tai, kad laikas greit bėga ir viską įveiksim manau. Kai būna sunku, pagalvoju, kad gyvenime būna žymiai sunkesnių dalykų
QUOTE(Amunette @ 2007 05 07, 21:48)
Ačiū labai, labiausiai man jos dabar ir reikia, man ir vyrui taip pat dabar adaptacinis periodas
Oi, kaip man tai pažįstama
. Kiek teko skaityti - suaugusiems tai net sunkiau pergyventi negu vaikams. Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu). Amunette, tiesiog sukąsk dantis ir lauk - tai praeis, tai turi praeiti (man prireikė penkerių mėnesių). Aš tokiomis "silpnumo" minutėmis skambindavau savo draugei psichologei (beje, taip pat auginančiai įvaikintą vaikelį), ir ji man viską "sustatydavo į vietas". Tikiuosi, kad tu turi su kuo pasikalbėti, turi kas tave palaiko.
Kai pas mus atsirado vaikas ir staigiai turejau išmokti būti "mama", tikrai buvo nelengva. Aš tai vis prisimenu vieną situaciją: aš lyginu kalnus skalbinių (kurių akivaizdžiai padaugejo atsiradus kūdikiui) ir galvoju, kodėl aš turiu tai daryti, ką aš padariau, kad dabar aukoju savo laiką skalbiniams, vietoj to, kad galvočiau apie tolimesnes studijas, ar aš nesigailėsiu, kad šitaip paaukojau savo laika 
O vyro tai prisimenu išraiska, kai vaikiukas savaitgali niekaip negalejo uzmigti, tai verke koki pusvalandi, tai jis sako na jeigu taip visada, tai išprotėsiu. Ir vis atsiradus kokiai kliūčiai norėdavosi viską mesti. Bet tai truko tik kelis mėnesiu, paskui viskas susitvarkė - mes ištvėrėm
O vyro tai prisimenu išraiska, kai vaikiukas savaitgali niekaip negalejo uzmigti, tai verke koki pusvalandi, tai jis sako na jeigu taip visada, tai išprotėsiu. Ir vis atsiradus kokiai kliūčiai norėdavosi viską mesti. Bet tai truko tik kelis mėnesiu, paskui viskas susitvarkė - mes ištvėrėm
QUOTE(Pippi @ 2007 05 08, 09:33)
Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu).
as taip pat jauciausi
Svarbu žinoti, kad tau taip būna ne vienai....
Ačiū visoms Na tikrai jūs mane visos nuraminot, nes jau buvau bepradedanti save kaltinti, jei kokia abejonė ar nerami mintis šmėkšteldavo galvoje. Pykstu ir dabar kartais ant savęs, kad nesu pakankamai pakanti savo sūnėnui ar pabaru jį, jei ką netaip padaro, bet taip pat baru ir savo sūnų už tą patį. 
Abu vaikus mokinu, kad reikia po savęs susitvarkyti, nes man vienai sunku visus tris vyrus apeiti (vyras taip pat kaip mažas vaikas 
), ypač kai aš 
tai tikrai nėra lengva visus apšokinėti, tai vaikams griežtai aiškinu apie tvarką.
Galiu pasikalbėti tik su vyru, aš toks žmogus, kad nelabai linkus esu kitiems užkrauti savo rūpesčius ir mažai iš vis kam ką sakau. Dažniausiai sakau, kad viskas pas mus ok.
Na tikrai jūs mane visos nuraminot, nes jau buvau bepradedanti save kaltinti, jei kokia abejonė ar nerami mintis šmėkšteldavo galvoje. Pykstu ir dabar kartais ant savęs, kad nesu pakankamai pakanti savo sūnėnui ar pabaru jį, jei ką netaip padaro, bet taip pat baru ir savo sūnų už tą patį. Abu vaikus mokinu, kad reikia po savęs susitvarkyti, nes man vienai sunku visus tris vyrus apeiti (vyras taip pat kaip mažas vaikas ), ypač kai aš tai tikrai nėra lengva visus apšokinėti, tai vaikams griežtai aiškinu apie tvarką. QUOTE(Pippi @ 2007 05 08, 08:33)
Oi, kaip man tai pažįstama . Kiek teko skaityti - suaugusiems tai net sunkiau pergyventi negu vaikams. Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu). Amunette, tiesiog sukąsk dantis ir lauk - tai praeis, tai turi praeiti (man prireikė penkerių mėnesių). Aš tokiomis "silpnumo" minutėmis skambindavau savo draugei psichologei (beje, taip pat auginančiai įvaikintą vaikelį), ir ji man viską "sustatydavo į vietas". Tikiuosi, kad tu turi su kuo pasikalbėti, turi kas tave palaiko.
. Kiek teko skaityti - suaugusiems tai net sunkiau pergyventi negu vaikams. Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu). Amunette, tiesiog sukąsk dantis ir lauk - tai praeis, tai turi praeiti (man prireikė penkerių mėnesių). Aš tokiomis "silpnumo" minutėmis skambindavau savo draugei psichologei (beje, taip pat auginančiai įvaikintą vaikelį), ir ji man viską "sustatydavo į vietas". Tikiuosi, kad tu turi su kuo pasikalbėti, turi kas tave palaiko.Galiu pasikalbėti tik su vyru, aš toks žmogus, kad nelabai linkus esu kitiems užkrauti savo rūpesčius ir mažai iš vis kam ką sakau. Dažniausiai sakau, kad viskas pas mus ok.
QUOTE(ramintas @ 2007 05 16, 08:05)
Beje, nepasigyriau kad jau praejo teismas. tai va, uz 23 dieneliu Ugne tures tevu pavarde, neskundziamai... Jau matosi popierizmo pabaiga, liks tik pakeist gimimo liudijima ir deklaruoti gyvenamaja vieta...
Kaip smagu, kad viskas sėkmingai eina į priekį
QUOTE(ramintas @ 2007 05 16, 10:05)
Beje, nepasigyriau kad jau praejo teismas. tai va, uz 23 dieneliu Ugne tures tevu pavarde, neskundziamai... Jau matosi popierizmo pabaiga, liks tik pakeist gimimo liudijima ir deklaruoti gyvenamaja vieta...
Sveikinimai islaikius dar viena biurokratiska egzamina ir pasiekus geru rezultatu
