Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai vienykitės

Amunette,kantrybes tau 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(carvel @ 2007 05 06, 21:50)
Amunette,kantrybes tau  4u.gif

Ačiū labai, labiausiai man jos dabar ir reikia, man ir vyrui taip pat dabar adaptacinis periodas unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Amunette @ 2007 05 07, 20:48)
Ačiū labai, labiausiai man jos dabar ir reikia, man ir vyrui taip pat dabar adaptacinis periodas  unsure.gif


blink.gif Man atrodo aš išgyvenau natūraliausią "pogimdyvinę " depresiją, kai parsivežiau Dainių, supratau galutinai kad tai jau negrįžtamas procesas...
Ką galiu patarti, kad ir kaip sunku atrodytų-viskas praeis. Žinok, kad maždaug metai laiko adaptacijai- n-o-r-m-a-lu mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Andro: 07 gegužės 2007 - 21:14
QUOTE(Andro @ 2007 05 07, 21:14)
blink.gif Man atrodo aš išgyvenau natūraliausią  "pogimdyvinę " depresiją, kai parsivežiau Dainių, supratau  galutinai kad tai jau negrįžtamas procesas...
Ką galiu patarti, kad ir kaip sunku atrodytų-viskas praeis. Žinok, kad maždaug metai laiko adaptacijai- n-o-r-m-a-lu mirksiukas.gif

Metai blink.gif na, jei sakai, tada reik nusiteikti tam, nors guodžia tik tai, kad laikas greit bėga ir viską įveiksim manau. Kai būna sunku, pagalvoju, kad gyvenime būna žymiai sunkesnių dalykų mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Amunette @ 2007 05 07, 21:48)
Ačiū labai, labiausiai man jos dabar ir reikia, man ir vyrui taip pat dabar adaptacinis periodas  unsure.gif


Oi, kaip man tai pažįstama smile.gif. Kiek teko skaityti - suaugusiems tai net sunkiau pergyventi negu vaikams. Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu). Amunette, tiesiog sukąsk dantis ir lauk - tai praeis, tai turi praeiti (man prireikė penkerių mėnesių). Aš tokiomis "silpnumo" minutėmis skambindavau savo draugei psichologei (beje, taip pat auginančiai įvaikintą vaikelį), ir ji man viską "sustatydavo į vietas". Tikiuosi, kad tu turi su kuo pasikalbėti, turi kas tave palaiko.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pippi: 08 gegužės 2007 - 08:34
Kai pas mus atsirado vaikas ir staigiai turejau išmokti būti "mama", tikrai buvo nelengva. Aš tai vis prisimenu vieną situaciją: aš lyginu kalnus skalbinių (kurių akivaizdžiai padaugejo atsiradus kūdikiui) ir galvoju, kodėl aš turiu tai daryti, ką aš padariau, kad dabar aukoju savo laiką skalbiniams, vietoj to, kad galvočiau apie tolimesnes studijas, ar aš nesigailėsiu, kad šitaip paaukojau savo laika biggrin.gif
O vyro tai prisimenu išraiska, kai vaikiukas savaitgali niekaip negalejo uzmigti, tai verke koki pusvalandi, tai jis sako na jeigu taip visada, tai išprotėsiu. Ir vis atsiradus kokiai kliūčiai norėdavosi viską mesti. Bet tai truko tik kelis mėnesiu, paskui viskas susitvarkė - mes ištvėrėm ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Pippi @ 2007 05 08, 09:33)
Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu).

as taip pat jauciausi bigsmile.gif
Atsakyti
bigsmile.gif Svarbu žinoti, kad tau taip būna ne vienai....
Atsakyti
Ačiū visoms 4u.gif Na tikrai jūs mane visos nuraminot, nes jau buvau bepradedanti save kaltinti, jei kokia abejonė ar nerami mintis šmėkšteldavo galvoje. Pykstu ir dabar kartais ant savęs, kad nesu pakankamai pakanti savo sūnėnui ar pabaru jį, jei ką netaip padaro, bet taip pat baru ir savo sūnų už tą patį. blush2.gif Abu vaikus mokinu, kad reikia po savęs susitvarkyti, nes man vienai sunku visus tris vyrus apeiti (vyras taip pat kaip mažas vaikas rolleyes.gif ), ypač kai aš nestuke.gif tai tikrai nėra lengva visus apšokinėti, tai vaikams griežtai aiškinu apie tvarką. blush2.gif

QUOTE(Pippi @ 2007 05 08, 08:33)
Oi, kaip man tai pažįstama  smile.gif. Kiek teko skaityti - suaugusiems tai net sunkiau pergyventi negu vaikams. Man pasireiškė, kaip kažkas Įvaikinimo tarnybos forume išsireiškė, tikra jausmų karuselė: vieną dieną myliu be proto, kitą dieną tiesiog erzina pats vaiko buvimas (nors visą laiką tvirtai žinojau, kad tai yra "mano" vaikas ir kad niekam jos neatiduosiu). Amunette, tiesiog sukąsk dantis ir lauk - tai praeis, tai turi praeiti (man prireikė penkerių mėnesių). Aš tokiomis "silpnumo" minutėmis skambindavau savo draugei psichologei (beje, taip pat auginančiai įvaikintą vaikelį), ir ji man viską "sustatydavo į vietas". Tikiuosi, kad tu turi su kuo pasikalbėti, turi kas tave palaiko.


Galiu pasikalbėti tik su vyru, aš toks žmogus, kad nelabai linkus esu kitiems užkrauti savo rūpesčius ir mažai iš vis kam ką sakau. Dažniausiai sakau, kad viskas pas mus ok. rolleyes.gif
Atsakyti
Beje, nepasigyriau kad jau praejo teismas. tai va, uz 23 dieneliu Ugne tures tevu pavarde, neskundziamai... Jau matosi popierizmo pabaiga, liks tik pakeist gimimo liudijima ir deklaruoti gyvenamaja vieta...
Atsakyti
QUOTE(ramintas @ 2007 05 16, 08:05)
Beje, nepasigyriau kad jau praejo teismas. tai va, uz 23 dieneliu Ugne tures tevu pavarde, neskundziamai... Jau matosi popierizmo pabaiga, liks tik pakeist gimimo liudijima ir deklaruoti gyvenamaja vieta...


Kaip smagu, kad viskas sėkmingai eina į priekį thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(ramintas @ 2007 05 16, 10:05)
Beje, nepasigyriau kad jau praejo teismas. tai va, uz 23 dieneliu Ugne tures tevu pavarde, neskundziamai... Jau matosi popierizmo pabaiga, liks tik pakeist gimimo liudijima ir deklaruoti gyvenamaja vieta...


Sveikinimai islaikius dar viena biurokratiska egzamina ir pasiekus geru rezultatu 4u.gif
Atsakyti