Pamatai

#457
QUOTE(saule0803 @ 2011 01 26, 16:20)
as mastau taip kad viking-haus tipo pamatuose, tas armuotas betonas ant kurio murijamos sienos, atlieka tokia pacia funkcija kaip gelzbetoninis ziedas atremiant perdangos plokstes. tai jeigu langai nera labai dideli  tai galime skaiciuoti kad namas remiasi i visa perimetra vienodai

Jei ateina koncentruota apkrova, tai yra gniuzmas XPS, tad toje zonoje turi platinti monolita rba deti stipresni XPS.
Atsakyti
#458
QUOTE(saule0803 @ 2011 01 26, 16:18)
zigi o tu skaiciavai kiek apytiksliai namas gali sverti?
nes as paskaiciavau kad mano variantu namas su dviem gelzbetonio perdangom svers apie 120 tonu +- 5tonos(nes nezinau kiek svers vidaus apdaila). namas dvieju aukstu 154kvadratai, atraminiu sienu plotas 12kv tai skaiciuojant eps300 su 1% deformacija galiu statyti 144 tonu nama.

+tikrai yra skirtumas tarp legalet siulomu ir viking-haus, nes pagal legalett svoris pasiskirsto ne tik i laikanciu sienu plota.


paskaiciuokim apkrova i 1 tiesini m pamato:
2 aukstu siena is keraminiu blokeliu su apsiltinimu h=3+3m, b=0.25m, 16kN/m3
16x0.25x6=24kN/m
2 perdangos g/b plokstes L=6m, 300kg/m2 (3kN/m2)
6/2x3x2=18kN/m
gridys 100kg/m2 (1kN/m2)
6/2x1x2=6kN/m
naudojimo apkrova gyvenamom patalpom 1.5kN/m2
6/2x1.5x2=9kN/m
pertvaros ?
slaitinis stogas ?
sniegas ?
viso:24+18+6+9=57kN/m slegis i pagrinda 57/0.25=228kPa>120kPa

+ tikrai nera skirtumo, visuose pamatuose svoris pasiskirsto pagal tuos pacius fizikos desnius.
Atsakyti
#459
QUOTE(zigiz @ 2011 01 26, 16:57)
paskaiciuokim apkrova i 1 tiesini m pamato:
2 aukstu siena is keraminiu blokeliu su apsiltinimu h=3+3m, b=0.25m, 16kN/m3
16x0.25x6=24kN/m
2 perdangos g/b plokstes L=6m, 300kg/m2 (3kN/m2)
6/2x3x2=18kN/m
gridys 100kg/m2 (1kN/m2)
6/2x1x2=6kN/m
naudojimo apkrova gyvenamom patalpom 1.5kN/m2
6/2x1.5x2=9kN/m
pertvaros ?
slaitinis stogas ?
sniegas ?
viso:24+18+6+9=57kN/m slegis i pagrinda 57/0.25=228kPa>120kPa

+ tikrai nera skirtumo, visuose pamatuose svoris pasiskirsto pagal tuos pacius fizikos desnius.

bet grindis ir pertvaros kurios prisiima ir dali perdangos svorio nesireme į ta 1 tiesini m pamato.
o pas legalet svori laiko visa plokštė o ne tik tas pamato žiedas kaip pas viking-haus
Atsakyti
#460
QUOTE(zigiz @ 2011 01 26, 17:57)
paskaiciuokim apkrova i 1 tiesini m pamato:
2 aukstu siena is keraminiu blokeliu su apsiltinimu h=3+3m, b=0.25m, 16kN/m3
16x0.25x6=24kN/m
2 perdangos g/b plokstes L=6m, 300kg/m2 (3kN/m2)
6/2x3x2=18kN/m
gridys 100kg/m2 (1kN/m2)
6/2x1x2=6kN/m
naudojimo apkrova gyvenamom patalpom 1.5kN/m2
6/2x1.5x2=9kN/m
pertvaros ?
slaitinis stogas ?
sniegas ?
viso:24+18+6+9=57kN/m slegis i pagrinda 57/0.25=228kPa>120kPa

+ tikrai nera skirtumo, visuose pamatuose svoris pasiskirsto pagal tuos pacius fizikos desnius.




Tikrai yra skirtumas smile.gif tiek kaltiniuose, tiek juostiniuose, tiek greztiniuose pamatuose tiek grindys tiek pamatas , buna atskirai. Ir tik plokstuminiam pamate ir pamatas ir grindys yra vientisa konstrukscija smile.gif





Atsakyti
#461
QUOTE(zigiz @ 2011 01 26, 16:57)
paskaiciuokim apkrova i 1 tiesini m pamato:
2 aukstu siena is keraminiu blokeliu su apsiltinimu h=3+3m, b=0.25m, 16kN/m3
16x0.25x6=24kN/m
2 perdangos g/b plokstes L=6m, 300kg/m2 (3kN/m2)
6/2x3x2=18kN/m
gridys 100kg/m2 (1kN/m2)
6/2x1x2=6kN/m
naudojimo apkrova gyvenamom patalpom 1.5kN/m2
6/2x1.5x2=9kN/m
pertvaros ?
slaitinis stogas ?
sniegas ?
viso:24+18+6+9=57kN/m slegis i pagrinda 57/0.25=228kPa>120kPa

+ tikrai nera skirtumo, visuose pamatuose svoris pasiskirsto pagal tuos pacius fizikos desnius.

O jeigu yra langai ir tarp ju stulpas tarkim metro, o langai po du metrus. Tada paskaiciuok keik i ji ateina. Juk namas be langu nebna smile.gif
Papildyta:
QUOTE(statybininkas7 @ 2011 01 26, 17:42)
Tikrai yra skirtumas smile.gif  tiek kaltiniuose,  tiek juostiniuose, tiek greztiniuose pamatuose tiek grindys tiek pamatas , buna atskirai. Ir tik plokstuminiam pamate  ir pamatas ir grindys yra vientisa konstrukscija smile.gif

Butu vientisa konstrukcija, jei tarkim ant putplascio lietum 300mm gerai armuota perdanga, ir tai klausimas dar smile.gif
Atsakyti
#462
QUOTE(narvid @ 2011 01 26, 18:24)
bet grindis ir pertvaros kurios prisiima ir dali perdangos svorio nesireme į ta 1 tiesini m pamato.
o pas legalet svori laiko visa plokštė o ne tik tas pamato žiedas kaip pas viking-haus


jei paziuretum legalet sienos atraminiu mazgu brezinius turetum pastebeti, kad po siena daromas g/b sijos auktis didesnis nei plokste po grindimis.

man atrodo snekedami apie konstrukcijas painiojat poveikius ir tu poveikiu konstrukcijose sukeltus irazas ir itempimus.

siulau padaryti maza eksperimenta jusu isivaizduojamos plokstes darbui issiaiskinti.
eksperimentui reiketu standzios ploksteles, kurios storis butu gana mazas palyginti su plotu ir tampraus pagrindo. plokstele dedam ant pagrindo ir visu perimetru ant ploksteles krasto uzdedam apkrova veikiancia zemyn. kadangi pagrindas perimetru deformuojasi, ploksteleje atsiranda vidiniai itempimai ir nesunkiai pastebesit, kad veikiant itempimams plokstele ties viduriu islinks i virsu.
todel galesit padryti isvada, kad apkrova per plokstele i pagrinda perduodama tik perimetru t.y. ten kur deformuojasi pagrindas. ploksteles dalis islinkusi i virsu niekaip neperduoda apkrovos i pagrinda.
Atsakyti
#463
QUOTE(zigiz @ 2011 01 26, 17:57)
paskaiciuokim apkrova i 1 tiesini m pamato:
2 aukstu siena is keraminiu blokeliu su apsiltinimu h=3+3m, b=0.25m, 16kN/m3
16x0.25x6=24kN/m
2 perdangos g/b plokstes L=6m, 300kg/m2 (3kN/m2)
6/2x3x2=18kN/m
gridys 100kg/m2 (1kN/m2)
6/2x1x2=6kN/m
naudojimo apkrova gyvenamom patalpom 1.5kN/m2
6/2x1.5x2=9kN/m
pertvaros ?
slaitinis stogas ?
sniegas ?
viso:24+18+6+9=57kN/m slegis i pagrinda 57/0.25=228kPa>120kPa

+ tikrai nera skirtumo, visuose pamatuose svoris pasiskirsto pagal tuos pacius fizikos desnius.


biski nesupratau jusu skaiciavimo

as tai paskaiciavau kad man reikes 40m3 akytbetonio tai bus apie 20 tonu +klijai 2tonos
gelzbetonio ploksciu 160m2,(perdanga ir stogas) su tarpu uztaisymais 1m2 sveria apie 400kg tai plokstes svers apie 64tonas
visi siltinimai isores apdaila (tinkas) ir langai nu max 5 tonos
viduje pertvaros, sienu tinkas, antro auksto baldai duokim 20 tonu bet cia tikrai tiek nebus. pirmo auksto grindis pagal viking-haus i pamata nesiremia tai joms skaicuojasi apkrova atskirai.
22+64+5+20 = 111tonu, 40 beginiu metru, tai vienam metrui 2.775 tonos, 27.75kN/m/0.3(blokelio storis) =92.5 kPa

Atsakyti
#464
QUOTE(saule0803 @ 2011 01 26, 20:55)
biski nesupratau jusu skaiciavimo

as tai paskaiciavau kad man reikes 40m3 akytbetonio tai bus apie 20 tonu +klijai 2tonos
gelzbetonio ploksciu 160m2,(perdanga ir stogas) su tarpu uztaisymais 1m2 sveria apie 400kg tai plokstes svers apie 64tonas
visi siltinimai isores apdaila (tinkas) ir langai nu max 5 tonos
viduje pertvaros, sienu tinkas, antro auksto baldai duokim 20 tonu bet cia tikrai tiek nebus. pirmo auksto grindis pagal viking-haus i pamata nesiremia tai joms skaicuojasi apkrova atskirai.
22+64+5+20 = 111tonu, 40 beginiu metru, tai vienam metrui 2.775 tonos, 27.75kN/m/0.3(blokelio storis) =92.5 kPa


skaiciuok apkrova i 1 m pamato, labiausiai apkrautoje isores sienoje.

tavo skaiciavime, kai visa svori dalini is sienu ilgio atsiranda didele paklaida, nes perdangu+grindu+naudojimo apkrova reikia prideti tik toms sienoms ant kuriu remiasi plokstes.
Atsakyti
#465
QUOTE(zigiz @ 2011 01 26, 20:19)
jei paziuretum legalet sienos atraminiu mazgu brezinius turetum pastebeti, kad po siena daromas g/b sijos auktis didesnis nei plokste po grindimis.

man atrodo snekedami apie konstrukcijas painiojat poveikius ir tu poveikiu konstrukcijose sukeltus irazas ir itempimus.

siulau padaryti maza eksperimenta jusu isivaizduojamos plokstes darbui issiaiskinti.
eksperimentui reiketu standzios ploksteles, kurios storis butu gana mazas palyginti su plotu ir tampraus pagrindo. plokstele dedam ant pagrindo ir visu perimetru ant ploksteles krasto uzdedam apkrova veikiancia zemyn. kadangi pagrindas perimetru deformuojasi, ploksteleje atsiranda vidiniai itempimai ir nesunkiai pastebesit, kad veikiant itempimams plokstele ties viduriu islinks i virsu. 
todel galesit padryti isvada, kad apkrova per plokstele i pagrinda perduodama tik perimetru t.y. ten kur deformuojasi pagrindas. ploksteles dalis islinkusi i virsu niekaip neperduoda apkrovos i pagrinda.



Na sutik.. kazkokia dalis kliuna ir plokstei ... Ar ne ?
Atsakyti
#466
QUOTE(zigiz @ 2011 01 26, 19:19)
jei paziuretum legalet sienos atraminiu mazgu brezinius turetum pastebeti, kad po siena daromas g/b sijos auktis didesnis nei plokste po grindimis.

man atrodo snekedami apie konstrukcijas painiojat poveikius ir tu poveikiu konstrukcijose sukeltus irazas ir itempimus.

siulau padaryti maza eksperimenta jusu isivaizduojamos plokstes darbui issiaiskinti.
eksperimentui reiketu standzios ploksteles, kurios storis butu gana mazas palyginti su plotu ir tampraus pagrindo. plokstele dedam ant pagrindo ir visu perimetru ant ploksteles krasto uzdedam apkrova veikiancia zemyn. kadangi pagrindas perimetru deformuojasi, ploksteleje atsiranda vidiniai itempimai ir nesunkiai pastebesit, kad veikiant itempimams plokstele ties viduriu islinks i virsu. 
todel galesit padryti isvada, kad apkrova per plokstele i pagrinda perduodama tik perimetru t.y. ten kur deformuojasi pagrindas. ploksteles dalis islinkusi i virsu niekaip neperduoda apkrovos i pagrinda.

tai ir storina kad vienodžiau prijimtu apkrovas iš sienu ir dali perduotu pačei plokštei.
ir skaičiuoje pagal nama kokia plokšte dariti kiek armaturos betono kad prijimtu perdideles apkrovas ir neišsigaubtu
Atsakyti
#467
QUOTE(statybininkas7 @ 2011 01 26, 21:49)
Na sutik.. kazkokia dalis kliuna ir plokstei ... Ar ne ?


paimkim 6m ilgio ir 1.2 metru plocio gelzbetonio perdanga kuri atlaiko 400kg/m2. tai jeigu padesi ant tos plokstes 500kg akmeni kuris remsis i 1m2 tai ar perdanga igrius?.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo saule0803: 26 sausio 2011 - 21:33
#468
QUOTE(statybininkas7 @ 2011 01 26, 21:49)
Na sutik.. kazkokia dalis kliuna ir plokstei ... Ar ne ?

manau tik teorine dalis tenka plokstei.
Atsakyti