Homeopatija

mano homeopatas vakar ir patare coryzalia su aconitum,tai is kart matau pagerejima del slogos,o alium cepa nieko nepadejo.o temperaturas tik su zvakute sugebu numust,nors daktaras ir labai priesiskai nusiteikes pries paracetamoli,bet negaliu ziuret kai pasiekiam kritine bukle,tada jau nusisipjaunu i beladona,ir kisu zvake.

M. sakė, kad vaikams Reneel labai padeda.

Atitinka mums ir išvaizda (išskyrus ūgį), kraujas dažnai bėga iš nosies. Ir baimės. Ir dar daug kitų dalykų.

Taip, pati ieškau. Nors pati konstitucinio gydymo ir nesiruošiu daryti, kai galėsim, nueisim pas profesionalą. Tik man pačiai labai įdomu ir atradus tipą, juk daug geriau galima suprasti save ir kitus. Tiesiog "atsiveria akys". Ir "santykiai pasitaiso". Kartais užtenka suvokti, ir viskas taisosi tarsi savaime.
Dabar, va, atradau iš naujo, kad fosforiukui labai padeda, kai nugarą glostai. Ir išties - prisiminiau, kai buvo kūdikis, norėdavo, kad padėčiau jam užmigti, tiesiog laikydama jam ranką ant nugaros.

Kitas mano - Calcium Carbonicum, mano nuomone. Bet gydytojas paskyrė tik D6 potenciją, 1 k. per dieną. Man čia neatrodo konstitucinis gydymas. Po kurio laiko nutraukiau, nes ryškiai "išlindo vaiduokliai" (įprasta CaCarb baimė). Ir ne šiaip baimė, o žiaurūs klyksmai naktį, sutikdavo miegoti tik mūsų lovoj. Kažkuri jūsų rašėt, kad tada reikia keisti potenciją ar dažnumą. TAi va, pati nepakeisiu, o šitas gydytojas man pasitikėjimo nekelia, nes jis visai ir nesigilina, o tik kaskart tą pačią dainą traukia, nieko naujo iš jo neišgirstu. Tik kad nemokamas

Turiu cielus du egzempliorius.
Nekalbant apie išvaizdą (jinai plačiai visur aprašoma)
Labai pagaulūs įspūdžiams, "žaižaruojantys" nuo emocijų (tiek teigiamų, tiek neigiamų). Nelaiko ilgai blogų.
Draugiški, greitai randa su visais kalbą, mėgsta daryti įspūdį, labai komunikabilūs (kaip aš sakau "bliuznija" - tauškia viską ir nieko, krečia juokelius).
Bent vyrai su vaikais bendrauja kaip su "chebrantais".
Aišku, vaikui dar negalioja, bet Phosphoricui būdinga "meilė trenkia kaip žaibas".
Negalavimai leidžiasi į krūtinės ląstą (nors maniškiai abu "gerkliniai").
Čia trumpai, daugiau reikia žiūrėt visus niuansus.



Pasiskaityk dar "Homeopathic psychology" - keli įdomūs niuansai yra.

Dar atradau nuo šlapimo iš dažnai siūlomų kompleksų - Populus compositum.
Papildyta:
Balta, Phosphoricai tikrai jautrūs prisilietimams - maniškis kai būdavo mažas, kol užmigdavo ištisai su pirštais ką nors knibicuodavo (būtinai mano ranką).

Ca carb. mažiui tikrai gali mėgint C12. Vaikui tai saugu bus. Mano draugės mažei taip, faktiškai per netyčia, atradom Ca carb. Duoda C12 ir dingo naktiniai košmarai.

Taip ir yra
O tavo abu vaikai fosforiukai ar kiti šeimos nariai? Aš įtariu savo vieną sūnų ir mamą. Tik mamą dar reiks kamantinėti. Nes namuose ją visai kitaip pažinau ir vis stebėdavomės, kad išėjus iš namų ji visai kitoks žmogus tapdavo
Knygą pradėjau skaityti, tik dieną sunku surasti ramią minutę. Nors šiaip tai man labiau norėtųsi ir kitos knygos, ten kur būtent apie vaikų konstitucinius tipus. Google biblioteka, kaip žinia, nemažai iškarpo

Čia apie kurią kalbi?

* Obuoliausia, o ar neturi kuris savo "švento" daikto? Maniškis taip "dievina" savo pagalvę, niekam prie jos neleidžia prisiliesti. Tiesiog isterija ištinka, jei kam netyčia atsiduria po ranka ar galva. Ir deda kaip kokią šventenybę, akribiškai lygina, taiso Kažkaip dar jokiam aprašyme neužtikau, kas čia per fenomenas

** Užsirašiau, kad neužmirščiau
Papildyta:



Esu keletą jų užtikus interneto platybėse. Bet neturiu užsirašius ir dabar neturiu laiko ieškoti. Prie progos pažiūrėsiu.

Mano vyresnėlis ir vyras phosphorikai.
Dar iš karto atpažinau meistrą, kuris pas mus dirbo .

Maniškis neturi tokios "šventos karvės" Šiaip, mėgsta savo nuosavybę ginti, bet čia, mano galva, natūralus visiems vaikams noras turėti kažkiek savo teritorijos ir nuosavybės.

Dar phosphoricams būdingas "išėjimas iš savęs". Labai išsamiai Vithoulkas pateikia (tiek video, tiek aprašymą, jeigu "įkandama" bus angliškai - tiesiog įvedi Phosphorus Vithoulkas). Coulter tai apibūdina kaip "savo šerdies praradimą". Mano galva, tai yra nuo imlumo įspūdžiams, kai aplinka užgožia. Šitoks "miegojimas atvirom akim" nebūtinai turi būt, bet irgi būdingas phosphoricams.

Aplinkoj dar pakankamai sulphurikų yra. Šituos jau "užuodžiu" ir tiesiog gatvėj pamačius.

Nesenai gavau šitą nuorodą RU:

http://gpt.pcis.ru/mm.php

Patinka, kad yra pateikti du šaltiniai (Kentas ir Boericke) vienoje vietoje.

Aišku, naujausi šaltiniai nepalyginti išsamesni, bet už vieną knygą mokėti 100 eurų be garantijos, kad tikrai bus naudinga....

Aš vargstu su savo mažuoju dėl naktinių košmarų.Plius dar naktimis verkia dėl kojyčių skausmų(tiek dukra, tiek sūnus turi tą bėdą).Bijo tamsos, kalba, šaukia per miegus,mato pabaisas ir, kad ateina liūtas.Jau kuris laikas taip.Niekada naktimis nuo pat gimimo ramiai nemiegojo, bet dabar kažkoks paaštėjimas.Abiem duodu Calcium compx., 1-2k/d.Gal per mažai?Kaip įveikti tuos naktinius košmarus?Teisybę pasakius pavargau jau ir aš juodai per tuos nemiegojimus,penkti metai taip.Pradžioj dukra, dabar sūnus.Mano emocinė būsena irgi ne pačioj geriausioj formoj(labai švelniai pasakyta).Teoriškai žinau, kad vaikų ligos ir net tie, ko gero naktiniai nemiegojimai,susiję ir priklauso ir nuo mano emocinės būsenos.Bet...man jau pasidarė užburtas ratas, iš kurio neberandu pati savo jėgom išėjimo.
Atsiprašau, kad išsiliejau.Šiąnakt vėl be miego

Disi, mano mažoji irgi šokinėja. Pradžioj įtariau Beladona, vis sutapdavo, kad jos davus naktį šoka. Paskui labai ilgai beladonos nedaviau ir kaip nustebau, kai šokom 3 naktis iš eilės. Bet prasianalizavau, ir pastebėjau, kad blogai būna kai iš vakaro prisižiūrim teliko. Pradėjau labai ribot vakarinį teliko žiūrėjimą, ir problema dar vėl dingo.
Paskui paskaičiau, kad vaikams 3 - 5 m. labai vystosi fantazija, ir dėl to vystymosi, taip pat galimas tos problemos paaaštrėjimas. Todėl reikia pasižiūrėt kur tie "psichikos dirgikliais" ir pabandyt pakoreguot.

Pasidarėm šlapimo tyrimą, nežinau net ką manyt, leukocitai, eritrocitai padidėję, bakterijų ir baltymo nerasta. Kelt bangas ir lėkt pas gyd., ar dar laukt . Jaučiamės ženkliai geriau.

Obuoliausia, gal gali keliais žodžiais apibūdinti sulfurikus. Skaičiau apie juos ir priskyriau vienam iš artimųjų, tai labai įdomu kaip tu juos matai.

Disi, dėl kojų skausmų mėginot Magnesium phosphoricum 6? Kurį laiką paduok (bent aš tai daviau užpraeitą ir praeitą sezoną pakankamai ilgai , nieko blogo nepastebėjau, tik vaikai ženkliai tįstelėjo, tai pridėjau dar Calcium complex).

Dėl miegų negaliu paguost. Maniškiai abu tik nuo gerų trejų metų aprimo (būna ir dabar blūdinėjimų, nuo emocijų pertekliaus).




Bišk pasamprotausiu: gal jau įveikėt krizę? Leukocitai, pati žinai, po homeopatinių būna pakilę. Eritrocitai gali rodyt buvusį uždegimą.
Gal Eima pakomentuos daugiau.

Loreli, Sulphuricai dažniausiai vyrai.
Gali būti du tipai: aukštesnio intelekto ir "grubusis".
Aukštesnio intelekto paprastai yra linkę į tiksliuosius mokslus, verslininkai - kur reikalingas analitinis mąstymas. Jeigu idėja labai įdomi - krapštysis iki begalybės, apie dominančią idėją gali pasakoti "nuo sodomos ir gomoros".
Tiek grubus, tiek intelektualus variantas yra pakankamai impulsyvūs, gali būti grubūs kai užsiplieskia.
Jie yra "kaupikai", kaip žiurkėnai: a vos, prisireiks kokio varžtuko, laiduko ar kokios kompo detalės. Tokio gėrio pilni kampai. Gali ir nekaupti, jeigu yra pasimokę iš savo tėvų (kai pilni namai šlamšto), bet sunkiai išsiskirs su "reikalingais" daiktais. Visokie "sentimentiniai" daiktai - senos knygos, drabužiai pas juos užsilaiko.
Taip pat dėvi drabužius iki paskutiniosios (visada "nieko nereikia), kol tie maršiniai ant skūros nenueina skylutėm (grubusis variantas dar gali būti ir nevalyvas, apšepęs).
Oda (tiek galvos, tiek apskritai) gali būti linkus į pleiskanojimą, "nešvari".
Paprastai, mėgsta gamtą ar kapstytis po žemes - sodininkystė gali būti kaip hobis.

Dar vienas variantas - senyvi žmonės yra dažnai linke "sulfurėti", interesai susiaurėja, užsisklendžia tik ties savo akiračiu.

Pastebėjau, kad kartais jis senyviems gali veikti kaip "katalizatorius", padedantis išjudinti organizmą, kai net ir tiksliai parinkus vaistus nelabai yra poveikis.