QUOTE(ramiai @ 2010 05 16, 15:32)
Sakyčiau - apie šeimininkus derėtų kaip apie mirusius: "arba gerai, arba nieko". Mus įsileidžia į savo namus, bet neprivalo gyventi pagal mums patinkantį modelį. Nemanau, kad į auklės pareigas įeina primesti šeimai savo vertybes ir elgesio stilių. Kartais matau, kad jauna šeima pasielgia kitaip, nei padaryčiau aš, bet laikau tai vertinga patirtimi man pačiai, manau, kad tie patirtis padeda geriau suprasti kitus žmones, net savo dukrą.
O šiaip: savo vaikystėje susidūriau su dviem auklėm - vieną išgrūdo po mėnesio, ji ilgai taškėsi purvais apie visą giminę, o antroji aukliavo daugiau nei 6-erius metus, (maždaug 1961-1967) ištekėjo ir liko visiems laikams mylima, vadinama gimine, dalyvaujančia visuose šeimyniniuose suėjimuose... Lenkiu į tai, kad ta pati šeima vieniems gali atrodyti prasta, kitiems - puiki. Taip pat ir auklė...
0 Auklė bet kada gali pasitraukti, jei situacija yra tikrai žeminanti.
Tiesiog esu linkusi manyti, kad iš tiesų gerai auklei profesinė savigarba neleistų drabstytis bjauria nuomone. Galėtų kiekvienas žmogus, kai niekas nemato ir negirdi, pasielgti netinkamai, bet kaip jis pats po to turėtų jaustis?
O šiaip: savo vaikystėje susidūriau su dviem auklėm - vieną išgrūdo po mėnesio, ji ilgai taškėsi purvais apie visą giminę, o antroji aukliavo daugiau nei 6-erius metus, (maždaug 1961-1967) ištekėjo ir liko visiems laikams mylima, vadinama gimine, dalyvaujančia visuose šeimyniniuose suėjimuose... Lenkiu į tai, kad ta pati šeima vieniems gali atrodyti prasta, kitiems - puiki. Taip pat ir auklė...
0 Auklė bet kada gali pasitraukti, jei situacija yra tikrai žeminanti.
Tiesiog esu linkusi manyti, kad iš tiesų gerai auklei profesinė savigarba neleistų drabstytis bjauria nuomone. Galėtų kiekvienas žmogus, kai niekas nemato ir negirdi, pasielgti netinkamai, bet kaip jis pats po to turėtų jaustis?