Sugyventinės. Savo ir nesavo noru

#121
QUOTE(Dita555 @ 2010 04 26, 14:05)
nebukite tokiak ategoriska. Kiek gyvenimu- tiek poziuriu ir istoriju. ne visada vestuviu nebuvimas yra baime isipareigoti mirksiukas.gif

Ne visada, bet dažniausiai. Bent jau niekad nevedusių, jaunų amžiaus grupėje. O išimtys tik įrodo taisyklę wink.gif
Atsakyti
#122
QUOTE(basom_per_lietu @ 2010 04 26, 17:34)
Na, mes gyvename kartu apie pusmetį tik, tai aš kaip ir per daug nepergyvenu (atseit kad jau sena, ar kad per daug "tampomės"). Kartu esame 2 metai. Man regis, čia dar viskas ok, bet tikrai nesuprantu tų moterų, kurios gali ištverti 5-10 metų būdamos sugyventinėmis. MAn panašu, kad tokios moterys neturi nei savigarbos, nei apskritai savęs žiūri, lieka tik vyras ir kaip jį čia labiau pamaloninti.




Labai keistokas teiginys. Tad kuo matuojama asmens savigarba ir meile?
Papildyta:
QUOTE(Balta balta @ 2010 04 26, 17:48)
Ne visada, bet dažniausiai. Bent jau niekad nevedusių, jaunų amžiaus grupėje. O išimtys tik įrodo taisyklę wink.gif


Kokia taisykle?
Atsakyti
#123
QUOTE(zuzu @ 2010 04 25, 17:40)
basom per lietu, pupsia,
tikrai...jei taip mylite žmogų savo...kas vertė jus apsigyventi kartu? nes manėt kad pagreitins vedybas?


Kartu apsigyvenome, kai jis atvaziavo paskui mane i kita miesta studijuoti magistro, as labai dziaugiausi, kad pagaliau busim kartu biggrin.gif pagreitinti vedybu neketinau, nes tuo metu apie tai dar negalvojau... dabar abiems mokslu liko pora menesiu, abu dirbam, bet jokiu ziniu apie ateiti doh.gif

QUOTE(Agne08 @ 2010 04 25, 22:32)
Skaiciau, skaiciau jusu istorijas ir man viena niekaip neaisku: kodel pas jus noras isteketi toks desperatiskas?


Skaitet, bet neperskaitet.. Noriu jaustis mylima ir saugi, ne materialiai, as pati uzsidirbu, tiesiog emociskai...O kas, jeigu ir del tos -ienes? Del draugu nuomones? Del paciu vestuviu sventes? biggrin.gif Visad norejau apsivilkti vestuvine suknele biggrin.gif Juk tai tradicijos, seimos samprata, galu gale noriu susilaukti vaiku santuokoje smile.gif


Atsakyti
#124
QUOTE(basom_per_lietu @ 2010 04 26, 18:34)
Na, mes gyvename kartu apie pusmetį tik, tai aš kaip ir per daug nepergyvenu (atseit kad jau sena, ar kad per daug "tampomės"). Kartu esame 2 metai. Man regis, čia dar viskas ok, bet tikrai nesuprantu tų moterų, kurios gali ištverti 5-10 metų būdamos sugyventinėmis. MAn panašu, kad tokios moterys neturi nei savigarbos, nei apskritai savęs žiūri, lieka tik vyras ir kaip jį čia labiau pamaloninti.

Iš tiesų, tas noras ištekėti yra labai didelis. Aš iš prigimties esu labai prisirišantis žmogus, tad man vedybos yra labai svarbus dalykas. Aš pvz jaučiuosi mylima, jaučiu, kad jis apie mane galvoja, rūpinasi ir t.t., tačiau man trūksta saugumo. Kartais, kai mūsų santykiai lieka rutina, man atrodo, kad jis dėl jų nebesistengia taip, kaip anksčiau. Nors tada pamąstau ape save ir suprantu, kad ir pati apleidžiu mūsų santykius, tad nėr ko skųstis, tiesiog laikas būna tai įtemptesnis, tai laisvesnis. Bet manau, kad ilgiau nei 2 metus negyvenčiau su žmogum, kurio ketinimai yra visiškai neaiškūs. Tad laiko turiu, reikia sukąsti dantis ir laukti....

Beje, toms, kurios gyvena ilgiau ir niekaip nesulaukia galiu pasakyti iš savo aplinkos pavyzdį. Mano pažįstami gyveno kartu, jau abiems arti 27 buvo, kai moteris prabilo apie vestuves. Tada ją vyras paliko. Tipo "kaip čia taip, viskas ok, o tu vestuvių užsimanei, aš dar nenoriu ir t.t.". Gyveno jie kartu labai ilgai, manau, kokius 4 metus. O čia iškart po skyrybų, vyras ėmė bendrauti su kita, ši pastojo po kelių mėnesių ir jie iškart susituokė. Dabar vaikas paaugęs, gyvena jie nuostbiai, yra tobula pora, labai geri tėvai ir viskas nuostabu. Išvados?


1. kiek jum metu?
2. kategoriskumas nera vertybe, toli su tokiu poziuri nenueisit smile.gif
3. prie ko cia "kuo labiau ji pamalonint?" kas cia do maryte tokia vargsyte?
4. wow, vos ne gyvenimo tikslas, zavu, tik va kas po vestuviu tikslu pataps? zudbut vaiko susilaukti(o kas jei vyras negali tureti vaiku, darysit kaip kita moteris,paliksit ji,nes neispildo jusu svajones?)
5. blink.gif viena pora ir mes jau pagal ja isvadas turim daryt? cia man vos ne, pagimdyk vaika jis tave ves ir happy ever after gyvensit doh.gif
6. jus dar jauna, sprendziu is pasakymu "tik prakalbo apie vestuves" , idomu kaip ji prakalbo,jus nezinot kas tn pas juos vyko, o kad su kita jis tapo ideliu, tai atsiprasau, bet pasaulis nera Juodas/Baltas, tobulumas neegzistuoja.
Atsakyti
#125
Man tai pavyzdžiui įdomu, čia tų neapsisprendusiųjų, kiek vaikų planuojate susilaukti su sugyventiniais? Ar jūs gerai jausitės būtent po vaikų gimimo su sugyventinės statusu? Ar neplanuojate vaikų ir tik po vedybų bus. Tai kiek lauksite? Kol liksite nevaisingos ar kol padidės grėsmė pagimdyti Dauno sindromu sergančius? Žinoma, neduok D tokio likimo.

O kodėl prieš ultimatumus? Teisingai paminėti lūkesčiai. Vienos jų turi, kitos neturi. Jei nieko nesitiki ir nelauki iš partnerio, tai valio. Bet kitos tikisi ir jos turi tam teisę. Galima ne tik pasakyti apie savo lūkesčius ir laukti, bet davus suprasti, palikti laiko apsisprendimui. Nepajėgus? Labai sveika išsiskirti kažkuriam laikui arba visam laikui. Vadinasi toks likimas, ir patikėkit, viskas tik į naudą. Nieko nėra blogiau už gyvenimą su neapsisprendusiu nevykėliu, jei jis leidžia sau, kad jo mylima moteris jaustųsi blogai.
Atsakyti
#126
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 18:03)
Kokia taisykle?

Kad pagrindinė priežastis neminėti vestuvių, nesipiršti ir visaip nuo jų išsisukinėti yra nenoras įsipareigoti. Kaip minėjau, labiausiai taikytina jauniems, dar niekad nevedusiems vyrams.
Atsakyti
#127
Noreciau isiterpti del lukesciu. Zmones visi turi lukescius, tik jie skirtingi ir daznai buna nesusije su kitu poreikiais.

Ultimatumas, tai atskaitos taskas, nuo kurio nebera vietos derybom. Kiek tai gerai... Mano manymu tai ne tik ivarymas partnierio i kampa, bet ir is paties saves atimtos pasirinkimo teises ir galimybes, apart nurodytu ultimatume... Bent jau as ultimatumu nepakenciu is principo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 26 balandžio 2010 - 19:14
#128
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 18:03)
Labai keistokas teiginys. Tad kuo matuojama asmens savigarba ir meile?

Jeigu moteris labai nori ištekėti ir santuoka jai svarbu, tačiau ji nieko nesako, kad tik vyrukas neišsigąstų, nuo jos nepabėgtų, kad dar pabūtų "laisvas" ir "neįsipareigojęs", nors jai pačiai iki kaulų smegenų įgrisę, tai tikrai matau savigarbos trūkumą.
Atsakyti
#129
QUOTE(Balta balta @ 2010 04 26, 19:01)
Kad pagrindinė priežastis neminėti vestuvių, nesipiršti ir visaip nuo jų išsisukinėti yra nenoras įsipareigoti. Kaip minėjau, labiausiai taikytina jauniems, dar niekad nevedusiems vyrams.


Taip, tai galima is versiju, bet negali atmesti ir tos prielaidos, kad jiem aplamai vedybos nera vertybe. O apie zmoniu vertybes reikia pasidometi pries sugyvenant kartu.
Papildyta:
QUOTE(Balta balta @ 2010 04 26, 19:09)
Jeigu moteris labai nori ištekėti ir santuoka jai svarbu, tačiau ji nieko nesako, kad tik vyrukas neišsigąstų, nuo jos nepabėgtų, kad dar pabūtų "laisvas" ir "neįsipareigojęs", nors jai pačiai iki kaulų smegenų įgrisę, tai tikrai matau savigarbos trūkumą.


Su tuo teiginiu nesutikti negaliu, bet tai netaikoma idejinem sugyventinem.
Atsakyti
#130
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 19:11)
1. Taip, tai galima is versiju, bet negali atmesti ir tos prielaidos, kad jiem aplamai vedybos nera vertybe. O apie zmoniu vertybes reikia pasidometi pries sugyvenant kartu.

2. Su tuo teiginiu nesutikti negaliu, bet tai netaikoma idejinem sugyventinem.

1. Tačiau kiek tokių, kurie iškart išreiškia tą savo požiūrį ir vietoj vestuvių kitaip parodo savo rimtą nusiteikimą santykių atžvilgiu? Visgi labai dažnas reiškinys, kai vyrukas visaip mykia "vėliau, kai uždirbsiu, kai paaugsiu, kai turėsiu namą, kai norėsim vaikų, kai ateis vasara, gal geriau pavasaris....". Paklausi apie santuoką - taip, vertybė, bet "ne dabar, dar ne laikas". Ir tokių atvejų ne vienetai, o galybė.

2. Ne, netaikoma. Ta2iau jau vien šioje temoje diskutuojančių daugiau nei pusė gyvena kartu, tačiau nori ištekėti. Aišku, iš vienos temos daryti apibendrinimus apie visą populiaciją nelabai patikima, bet visgi manau kad bent kas antra nori ištekėti, bet laukia, nusileidžia vyrui, kad tik tas nepabėgtų...
Atsakyti
#131
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 20:06)
Ultimatumas, tai atskaitos taskas, nuo kurio nebera vietos derybom. Kiek tai gerai... Mano manymu tai ne tik ivarymas partnierio i kampa, bet ir is paties saves atimtos pasirinkimo teises ir galimybes, apart nurodytu ultimatume... Bent jau as ultimatumu nepakenciu is principo.


na Moonte, ką jūs siūlytumėt mano atveju daryt? Sugyventiniui šeima yra tik santuokinė. iki tol ne šeima. tai galvojat man malonu šitam "darinyje" gyvent? Ypač žinant jo požiūri. čia jau niekaip savęs neapgausi. ir koks tokio gyvenimo tikslas? Kad gal kada nors supras, kad aš esu vienintelė? Man netinka "kada nors" smile.gif
Atsakyti
#132
Norėčiau šioje temoje priminti ir meilužes. Jos taip pat laukia neretai n metų, kada vyrai, kaip dažniausiai žadėję, paliks šeimą ir jas ves. Yra tokių, kurios pasiryžta laukti metų metus, laukia ir 15 m. Ir gyvena tuo laukimu, puoselėja lūkesčius, nes gal tikrai myli tą žmogų ir yra atsidavusios. Ir ką? Ir nieko. Jos lieka vienišos, pasenusios, bevaikės, be šeimos, niekam nereikalingos. Koks rezultatas? Giesmelių klausymas ir laukimas.

Kažkas panašaus su sugyventinėm, kaip štai paminėjo adaptacija. Kiek pasiruošusi laukti? O kodėl reikia laukti, jei tiksi laikrodis, jei nori dvasinės ramybės šeimoje, gimdant vaikus, puoselėjant normalios tradicinės šeimos židinį. O ne laukti kažkokios malonės. Čia savotiškas žeminimąsis prieš tą patį vyrą, jis yra tas gyvenimo vedlys ir nusprendėjas. Bet ne partneris.
Atsakyti