QUOTE(wit @ 2010 04 26, 16:11)
Jūs jau buvot ištekėjusi ir jums jau kiek? 40?
kalba čia apie niekada netekėjusias ir nu maždaug tarkim iki 35
QUOTE(adaptacijaa @ 2010 04 26, 15:14)
Man labiausiai patinka kai taikomi dvigubi standartai, vertinimo kriterijai, tai parodo argumentacijos klaidas.
QUOTE(Dita555 @ 2010 04 26, 16:19)
As pritariu Reikai. Tiesiai sviesiai paklauskite sugyventinio KODEL jis nenori jusu vesti. Gal tiesiog zmogus bijo isipareigoti. Ir tai tikrai nereiskia, kad jis jusu nemyli, ar nenori nugyventi gyvenimo kartu. jei yra ta problema, tai pades tik jusu kalbejimasis.
[
[
O jeigu jis bijo įsipareigoti, tai man reikėtų susitaikyti, kad būsiu sugyventinė?
Matot, aš esu tos nuomonės, kad kai atsiranda TA moteris (arba TAS vyras), įsipareigojimo baimė dingstam atsiranda NORAS įsipareigoti būtent tam konkrečiam žmogui. Todėl ir bandau kelti savo draugui ultimatumą. Jeigu tai baimė, tada lai meta ją į šalį, jeigu nenoras, nes abejoja būtent manimi, tai beliks skirtis. Nieko tragiško tame nematau.
Iš tiesų, mes ta tema labai daug kalbamės.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 16:25)
Man labiausiai patinka kai taikomi dvigubi standartai, vertinimo kriterijai, tai parodo argumentacijos klaidas.
Miela Moonte, kad jau taip puikiai išmanote argumentacijos klaidas, taip pat puikiai turėtumėte žinoti, kad klaidinga argumentacija dar nereiškia, jog teiginys nėra neteisingas.
QUOTE(adaptacijaa @ 2010 04 26, 15:19)
Jūs jau buvot ištekėjusi ir jums jau kiek? 40?
kalba čia apie niekada netekėjusias ir nu maždaug tarkim iki 35
kalba čia apie niekada netekėjusias ir nu maždaug tarkim iki 35
Bet jus negalite atmesti prielaidos, kad ir tokio amziaus grupeje yra merginu, kuriom santuoka nera vertybe. Ir jos sau nemeluoja, nebando niekam itikti ir t.t. Jos samoningai pasirenka toki gyvenimo buda, o ne jom diktuoja.
Ar tai taikote savo arguemtams? Apie ankstyvas vedybas, ir apie i sonus dairanciuosius sugyventinius
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 16:28)
Bet jus negalite atmesti prielaidos, kad ir tokio amziaus grupeje yra merginu, kuriom santuoka nera vertybe. Ir jos sau nemeluoja, nebando niekam itikti ir t.t. Jos samoningai pasirenka toki gyvenimo buda, o ne jom diktuoja.
Kokio amžiaus? išsiskyrusioms? Be abejo, kur tau bus vertybė, kai šeima, kartu ir svajonės, į šipulius subyrėjo. Bet čia jau atskira tema.
QUOTE(adaptacijaa @ 2010 04 26, 15:31)
Kokio amžiaus? išsiskyrusioms? Be abejo, kur tau bus vertybė, kai šeima, kartu ir svajonės, į šipulius subyrėjo. Bet čia jau atskira tema.
Jusu paminetoms, netekejusiom iki 35 metu.
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 16:28)
Ar tai taikote savo arguemtams? Apie ankstyvas vedybas, ir apie i sonus dairanciuosius sugyventinius
Ką taikau? Ten buvo spejimas. Norint jį pagrįsti arba paneigti, reiktų remtis statistika. Jeigu tokią turit, tai duokit šen.
Aš čia tikrai nesiruošiu diskutuoti dėl argumentų teisingumo ar klaidingumo. Man šioje diskusijoje įdomus turinys. Ir remiuosi daugumoje asmenine patirtitimi, draugų ir pažįstamų, ir įvairiomis psichologinėmis pastabomis.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 16:31)
Jusu paminetoms, netekejusiom iki 35 metu.
Kad santuoka nėra vertybė jaunoms, žinoma, taip gali būti ir tikiu, kad yra. Tik pamąstykite, kodėl taip yra.
QUOTE(adaptacijaa @ 2010 04 26, 15:38)
Ką taikau? Ten buvo spejimas. Norint jį pagrįsti arba paneigti, reiktų remtis statistika. Jeigu tokią turit, tai duokit šen.
Aš čia tikrai nesiruošiu diskutuoti dėl argumentų teisingumo ar klaidingumo. Man šioje diskusijoje įdomus turinys. Ir remiuosi daugumoje asmenine patirtitimi, draugų ir pažįstamų, ir įvairiomis psichologinėmis pastabomis.
Papildyta:
Kad santuoka nėra vertybė jaunoms, žinoma, taip gali būti ir tikiu, kad yra. Tik pamąstykite, kodėl taip yra.
Aš čia tikrai nesiruošiu diskutuoti dėl argumentų teisingumo ar klaidingumo. Man šioje diskusijoje įdomus turinys. Ir remiuosi daugumoje asmenine patirtitimi, draugų ir pažįstamų, ir įvairiomis psichologinėmis pastabomis.
Papildyta:
Kad santuoka nėra vertybė jaunoms, žinoma, taip gali būti ir tikiu, kad yra. Tik pamąstykite, kodėl taip yra.
As zinau, kodel taip yra, nes pati nejauciau poreikio, o tekejau, kad taip buvo priimta. Ir issituoksui, as to poreikio juolabiau nejauciu.
Teko man dometi statistika, tad is to ka suzinojau, nelabai tai patikimas dalykelis. Skaiciais galima manipuliuoti. Vien rinkimu statistines prognozes viska puikiai iliustruoja.
Savrbu argumentuojanciu pusiu argumentai, nes jie sudaro diskusijos turini ir prasme.
O man pakanka suvokimo, kad negaliu remtis vien savo ir savo pazistamu patirtimi, nes numanau, kad yra ir kita, man nezinoma mastymo, akiracios, pasaulio suvokimo puse ir jei as jos nezinau, nesuprantu, tai nereiskia, kad ji neteisinga, ar kad ji neegzistuoja. Panasu kaip su oru, Dievu, mintimi... ju kaip ir nera, nes jo nepaliesi ir nepauostysi, neparagausi, nepamatysi... Bet kas patvirtins, kad vadovaujantis tokiais kriterijais mes galime nuspresti, kad to nera...
QUOTE(adaptacijaa @ 2010 04 26, 16:31)
Kokio amžiaus? išsiskyrusioms? Be abejo, kur tau bus vertybė, kai šeima, kartu ir svajonės, į šipulius subyrėjo. Bet čia jau atskira tema.
jus arba labai naivi arba tokia be patirties kad jusu net gyvenimas nespalvotas
tik juoda arba balta..tema sugyventines. savo ir nesavo noru
be amziaus limito
P.S manos svajones nesubyrejo jei ka
QUOTE(Moonte @ 2010 04 26, 12:35)
Bet ar juridinis aktas garantuoja sauguma, kad sutuoktinis netures isipareigojimu salimais seimos?
Ar sutuoktinis negali isipareigoti vienam, trecia, ketvirtam...
Ar sutuoktinis negali isipareigoti vienam, trecia, ketvirtam...
Nesiginčysiu - gali
Bet dažniausiai tie, kurie bijo įsipareigoti viešai , tik makaronus sėkmingai kabina, įsipareigodami, kaip jūs sakot, žmogus -žmogui.
Net jeigu ir n-tą kartą tektų rinktis, rinkčiausi santuoką , nu neskanus man tas sugyventinių statusas nors ir kaip gražiai tas žodis skambėtų. Galit teigti kitaip.
Ypač jauni dažnai aiškina, kad santuokai nepasiruošę.. Tik kažkodėl dažnai jie visas baimes tuoktis pameta , suradę savo meiles. Tada viskas būna ir laiku ir vietoj
Ne vienam sugyvenbtiniui vaikų auginimas yra laiku, o va santuokai dar nepribrendę 
Tai gal ir niekad nepribręs ir nesubręs.
Gal pasikartosiu, bet jeigu santuoka nereikalinga abiems partneriams - viskas tvarkoj, o jeigu vienas iš jų tik save apgaudinėja, tai tokie santykiai tikrai laimės neatneša.
QUOTE(Molė @ 2010 04 26, 16:20)
Nesiginčysiu - gali
Bet dažniausiai tie, kurie bijo įsipareigoti viešai , tik makaronus sėkmingai kabina, įsipareigodami, kaip jūs sakot, žmogus -žmogui.
Net jeigu ir n-tą kartą tektų rinktis, rinkčiausi santuoką , nu neskanus man tas sugyventinių statusas nors ir kaip gražiai tas žodis skambėtų. Galit teigti kitaip.
Ypač jauni dažnai aiškina, kad santuokai nepasiruošę.. Tik kažkodėl dažnai jie visas baimes tuoktis pameta , suradę savo meiles. Tada viskas būna ir laiku ir vietoj Ne vienam sugyvenbtiniui vaikų auginimas yra laiku, o va santuokai dar nepribrendę
Tai gal ir niekad nepribręs ir nesubręs.
Gal pasikartosiu, bet jeigu santuoka nereikalinga abiems partneriams - viskas tvarkoj, o jeigu vienas iš jų tik save apgaudinėja, tai tokie santykiai tikrai laimės neatneša.
Bet dažniausiai tie, kurie bijo įsipareigoti viešai , tik makaronus sėkmingai kabina, įsipareigodami, kaip jūs sakot, žmogus -žmogui.
Net jeigu ir n-tą kartą tektų rinktis, rinkčiausi santuoką , nu neskanus man tas sugyventinių statusas nors ir kaip gražiai tas žodis skambėtų. Galit teigti kitaip.
Ypač jauni dažnai aiškina, kad santuokai nepasiruošę.. Tik kažkodėl dažnai jie visas baimes tuoktis pameta , suradę savo meiles. Tada viskas būna ir laiku ir vietoj
Ne vienam sugyvenbtiniui vaikų auginimas yra laiku, o va santuokai dar nepribrendę Tai gal ir niekad nepribręs ir nesubręs.
Gal pasikartosiu, bet jeigu santuoka nereikalinga abiems partneriams - viskas tvarkoj, o jeigu vienas iš jų tik save apgaudinėja, tai tokie santykiai tikrai laimės neatneša.
Visu pirma, Mole, noreciau jums padekoti, kad kalbate ir vertinate savo vardu, o ne aukstom frazem tokiom kaip pamatines vertybes, visuomenes degradacija ir t.t. Visada malonu sutikti girdinti oponenta.
Jusu issakytoms mintim galiu tik pritarti.
Taip, neretai zmones manipuliuoja vieni kitais, taip, nepateisina vieni kitu lukescius. Manyciau, apie sugyvenima neeina kalba, kai viena is poru nori, vilias susituokti ir taikosi su kito partneio norais. Sugyvenime, manyciau, tiek ir seimyniniam gyvenime, svarbus principiniai seimos suvokimo aspektai. Kai jie skiriasi, atsiranda ir neatitikimo problemos.
Jusu poziuris i sugyvenima ir santuoka yra suprantamas ir gerbtinas. Tai jusu asmenines vertybes ir jos privalo buti gerbtinos.
Dziaugiuosi, kad jus neatmetate prielaidos, kad ir kitas asmuo turi teise i savo vertybiu skale.
Su paskutine jusu mintimi negaliu nesutikti. Butent ne santikiu statusas kaltas, o save apgaudinejantis asmuo. Kuris savo nusivilima, kad partneris neivertino jo pasiiaukojimo, neva jis taikesi, lauke, vilesi ir t.t. kad veliau sulaukti tuoktuviu, bet to neivyko... Gal pradziai reiktu kaltinti savo nevykusi pasirinkima
Na, mes gyvename kartu apie pusmetį tik, tai aš kaip ir per daug nepergyvenu (atseit kad jau sena, ar kad per daug "tampomės"). Kartu esame 2 metai. Man regis, čia dar viskas ok, bet tikrai nesuprantu tų moterų, kurios gali ištverti 5-10 metų būdamos sugyventinėmis. MAn panašu, kad tokios moterys neturi nei savigarbos, nei apskritai savęs žiūri, lieka tik vyras ir kaip jį čia labiau pamaloninti.
Iš tiesų, tas noras ištekėti yra labai didelis. Aš iš prigimties esu labai prisirišantis žmogus, tad man vedybos yra labai svarbus dalykas. Aš pvz jaučiuosi mylima, jaučiu, kad jis apie mane galvoja, rūpinasi ir t.t., tačiau man trūksta saugumo. Kartais, kai mūsų santykiai lieka rutina, man atrodo, kad jis dėl jų nebesistengia taip, kaip anksčiau. Nors tada pamąstau ape save ir suprantu, kad ir pati apleidžiu mūsų santykius, tad nėr ko skųstis, tiesiog laikas būna tai įtemptesnis, tai laisvesnis. Bet manau, kad ilgiau nei 2 metus negyvenčiau su žmogum, kurio ketinimai yra visiškai neaiškūs. Tad laiko turiu, reikia sukąsti dantis ir laukti....
Beje, toms, kurios gyvena ilgiau ir niekaip nesulaukia galiu pasakyti iš savo aplinkos pavyzdį. Mano pažįstami gyveno kartu, jau abiems arti 27 buvo, kai moteris prabilo apie vestuves. Tada ją vyras paliko. Tipo "kaip čia taip, viskas ok, o tu vestuvių užsimanei, aš dar nenoriu ir t.t.". Gyveno jie kartu labai ilgai, manau, kokius 4 metus. O čia iškart po skyrybų, vyras ėmė bendrauti su kita, ši pastojo po kelių mėnesių ir jie iškart susituokė. Dabar vaikas paaugęs, gyvena jie nuostbiai, yra tobula pora, labai geri tėvai ir viskas nuostabu. Išvados?
Iš tiesų, tas noras ištekėti yra labai didelis. Aš iš prigimties esu labai prisirišantis žmogus, tad man vedybos yra labai svarbus dalykas. Aš pvz jaučiuosi mylima, jaučiu, kad jis apie mane galvoja, rūpinasi ir t.t., tačiau man trūksta saugumo. Kartais, kai mūsų santykiai lieka rutina, man atrodo, kad jis dėl jų nebesistengia taip, kaip anksčiau. Nors tada pamąstau ape save ir suprantu, kad ir pati apleidžiu mūsų santykius, tad nėr ko skųstis, tiesiog laikas būna tai įtemptesnis, tai laisvesnis. Bet manau, kad ilgiau nei 2 metus negyvenčiau su žmogum, kurio ketinimai yra visiškai neaiškūs. Tad laiko turiu, reikia sukąsti dantis ir laukti....
Beje, toms, kurios gyvena ilgiau ir niekaip nesulaukia galiu pasakyti iš savo aplinkos pavyzdį. Mano pažįstami gyveno kartu, jau abiems arti 27 buvo, kai moteris prabilo apie vestuves. Tada ją vyras paliko. Tipo "kaip čia taip, viskas ok, o tu vestuvių užsimanei, aš dar nenoriu ir t.t.". Gyveno jie kartu labai ilgai, manau, kokius 4 metus. O čia iškart po skyrybų, vyras ėmė bendrauti su kita, ši pastojo po kelių mėnesių ir jie iškart susituokė. Dabar vaikas paaugęs, gyvena jie nuostbiai, yra tobula pora, labai geri tėvai ir viskas nuostabu. Išvados?
