QUOTE(Subjektyvi @ 2010 05 05, 18:00)
Lai būsiu subjektyvi, bet mano nuomone tai: ji jo nemyli; ji nesijaučia su juo saugi; jis nepatikimas; jis ne tas žmogus; ji mano, kad santykiai yra laikini ir tam turi svarių priežasčių. Tiesiog gyvena ne su tuo vyru. Jei būtų TAS visapusiškas, nemanau, kad ilgai "laužytųsi".

Tai būtų tiesiog kvaila ar keista, bet nebūtinai pats protingiausias sprendimas.
Briedas, visiškas.
Kaip gali būti laikini santykiai su vyru, su kuriuo perki bendrai būstą? Kaip galima galvoti, kad vyras nepatikimas, ne tas žmogus ir nuo jo susilaukti vaikų? Kaip galima gyventi 10-15 metų ir tvirtintis, kad jis nėra visapusiškas, bei tikėtis, kad horizonte pasirodyti TAM tikrąja?
Kai viskas yra daroma visapusiškai pasvėrus, susideliojus visus "už" ir "prieš", nei kvailumu, nei keistumu, nei dar kažkuom, čia net nekvepia.
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 05 05, 17:57)
O vat tuose išsiskyrimuose matau ir pliusų. Tai vaikai. Būtent. Nes kai sulaukia biologinio amžiaus saulėlydžio ir neturi vaikų, bet žiauriai nori, tačiau viskam savas laikas, tai ar čia gerai? Įgauna patirties, galbūt buvo ir gerų dalykų, visko buvo. O kai pagyvena su vienu sugyventiniu, su kitu, su trečiu, o realiai nei normalios šeimos, nei vaikų, nieko. Išbarsto save, savo jaunystę, grožį, sultis tiems vyrams, mazgoja kojines, ardosi, o rezultate kaip buvo viena kai pirštas, taip ir liko. Atidavė save, o sau nieko.
Trūkt už varčios ir vėl iš pradžios.
Žodžoiu sugyventiniai šokininėja iš vienos lovos į kitą, pasak jūsų blogai yra, kai "pagyvena su vienu sugyventiniu, su kitu, su trečiu, o realiai nei normalios šeimos, nei vaikų, nieko", bet užtat nekeista ir netgi teisinga yra visą tai daryti su santuokos sudarymu. Ir dar vaikų paleisti į pasaulį tiek, kiek sutuoktinių turėjai. Ir tik susituoki, jau nebebarstai savo jaunystės, neatiduodi savo grožio vyrams, sulčių, kojinių nemazgoji, nesiardai ir rezultate visos nemiršta vienišos kaip pirštai.