QUOTE(Oduvančikas @ 2010 05 20, 13:57)

sugraudino mane.....pagalvojau, gerai, kad atėjau čia....sutikau daug tvirtų, brandžių asmenybių....gaila, kad tik virtualiai......GREK-tu stipruolė, juk kovoji ne tik už save, bet ir vaikiuką,,,viskas bus gerai,,,,tikiu tuo...

juk yra vyrai, kurie nemoka kalbėti, bet tai nereiškia, kad jiems nerūpi...jie irgi bijo...maniškis irgi pradeda apsiversti...ir man jau linksmiau, kai jis nepaniūręs
to vaiko norėjau labiau už viską pasauly, gavau tą dovaną, turiu ir tuo džiaugiuosi. Aš mama, o kas gi kitas padės jam. O kasdien girdėti jo "Zibuoklėm plazyde silelio slaitai" yra geriausias atlygis už nemigo naktis, ašaras, ligonines, sanatorijas ir visus baisumus.
Džiaugiuosi, kad santykiai su vyru gerėja, tik neskubink įvykių, jam irgi sunku. Tiesiog būkit kartu, nors ir tylėdami.
QUOTE(labins @ 2010 05 20, 14:42)
o iš tiesų nėra? ar tik darbdavio žodžiais?
dirbu biudžetinėj įstaigoj, pilnu etatu, tai mano galva, galiu likti aš su 0,5 etato ir galima kažką priimti dar 0,5 etato. Bet čia jau nuo vadovo noro priklauso daryti taip arba nedaryti. Kaži, ką ji rinksis?