Krikštynų planavimas 2010, 3 dalis

nu nemanau kad deretu del to nesodint daug galima primastyt, suniukas apsisios dar jauna ir nudzius, zaibas nulaus ir t.tnereikia ir namo parduot .... jei yra galimybe butinai sodinkit.

tai va sedejau as susikrovusi visus krikstukus ir zymejausi, kas man tinka, o ko nenoriu. tai susideliojau puzle, ryt lipdysiu worde
tik norejau paklsuti, o kur gauti graziu fonu lapams (theme). mano kompe ju nera. ir ar man vienai neveikia nuoroda i grazius paveikslelius www.hiti.dk?

na , bet nebūtnai prie namo savo, juk medį galima sodinti, bet kur, kur dažnai lankotės, kad ir miške , tuomet visuomet medelis būtų Jūsų

Kur spausdina vilniuje visokius laikrastukus?

I musu pasta esu imetusi mociutems padeka ir dar kazka, tai ju fonus rinkausi per google- vaizdai- ir paieskos langeli, rasiau mazdaug kokios temos noriu, pvz angelai, animacija ir pan.

Del medelio ir mano nuomuone tokia ,kad jei sugalvojote tai ir sodinkite ,tikrai nebutinai sodinti kieme

Aš labai nuostabią visokių reikalingų man dalykų spausdintoją sm radau Ji man ir kalendorius darė, ir vizitinę man maketavo. Dabar laikraštuką darys Viską juk paštu galima atsisiųst Tiesa, dar paprašiau, kad ant nakleikinio popieriaus man etiketes atspausdintų (tiesa, jos bus ne krikštynom, o vestuvėm



1. ne pigiau. mes darom pirtelėj (o teisingiau užkandžiai lauke, o vėliau kas dar norės pasilikt, jaunimas, ir pirtelėn nueit, ir pasibūt). maistą užsisakom. ne pirmą kartą, vis iš tos pačios vietos. tai maistą susidarau meniu pati iš siūlomų, ką noriu ir kiek noriu. kaina nelabai didelė, bet kitur brangiau būtų. taigi- maistas ir gėrimai daug kainuoja. Tisk skirtumas, kad užsisakęs gausi daugiau nei restorane už tą pačią kainą
2. man rodosi, kad kiaurus metus galima sodinti, bet esmė ta, kokį medį kokioj dirvoj va čia svarbiausia, kad žemė būtų tinkama tam medžiui.




Aš nupirkau bambukinę meškerę iš Jysko. Ir palinkėsim savo vaikui: stengsimės užauginti tokiu žmogumi, kuris žinotų ką veikti su meškere. palinkėsime savo vaikui mokėti gaudyti žuvį, o ne laukti, kad kas nors vis ją paduotų Štai taip simboliškai. Aišku, žodžių dar nesuguldžiau, kad gražiai būtų, bet esmė bus tokia. Suprantat apie ką aš čia?

aš pati dažniausiai savo linkėjimus rašau arba sakau. man patinka kitaip, savaip

Apie medzio sodinima:



Buvo Aukštaitijoje toks paprotys: gims aukštaičiui vaikas, jei tik žemė neįšalusi, tuoj medį sodina, jei žiema, pirmų pavasario dienų palaukia. Pirmajam sūnui sodindavo ąžuolą, antrajam – uosį, trečiajam – beržą, ketvirtajam – klevą. Pirmajai dukrai sodindavo liepą, antrajai – obelį, trečiajai – kriaušę, ketvirtajai – vyšnią ar slyvą. Pasižiūrėjus į tokią medžių eilę, galėjai žinoti, kiek vaikų ne tik toj kartoj buvo, bet ir senelių ar net prosenelių kartose. Iš skirtingo medžio augimo spręsdavo, kaip gyvenimas klostysis. Kai seneliams ar proseneliams pasodintas medis sunykdavo, manydavo jo savininką jau nebesidomintį gyvųjų gyvenimu. Tas jau nebe kokios šeimos ar giminės, o visiems bendras. Tvirtai tikėta, kad negalima kirsti tėvų ir senelių pasodintų medžių: nukirtęs mirsi. Jeigu kurį sodybos medį prireikdavo nukirsti, šiam darbui būdavo kviečiami kaimynai. Jeigu jau nukirtai senelių medį, būtinai turi surengti už jo vėlę minėtuves – bažnyčioje užpirkti šv. Mišias, o namuose suruošti vaišes.

Sodino skirtinius medžius, gerbė juos. Jei kurį vėtra palauždavo ar nukirsti tekdavo, kentėjo lyg artimo žmogaus netekę. Neskyrė, nesodino dukroms tik eglių, kad dalia nebūtų nelaiminga. Na, negalima tvirtinti, kad visai nesodino – skirtinę eglę sodindavo mergaitei, kurios motina gimdydama mirė.

Bene labiausiai gerbiamas medis buvo ąžuolas. Į ąžuolą buvo draudžiama ką nors mesti. Labai mėgstama sodyboje buvo liepa. Buvo sakoma, kad „liepos Perkūnas lenkiasi”. Iš tikrųjų liepon perkūnas retai trenkia. Mat liepos brazde ir medienoje, kad ir nedaug, yra aliejaus – taigi liepa prasta laidininkė. Liepa lengvai prigyja, nereikli žemei, nebijo vėjų, greit sutvirtėja ir dailiai auga. Kad ir kaip aukšta liepa auga, apatinių šakų nenumėto, lapuotos šakos nusvyra beveik ligi žemės, jei atūš lietus – yra kur pasislėpti. O kai žydi – visa medumi kvepianti. Buvo tikima, kad kvapas gelbsti nuo rūpesčių, nuo sunkumų, nuo susigraužimo. Liepa medumi ne tik kvepėjo, bet ir daug jo turėjo – čia pat, sode, stovinčių avilių bitėms netoli reikėdavo skristi. Kai sodyboje uosį sodina, tikisi sūnų dailiai augsiantį, gražų ir gerą būsiantį. Uosis – svečias iš pietų, pas mus jam šaltoka, todėl vėliau už kitus medžius sprogsta, anksti lapus meta, tačiau šį gražų medį augantį gerais žodžiais mini, jo medieną brangina. Beržas, pasodintas sodyboje, savo baltu kamienu ją papuošdavo. Akylesnieji pastebėjo įdomią beržo savybę. Vos tik pradės sūkuriuoti debesys, visi medžiai dar tyli, o beržas jau įspėjančiai sušląma. Mat apšvietimui pasikeitus, keičiasi ir įšilimas, susidaro nedidelės vietinės oro srovės, o beržo lapai gan standūs, kotai gan ilgi, tai ir pradeda lengvai judėti. Tokiu būdu beržas įspėja: nei iš šio, nei iš to giedrą dieną pradėjo debesys rinktis, geriau šieną susivežti. Ketvirtajam sūnui gimus, tėvai sodindavo klevą, tikėdamiesi, kad į šį gražų medelį nusižiūrėjus, graži būsianti ir sūnaus dalia. Visus medžius sodina vaikams tėvas, o klevelį sodindavo ir paaugę vaikai. Gal taip buvo ugdomas poreikis globoti mažesniuosius? Iš dukrai pasodintos obels augimo spėdavo jos dalią. Beje, besiruošdama iš tėvų namų išeiti, bet kuri dukra, kad ir turinti savo skirtinį medį, pasodindavo obelėlę, lyg savo vietininkę. Iš jos namiškiai žinodavo, kaip dukrai anoj šaly klostosi. Sodų žalumoje skendinčiose sodybose gyvenusiems mūsų seneliams ir proseneliams medis buvo tarsi šventas visu tuo, ką jis davė žmogui

o kodėl jiems reikia kažką dovanoti - gi krikštynos tai vaiko, o ne tėvų pvz. vestuvės. Nesuprantamas man tas noras visus apdovanot
Gal čia bandymas pritraukti krikštynas prie vestuvių bajerių

Man rytoj nusimato krikštynos, ir nė minties neturiu apdovanoti tėvus, močiutes, senelius, tetas, dėdes, kaimynus... Čia gi vaiko šventė ir nesiruošiu jos sušabloninti, deklamuoti eilėraščių, kviesti visus žaisti ar pnš. Galvoju tik apie vaiką, kaip jis jausis, kai šlakstys šaltu vandeniu, kai šalia stovės jam nepažįstama teta ir dėdė, kai norės miegelio arba tiesiog paverkti, o bus vežamas iš namų į bažnyčią, po to vėl atgal... Vargas tam mažam padarui...
Viskas bus pagal prigimtį - vaikas taps krikščioniu, svečiai jį pasveikins, krikštatėviai apdovanos, visi vėliau sėsime (tik pats artimiausias šeimos ratas) prie šventinio stalo tai progai, pasikalbėsime (nedažnai tenka susimatyti), pabūsime kiek tarp savų - na, šeimyniškai bus viskas. Aš taip manau.
Žinoma, jei kas yra itin išsiilgę šventimo, banketų, naujų kostiumų siuvimo ir pnš. - žinoma, prašom, taip tik labiau bus keliama ekonomika ir daugeliui bus tik geriau - konditerės, siuvėjos, floristai, muzikantai, vairuotojai, maketuotojai turės darbo, turės ir uždarbio , visi patenkinti.

nebutinai banketai, maketuotojos, muzikantai, floristai ir pan
pavyzdziui as ruosiu smagu pasisedejima su visais artimais zmogiukais, bus ir vaisiu, galbut eilerasciu, tikrai ivairiu zaidimu, bet nemanau kad pamirstu jog tai vaiko svente, o gal... pas mus bus ir pirmasis gimtadienis, tai norejosi siomis dviejomis sventemis pasidalinti su visais kuriuos mes mylime ir kurie myli musu mazyle tikrai nemanau kad dauguma kelia didesnes krikstynas tam kad pakeltu ekonomika

Na, as sutinku tik is dalies, kad dabar krikstynose daugelis bajeriu ar atrakciju artimos vestuvems, bet kiekviena mamyte gali padaryti taip kai jai atrodo kazka pakeisti ir padaryti idomiau.
Na o as pati rytoj darysiu tokias krikstynas, kad visi mano artimieji ir draugai tikrai tokiose dar nedalyvavo, ir nematau cia nieko bloga Is siu krikstynu neuzdirbo nei floristai nei muzikantai nei kitu profesiju zmones, viska dariau pati ir tuo didziuojuosi nes manu cia gera praktika ruosiant savo brangiausiajam princui visas sventes ateityje.
Manau, kad jei yra galimybe, mes visos norim savo vaikam duoti viska kas geriausia, ir jei vaikas, uzauges pasakys: mama, nu tu ir saunuole, labai fainai viska padarei, tai manau tai yra verta stengtis.
O del dovanu kaimynams, draugams ir panasiai, tai po kai kuriu baliu, kartais, dosnus seimininkai islydi svecius su laukneseliu, torciuku, saldainiuku, buteliuku ir t.t. Tai pas mus, laukneseliai jau bus paruosi, tai bus supakuotas stiklainelis medaus, spurgyte su palinkejimu ir vaikiskas ciulptukas-saldainis. O visos kitos dovanos bus seneliams ir krikstateviams, manau tai yra logiska

as pagalvojau, kad po krikstynu butu smagu visiems tureti lengvai sukurta filmuka (pvz su move maker) is krikstynu nuotraukeliu, su linksmais uzrasiukais ir grazia muzikyte. vakar isgirdau labai faina daina, ir man ji tokia minti iskele....