QUOTE(astynute @ 2011 05 02, 12:58)
Vaje... negaliu patiketi voveryt, kad rimta lelininke galetu sau leisti tokius brokus, kuriuos parasei... Klaipedoje kur buvo parodele, man pasirode, kad visos leles buvo kruopsciai padarytos, bet gal as dar daug ko nepastebiu...
tas kas anksciau buvo labai gerai pagal mane padaryta, dabar man atrodo mano lelytese kai kurios vieteles tikra chaltura

net geda ziureti dabar..
Aš tau sakau

Mes su Alina abi stebėjomės. O va vienoje parodoje Klaipėdoje buvau su drauge tai net išėjusi pyko, kad kaip taip galima parodą organizuoti ir tokius dalykus demonstruoti

Kai svarbu kiekybė, kokybė lieka kažkur antrame ar kažkelintame -ioliktame plane. Bet vat žmonių pasitikėjimas savimi tai žavi, šito man labai reiktų iš kažkur gauti. Niekada niekuo nebūnu patenkinta
O ypač erzina tie dalykėliai-smulkmenėlės kurie man asocijuojasi su "šerpotrebu". Mano nuomone lėlė parodoje gali būti rodoma tik tuomet jei ji kokybiškai sukurta, turiu omeny ne idėją, o būtent techninę atlikimo pusę. Aš jaučiuosi dar labai silpna šioje vietoje, tiesiog kai kurių dalykų nežinau kaip padaryti techniškai, arba žinau teoriškai, bet nesu mačiusi, o man reikia parodyti ir paaiškinti, kad suprasčiau
QUOTE(Gegytė @ 2011 05 02, 13:52)
Na va, pasirodau. Sijoną pasiuvau naktį, karoliukais kaklą siuvinėjau kol rankos, kojos džiuvo... Šiaip smagu buvo daryti, tik sunku.
Pirmoji, ar ne? Tai tuomet jokių pastabų, nes norim, kad nesustotumėt pakeliui
Žiūriu daug kas dabar užsikabino už tos mados daryti tokios alia maskatuokles

Anksčiau kažkaip neužkliūdavo akis už tokių, o dabar daug kas daro. Mados ir lėlių pasaulyje vyrauja
Aš, jei galima, kai ką vis gi patarsiu. Bet ne dėl lėlytės. Dėl fono. Jis gadina visą lėlytės grožį

Ji daug gražiau žiūrėtųsi kitokiame fone. Neskriauskite jos. Paprastas dalykas - fotošopu ar kita programa "išlyginkite" audinį, pamatysit - visai kitaip žiūrėsis ir pati lėlytė
Geriausiai aišku forografuoti ne ant blizgaus audinio ir išlyginto, bet lyginti galima ir su kompiuteriu

Nes aš baisiai nemėgstu lyginti tų "paklodžių" tai pasirinkau tokią medžigą kuri beveik visiškai nesiglamžo.
QUOTE(astynute @ 2011 05 02, 14:13)
Manau apie keturesdesimt cm pati ta lelyte mokymuisi, aisku cia tik man taip atrodo nezinau kaip kitoms...
Aha, man irgi 35-45 cm pats tas. Ir dirbti lengviau, smagiau, daugiau kas pritaikoma ir gražiau žiūrisi namuose kai nepaskęsta aplinkoje. Tik - kuo didesnė tuo sunkiau jai gražią dėžę įtaisyti
QUOTE(iremas @ 2011 05 02, 14:47)
o aš nusprendžiau truputį patobulinti savo lėlytę, kuo toliau žiūriu ntuo daugiau broko matau

veidukas man patinka, jo nekeisiu, bet va rankos per grubios, kojos per kūdos, o sudėtingiausia dalis tai drabužių siuvimas

piūrėjau lėlių namuose į jūsų grožius tai man slėptis po lapais
Niekur nereikia slėptis. Galime ant rankos pirštelių suskaičiuoti, kad čia pas mus lėlininkų kurie nuo pirmos lėlės pradėjo puikiai

Taip, kad - miklint pirštelius reik. O tuo pačiu ir smegenys miklinasi

Ir paprastas patarimas - nebijokit klausti. Patys nematom savo klaidų. O elementarus patarimas gali labai stipriai pagelbėti. Va pas mus lėlių namuose yra skiltis kur galima dėti nuotraukas proceso eigoje. Su fotošopu parodžius pataisymus - iš kart pradedi suvokti kas ne taip ir kaip taisyti. Tik kažkodėl retas pradedantysis tuo naudojasi. O juk kai lėlytė jau sukurta taisyti būna gaila. Geriau proceso metu. Nereikia to bijoti. Juk tai nemokamos, naudingos pamokos.