Ar islamas tikrai priešas?

Matau žiniasklaidos ir televizijos pilamą purvą ant islamo ir galvoju: nejaugi tikrai yra viskas taip blogai kaip atrodo? Kur slepiasi laimingos poros? Juk ką girdime yra tik apgaulės, sukčiavimai, susidaro toks vaizdas, kad musulmonai yra didžiausi pasaulio gerovės griovėjai. Išsiaiškinkime kas ką žinome iš patirties, gal surasime ir laimingų porelių, ne tik verkiančių?

Įdomu būtų parašyti tiriamąjį darbą tokia tema... Gal tie, kas rašys kokią nors pavyzdinę gerą/blogą istoriją, galėtų paminėti tokius dalykus:

1. Kokia buvo abiejų materialinė padėtis, kai viskas prasidėjo?
2. Kokia to musulmono tautybė?
3. Kurioje šalyje pora gyveno?

Gal šioje temoje išsiaiškinsim tautybę, o ne religiją, žmonių, kurie drumsčia krikščionių ramybę?

Sios dienos Delfi raso apie musulmones moteris


Vakarai kalba apie ekstremaliausius musulmonių priespaudos atvejus. JAV įprasta įsivaizduoti šias moteris kaip drovias būtybes, uždangstytas nuo galvos iki kojų. Jos neturi balso, teisių, joms nėra vietos už savo namų sienų. Tačiau vis dėlto tai juk yra kitas pasaulis.

Jei niekuomet nebūčiau pažinojusi nė vienos musulmonės, veikiausiai gailėčiausi visų moterų, kurios gimė islamiškoje šalyje. Tačiau užaugau tarp pasaulietiškų musulmonų (mano tėtis buvo irakietis šiitas) Los Andžele, gyvenau su religingais giminaičiais Bagdade ir sutikau dar daugiau tuzinų musulmonių moterų, keliaudama po Viduriniuosius Rytus. Stebėjau, kaip jos ginčijasi apie politiką su vyrais prie pietų stalo Bagdade, pliaukšteli vyrui per galvą už nepadoraus anekdoto pasakojimą Egipte ir karštai diskutuoja apie demokratiją neseniai surengtoje arabų moterų konferencijoje Amane.

Vakariečių sąmonėje musulmonės dažniausiai asocijuojasi su radikalaus islamo šalimis: talibų Afganistane, Wahabio Saudo Arabijoje ir porevoliuciniame Irane. Šių režimų šalyse moterys privalėjo ir tebeprivalo prisidengti veidus. Daugumai Afganistano moterų draudžiama eiti į mokyklą, nė vienai Saudo Arabijos moteriai neleidžiama vairuoti. Vis dėlto šios bendruomenės nėra musulmonų pasaulio norma. Egipto gatvėse patruliuoja moterys policininkės.

Jordanijoje daugumą medicinos mokyklos studentų sudaro moterys. Sirijoje apstu moterų teisininkių. “Moterys dirba, įgyja visokiausias profesijas ir net tikisi lygaus užmokesčio”, - sako Leila Ahmed, knygos “Moterys ir lytis islame” autorė. – “Nors atmosfera musulmonų kraštuose vėl tampa varžanti, jau nebeįmanoma džino suvaryti atgal į butelį”.

Vis dėlto musulmonės jaučiasi kaip marionetės politiniame žaidime: džihado atstovai vaizduoja jas kaip bejėges avis, kurias reikia saugoti nuo aplinkos, o JAV – kaip aukas, kurias reikia išgelbėti karinės intervencijos būdu. “Vyrai tuo naudojasi”, - sako palestinietė Rima Barakat. – “Jie slepiasi už moterų sijonų. Tai negarbinga, nesvarbu, kas tai darytų.”

Mokslininkai, tokie kaip Khaled Abou El Fadl, islamo teisės ekspertas, sako, kad tai – labai sena problema. “Vakarai nuo seno naudojo moterų klausimą kaip ginklą prieš islamą”, - sako jis. “Tai prasidėjo Kryžiaus žygių laikais, po to – kolonializmo periodu, tęsiasi ir dabar. Musulmonų moterys dabar itin jautriai reaguoja į tai, kaip jos vaizduojamos abiejose pusėse.”

Veikiausiai feministė Doria Shafik jautė tiek arabų, tiek britų panieką, kovodama dėl teisės balsuoti Egipte ketvirtajame dešimtmetyje. Vis dėlto Shafik atkakliai siekė tikslo toliau ir galiausiai laimėjo 1956 m. “Dėkoju Dievui už tai, kad gimiau paslapčių šalyje”, - vėliau rašė ji. – “Užaugau palmių šešėlyje, dykumos paribiuose, regėjau nuostabią saulę ir būdama vaikas gėriau iš šventosios Nilo upės.”

Jei ateis laikas reformoms, būtent jos tas reformas ir padarys.

P.S. siaip manau, kad temu apie musulmonus Supermamos forume tikrai yra pakankamai

galiu pasakyti tik tiek -- islama ispazista milijonai zmoniu visame pasaulyje, o daugelis (tame tarpe ir moterys) ryztasi uz savo religija ir mirti. todel pasakoti tik baisias istorijas yra svelniai tariant neadekvatu.
kita vertus, zmogui is kitos kulturos daugelis musulmonisko gyvenimo aspektu gali buti nesuprantama ir nepriimtina. todel pries kuriant seima su ne musu kulturos atstovu reikia labai gerai pagalvoti.

o ziniasklaida irgi tiket nereikia. ziniasklaida vaikosi sensaciju. juk daug lengviau musu krastuose parduoti istorija apie prievartaujama moteri ir pagrobtus vaikus, negu grazia darnia seima.

Sutinku 100 proc. Darniu seimu istorijos ziniasklaidai yra bevertes, kaip ir objektyvios visuomenes nuomones kurimas.

Tiesa, kad apie musulmonus SM jau daug prirasyta, bet visai kitu atzvilgiu. Man atrodo, kad dar niekur nebuvo bandoma suprasti, kaip gi yra is tikruju, o tik megaujamasi baubo-musulmono keliamais siurpuliukais.

As paklausiu kitko: kaip sekasi musulmonems su ju musulmonais vyrais? Jei jos gali ir daznai buna (na, bent jau ne reciau nei, tarkime, lietuves) laimingos su savo bendratauciais vyrais, tai gal ir lietuves (europietes, nemusulmones?) gali buti laimingos su ju vyrais? Bet jeigu tos pacios kulturos moterims su jais sunku, tai kitatautems - tikrai be sansu.

Velgi, is ko spresti? Is ziniasklaidos? Kuriai, kaip jau mineta, rupi tik sensacijos?
Is pazintu vienos ar dvieju tokiu seimu? Kaip artimai pazintu?

As pati manau, kad galima buti laimingai ir su musulmonu, bet tokios vedybos man primena loterija, kurios labai brangus bilietai, o laimejimai reti ir smulkus. Ar verta rizikuoti?

Ta prasme ar isvis verta teketi? Man patinka Getes mintis, tik rusiskai geriau skamba

Любовь - вещь идеальная, супружество - реальная; смешение реального с идеальным никогда не проходит безнаказанно.

Na taip, ar verta pirkti brangu loterijos bilieta, jei labai maza tikimybe laimeti, o ir laimejus - prizas niekuo neypatingas? Juk atvirai pasakius, ka musulmonas gali duoti daugiau, nei europietis? Tai kam rizikuoti?
Na, o jei vistiek labai norisi, tai vertetu bent neskubeti teketi, palaukti, kol jausmai aprims, gerai pazinti zmogu.

Jeigu kam nors idomu, tai galiu rekomenduoti paskaityti laaaaaaaaaabai gera knyga sia tema: Betty Mahmoody&William Hoffer "Tik su dukra"
Knygoje pasakojama apie amerikietės, ištekėjusios už JAV gyvenančio iraniečio gydytojo, likimo peripetijas. Nuvažiavusi su vyru ir dukra į Iraną, ji atsiduria spąstuose, iš kurių tik vargais negalais pavyksta ištrūkti. Tai autentiška ir ne taip jau retai pasitaikanti istorija.

Esme tame, kad tai tikrais faktais pagrystas romanas.
Zinau,kad si knyga apie 24lt kainuoja

Tai,kad jau pasenus ta knyga ir dar filmas
yra

Na as manau bet kuri santuoka ,kad ir su lietuviu yra loterijos bilietas , nes nei viena nesam isitikinusios 100%, kad gyvensim kaip pasakoj ilgai ir laimingai

Esu skaiciusi ta knyga man ja parekomendavo pasiskaityti mano teta pries istekant uz dabartinio savo vyro iraniecio. manes tas nesustabde bet priverte susimastyti. Esu buvusi irane man taip nenutiko jau su seima niekas net nebande manes ten priversti pasilikti nei atimti vaiku ar kasko panasaus. Bet zinau akd ta knyga yra tikra istorija , man ir vyras yra sakes kad tai neisgalvota...
Kadangi mano vyras nera nei daktaras nei dar koks aukstas pareigas uzimantis as muo, o toks pats paprastas zmogelis kaip ir as tai tikiuosi man tokia istorija nenutiks:

Taip, bet kokia santuoka yra loterija, bet su tautieciu ar bent panasios kulturos vyru yra kur kas didesne tikimybe sutarti ir buti laimingai.