QUOTE(ada21lt @ 2013 04 03, 20:16)
Ziurekit kaip idomiai gaunasi, vedam i darzelius, kad jie padetu pasiruosti mokyklai, mokykloj ruosia egzaminams, kad istoti i aukstaja, pageidautina, baigiam aukstaja, kad tureti diplomus, o vot tada prasideda realus gyvenimas, darbas beveik uz minimuma, kuri realiai gautum ir beveik berastis ir trukumas ziniu, kuriu reikia toje realybeje 

Tu tikriausiai neesi girdėjusi, kad moterys dirba tikrai ne už minimumą, kad tas tik min. tau vaidenasi. Nebent pati niekada daugiau negavai. Kad dar yra tam tikri laikotarpiai, kai žmogus iš pradžių gauna min., paskui daugiau,paskui pakyla pareigose, paskui vėl didėja alga. Negirdėjai?
Aš vėl pabandysiu atspėti tavo ateitį, bet niekas pas tave nesikeis ir kai vaikai pradės eiti į mokyklą. Atsiras aibė priežasčių kodėl tau neapsimoka dirbti, tai karštas maistas, tai vaikams geriau kai tu namuose, tai toli iki darbo, tai darbo nėra, tai vėl už min. neapsimokės ir t.t.
Bet ką tu pav. dabar darai, kaip sakykim ruoši save darbo rinkai, va šitus visus metus, kad gautum ne min. , nes po tiek metų nedarbo, natūralu, kad tu daugiau kaip min negausi, tavo kvalifikacija, kokia ji bebūtų, bet jau nebe ta.
Taip auga pašalpų kartos. Sureikšmini save iki negalėjimo. O vaikai temato tik savo tarnaitę, nieko nesiekinačią moterį ir dar bandančią jais prisidengti. Man susidarė toks įspūdis, kad vestum tu į tą darželį savo vaikus, bet tiesiog tavo aplinkybės (nesakau, kad jos kažkokios blogos) yra dabar tokios-namai kaime, darbo neturi , arba min. arba pamaininis ir sunkus, vyras menkai tau padėtų, nes kaip suprantu tolimų reisų vairuotojas, todėl tu ir kalbi taip, kaip tau patogu, kad lyg ir pateisintum savo nieko nedarymą.
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2013 04 03, 21:43)
gyvenime iš esmės yra tik trys žodžiai - noriu, galiu ir reikia. Ir kiek tu tuos žodžius savyje suderinsi- tiek tu sėkmingai gyvensi, o kartu ir vis nuo tavęs tuo tarpu priklausantys.

