CV

Lietuvoje darbdaviai yra pakankamai konservatyvių pažiūrų ir ne visiems toks novatoriškumas manau patiktų.
Kitiems tokia CV galbūt pasirodytų netgi per daug "ryški". Dar manau priklauso nuo to, kokio darbo norite. Jei į rimtą darbo vietą nusiųstumėte tokį spalvingą CV, tai manau jie nelabai į tokią CV net žiūrėtų . Jei ieškote darbo menų sferoje, vaikų priežiūros ar dar kažkur, kur yra vertinamas kūrybiškumas, tai manau tokia CV gal ir pliusas tuomet būtų.
Šiaip manau vieną geriausių CV galima susikurti cvmee.lt puslapyje. Viskas ko reikia, neperkrauta. O čia keli patarimai kaip parašyti tinkamą CV http://blog.cvmee.lt...rasyti-gera-cv/
Apie vaikus patariu nieko nerašyti. CV skaitymui darbdaviai skiria vos kelias sekundes. Neperkraukite CV papildoma informacija. Jei jie susidomės jumis, tuomet paskambins ir paklaus, kas jiems bus aktualu

Per tokias apgavikes nukenčia sąžinigos mamos Aš įsidarbinau dabartiniame darbe kai pirmai dukrai suėjo dveji, ir nei karto nebuvau biuletenyje, visad pagelbėdavo anyta, nors darbdavio pirmas klausimas buvo - kas prižiūrės sergantį vaiką Atidirbau 4 metus, tada suplanavau antrą vaiką, į dekretą išėjau likus nepilnai mėnesiui iki termino, grįžau 1/4 etato kuomet mažąjai sukako metukai. Ir kas man tokiai darbštuolei iš to? Nei pareigų pakėlimo, nei algos padidėjimo, ir dar pusmetį naujo darbo nesugebu susirast
Kategoriškai nesutinku, kad mamos subobėja namie ir iškrenta iš darbo rinkos - totali nesąmonė. Grįžusi į darbo iškarto viskas grįžo į vėžes, buvo jausmas, kad net ir atostogų visai nebuvo. Aišku, jeigu darbas susijęs su įstatymais ir pan., tuomet ne visas naujoves žinai, bet kitokio pobūdžio darbas tikrai neužsimiršta. O kai atėjau dirbti, man jaunai mamai, kaip tik buvo motyvacija stengtis ir gerai dirbti, nes reikia ne tik apie save pagalvot, bet ir apie šeimą ir jos gerovę
Ir dabar esu ne pirmos jaunystės, bet jaučiuosi nurašyta, nes darbų nėra, arba kur tinku pagal reikalavimus, net į pokalbius nekviečia

Tikrai nereikia suabsoliutinti. Nes visos mamos su vaikais sedi biuleteniuose - tai grynai pasirinkimo ir poziurio klausimas. Daug mamu ima aukles. As pvz. turiu 3 vaikus ir per 10 darbo metu biuletenyje buvau tik 1 diena. Ir ta diena dirbau is namu. Ir tikrai darbo metu netriedziau del vaiku, nes zinojau, kad jie like su patikimu zmogum, kuris jais pasirupins ne blogiau nei as.

Taip pat ne visos dekreto metu suvisteja ir uzsiima masine serialu perziura ir trainiojimusi po parduotuves. Asmeniskai man dekretas kaip tik buvo galimybe pakelti kvalifikacija, perskaityti norimas profesines knygas, nueiti i tam tikrus kursus. Nes dirbdama per nuolatinius virsvalandzius grizdavau namo 21 valanda ir neturedavau laiko ir jeigu niekam ...Ir, deja, sedint toj pacioj pozicijoje ir darant ta pati darba - mano kvalifikacija tikrai nekilo.
Rezultate po dekreto sugrizau i kita imone ir daug aukstesne pozicija. Ir aciu, sekasi man gerai - nepasijuto "kvalifikacijos praradimo".

Ir nenoriu pasirodyti nemandagi, bet butent del tokiu stereotipiskai mastanciu zmoniu kaip jus - ir patariu neakcentuoti vaiku klausimo CV. Kad tos moterys bent turetu sansa ateiti i darbo pokalbi ir pokalbio metu parodyti, koks ju mastymas, kokia ju reali kvalifikacija, ir galetu papasakoti ka jos is tiesu to dekreto metu veike. O ne butu nurasytos vos paziurejus i CV.
Kartais netgi darydama atrankas imones viduje kitiems vadovams samoningai nutyledavau fakta apie kandidaciu dekretus, kad su jomis susitiktu. Ir zinot ka - turiu ne viena atveji, kai pasakius fakta apie dekreta ir vaikus po pokalbio, vadovai kazkaip susimastydavo ir pagalvodavo, kad gal nieko tokio tas dekretas, nes zmogus pasirode superinis. Ir ji priimdavo. Ir dirbdavo tas zmogus labai gerai, ilgai ir laimingai
Normaliose salyse (pvz Skandinavijoj) darbo pokalbio metu net nekils minciu darbdaviui aiskintis apie jusu vaiku skaicius ir pan.


Zinoma, yra labai specifiniu poziciju, kur fizinis buvimas darbo vietoje butinas ir motinyste - reiskia tam tikra kvalifikacijos praradima. Pvz. buhalteris - kur reikia sekti istatymu naujienas kasdien ir t.t. Ir tai, kai kurie zmones sugeba ir namuose sededami sekti.

Bet tarkim koks projektu vadovas, vadybininkas, pardavejas ir pan. - ka zmogus praras per tuos 2 metus? Pamirs kaip kompu dirbti? Ar pamirs kaip kalbeti? Ar nebemokes iki 100 suskaiciuoti?




Papildyta:


Velgi, prasau tik neisizeiskit. Bet tikrai neteisinga pagal savo ar draugiu motinystes atostogu ir vaiku auginimo patirti daryti isvadas apie tai, ka kitos moterys veikia dekreto metu. Ir pagal savo tolerancijos stresui lygi - nereikia spresti apie tai, koks jis pas kitas moteris. Jeigu faktas, kad jusu vaikui teka snarglys ir jis truputi koseja taip ismusa is veziu, kad negalite darbe dirbti, o kas 10 minuciu skambinejate vaika priziurintiems zmonems, o likusiu laiku supermamose ieskote info kaip pagydyti slogyte - tai nereiskia, kad taip pat vyksta ir su kitomis moterimis.
Kai kurie zmones elgiasi racionaliai ir jeigu namie ne mirtina liga sergantis vaikas, kuri priziuri patikimi zmones, tai kaip tik ne trydalioja, o dar efektyviau dirba - kad laiku pasidarytu darbus, nereiketu sedeti virsvalandziu ir galetu greiciau pas ta serganti vaika grizti.

Ne visi gali pasisamdyti auklę.

Ne visi. Bet kai kurie gali palikti seneliams ar artimiesiems.
O kai kurie neturi isvis kam palikti ir ima biuletenius - ir tai tikrai nieko blogo. Vaikui tai - netgi pats geriausias variantas.

As tiesiog norejau pasakyti, kas nereikia suabsoliutinti ir iskart daryti prielaida, kad jei moteris turi vaiku - ji butinai ims biuleteni, todel jos jokiu budu nereikia idarbinti.

Papildyta:


Jo jo - jei neturi vaiku, tai labai tiketina, kad tures ir reikes isleisti i dekreta. Jeigu jau turi vaiku - tai tie vaikai butinai sirgs. Todel moteru iki 40-ies (nes tokios dazniausiai turi vaiku arba gali tureti) - geriau nedarbinti.
O po 40-ies irgi geriau nedarbinti, nes tokios jau buna "atsilikusios nuo gyvenimo, nemoka normaliai technologijomis naudotis". Arba labai didele tikimybe kas jas istiks infarktas, insultas ar kita mirtina liga darbo metu ir reikes moketi didziules kompensacijas seimai
Todel turbut geriau isvis vyrus darbinti?
Man, jei atvirai truputi baisu, kai pacios moterys - vadoves, pacios turincios vaiku yra tokios netolerantiskos.
Is mano patirties - jokio skirtumo kiek ten tu vaiku, kokie sansai pastoti ir pan. Viskas labai individualu ir viskas priklauso nuo tu paciu moteru poziurio. Kitos ir dekrete sugeba pabuti 1 menesi ir paskui grizta i darba. O kai kurios ir neturedamos vaiku dirba blogai, nes yra tingines, neatsakingos ir pan. - kas kad sedi ofise, jeigu rezultatu nulis, o laika leidzia Facebooke arba supermamose.
Beje, 2 pacios geriausios ir atsakingiausios darbuotojos su kuriom esu susidurus - buvo mamos. Viena turejo 4 (!) vaikus, kita buvo vienisa motina. Taip, jos niekada nesedejo virsvalandziu. Bet dienos metu padarydavo kelis kartus daugiau nei kiti, nes gyvenimo aplinkybes jas buvo ismokiusios dirbti labai sistemingai ir netaskyti laiko facebookui, youtubei ir panasioms nesamonems. Biuletenius jos irgi abi imdavo, bet net sededamos ant biuletenio, pagal galimybes dirbdavo is namu. Ir kas svarbiausia - jos labai stengesi, ir matesi, kad tas darbas joms labai svarbus ir bijo ji prarasti. Nes butent del vaiku tokioms moterims darbo keitinejimas "kai tik uzsinori" - netinkamas variantas. Ir jos stengiasi issaugoti darbo vieta.

Kai tuo tarpu vaiku neturinciu moteru tarpe gana dazna situacija - "ai nepatinka man kilimelio spalva ofise, eisiu pabandysiu paieskoti darbo kitur".

taip, vadybininkas, projektu vadovas praranda kalbejimo su klientais ir pardavimo igudzius 2-3 m sededamas namie. apie kvalifikacijos kelima namie as jau pasisakiau anksciau

cia ne mano draugiu. as esu padalinio vadove, pas mane, per 2 m i dekreta isejo 3 sekretores . taip pat turiu kitose pareigose mama su 2 mazais vaikais. kuri yra tikrai ne dunduke kokia, o puiki specialiste, dirbanti lb produktyviai (bet tikrai zymiai produktyviau dirbtu jei tie vaikai butu dideli, ar ju neturetu). ir vaikai jos serga pakaitom istisai visa ziema. taip, dazniausiai juos ziuri mociute, ar aukle. bet gi jos diena priziuri. o nakti priziuri ta pati mama, kuri paskui ateina i darba kaip zombis po nemigo nakties, po nemigo naktu savaites. ir taip, ji apie vaikus likusius namie galvoja (jus tikrai tikrai apie juos negalvojat ir nepergyvenat???? ). todel nereikia cia man sekti pasaku apie supermoteris, kurios po nemigo naktu su serganciais vaikais lekia i darba visos svytincios ir dirba dar efektyviau . ne efektyviau, o atmestiniau, kad tik greiciau . visas sias pasakeles gali sekti nebent vyrams, kurie nieko apie tai neismano. tuo tarpu as pati turejau nuolat serganti vaika, todel puikiai isivaizduoju, kaip buna ir gali buti. ir priimdama zmogu i darba ivertinu visus pliusus ir minusus tokios darbuotojos. vat duotuoju atveju tos moters pliusai paeme virsu pries minusus. o adminintratoriu (kurios turi buti darbo vietoj butinai visa darbo diena prikaltos ir sedet puikios nuotaikos pre telefono) jaunu nebepriimu, nes nemenka beda su jom buvo del tu nestumu - gimdymu.
Papildyta:

panele, ar jus skaityt mokat? ar tik piktintis? kiekvienu atveju juk tai yra lb individualu. daugybe 40meciu puikiai naudojasi technologijom. daugybe 30meciu jau turi praaugusius vaikus. ir apskritai yra pareigu, kurioms sedejimas darbo vietoj yra neesminis, nes daug ka gali dirbt namie. tada is vis tu biuleteniu klausimas neiskyla. bet yra atveju, kai butina, kad zmogus butu darbe, butina kad butu reprezentacines isvaizdos ir geros nuotaikos. butina, kad butu issimiegojes, nes pvz vairuot turi 200 km per diena. jus pamastykit truputi placiau, ne vien pagal savo asmenine patirti. beje, infarktas ir insultas nera su darbo rsauga susije ligos, todel uz jas jokiu kompensaciju seimai nemoka

kas jums baisu? kur yra mano netolerancija? kad tiesa sakau, i vata nevyniodama? o kam cia vyniot? manau sm forumietes kaip tik nori isgirst kaip tai atrodo realiam darbdaviui, o ne ju fantazijose susikurtam vaizdeliui.

taip, viskas nuo zmogaus priklauso. bet tendencijos yra visur. man rodos apie tendencijas cia ir kalbam, o ne apie kazkoki pavieni tavo bendradarbes atveji. beje, vaikai vaikams nelygu. siaip is man patirties, geriausiai dirba moterys, turincios paaugintus vaikus, na mazdaug nuo mokyklinio amziaus. ir dar geriausiai dirba tie, kurie neturi kito pajamu saltiniio, pvz vyro, tevu, o sedi grynai ant savo subines.

Aš tai sakyčiau labiau galimybių klausimas. Ne visos mamos išgali pasisamdyti aukles. Ne visos mamos turi šalia gyvenančius senelius ar šiaip artimuosius, kurie vaikams apsirgus puola juos prižiūrėti. Aišku, yra šeimų, kurios ir naktines aukles pasisamdo, kad naktimis tėvai galėtų pailsėti, o dienomis būti žvalūs darbe. Bet kiek tokių?

Dėl dekretinių atostogų irgi įdomus klausimas. Jei kasmetinės atostogos įskaičiuojamos į darbo stažą ir darbuotojo darbo patirtį, tai motinystės atostogos irgi turėtų. BET... Jei mama pradirbusi darbe metus laiko išeina gimdyti vaikų, ir pasigimdo kelis iškart, tai automatiškai jos darbo stažas tampa 4 ar daugiau metų O realios patirties tik 1 metai. Kur realus atitikimas?

Dar vienas dalykas: kiek mažus auginančių mamų yra dirbančių? Daug. Kiek užimančių vadovaujančias ir aukštas pareigas? Irgi nemažai. Kažkas visgi priima jas į darbą. Tai vadinasi įmanoma dirbti ir kažkaip vaikus auginti. Bet tikrai nedaug yra tokių mamų-robotų, kurios viską suderina ir viską spėja: darbe žvalios puikiai darbuojasi, ir jų vaikai puikiai auga pas aukles ar darželiuose nuo metukų ar mažesni. Kažkas nukenčia. Ir šiuo atveju manau daugiausiai maži vaikai

As ne panele, as 3 vaiku motina ir skaityti moku bei Jusu zinute atidziai perskaiciau
Tikrai nemenkinu Jusu patirties - jeigu vadovaujate padaliniui - kazkokias tendencijas neabejotinai pastebejote ir savo nuomone apie tai, kokie darbuotojai yra "geri" , o kokie "blogi" - susidarete.
Bet, prasau, nepykite, kad pasisakineju pagal savo, kaip sakote, "asmenine patirti", nes turiu nuojauta, kad mano asmenine patirtis man leido pamatyti gyvenime daugiau dirbanciu mamu, negu jums, ir susipazinti su daugiau darbdaviu ir ju poziuriu. Kadangi esu dirbus tiek dideles imones (virs 300 zmoniu) personalo atranku skyriuje ir pati asmeniskai "sukomplektavau" praktiskai visa imones kolektyva bei ne vienus metus stebejau kaip jam sekasi. Ir taip pat ne vienerius metus dirbau personalo konsultacineje imoneje, kur teko atrinkti darbuotojus sumoje daugiau nei 100-ui imoniu - nuo mazyciu iki paciu didziausiu, bendrauti su ju vadovais ir stebeti kaip tiems darbuotojams sekasi. Tiksliai niekada neskaiciavau, bet esu atrinkusi ir idarbinusi tikrai per 1000 zmoniu, bei daugeliu atveju turejau galimybe tiesiogiai stebeti arba gauti informacija kaip jiems sekasi bent jau pirmuosius 6 menesius.

Ir besiremdama ta patirtimi atkakliai laikausi nuomones:
1. Vaiku turejimas pats savaime NEREISKIA jokiu gresmiu darbo kokybei ir pan. Viskas priklauso nuo zmogaus. Jeigu manote kitaip, tikriausiai nebuvote savo imoneje idarbinusi pakankamai jaunu zmoniu. Antraip pamatytumete, kad ir tie kuriems maziau nei 25 metu ir vaiku jie neturi - gali nuolat ateidineti i darba kaip zombiai, nes nakti tusinosi, zaide kompiuterinius zaidimus, verke del nelaimingos meiles ir t.t.
O net jeigu ateina grazus, gaivus ir pasitempe - gali dirbti blogai, nes kas 2 minutes jaucia pareiga patikrinti ka koks draugas parase Facebooke. Ir sedi jie iki 20 valandu darbe, bet puse to laiko "dirba" socialiniuose tinkluose. Ir tai ne retenybe -tai gana tipinis atvejis. Tik nebutinai vadovai tai mato, nes nemaza dalis vertina zmogu pagal issedeta laika (oj koks darbstus, sedi iki isnaktu!), o ne pagal konkrecius pasiektus veiklos rezultatus. Ir nepasivargina detaliai pasianalizuoti kur tas darbo laikas sueina.

2. Vis dar nerekomenduoju i CV rasyti detalizaciju apie motinystes atostogas. Ir sutinku su visomis jumis, kad zinoma yra skirtumas ar moteris 10 metu aktyviai dirbo, ar dirbo tik 1 metus, o kitu laiku augino vaikus. Ir sutinku, kad darbdaviai iprastai tikisi butent aktyvaus darbo patirties, o ne metu, praleistu dekrete.

Bet pasakodamos forumietems apie tai, kaip butina tai parasyti savo CV, jus uzkertate joms galimybe susirasti normalu darba ir dar apsimetate, kad darote gera darba (nors isties tik isliejate emocijas ir issakote labai asmenine nuomone) . Nes parasiusios tiesa jos daugeliu atveju bus atmestos net nepakvietus i pokalbi.
O as noriu, kad jos BUTU PAKVIESTOS i tuos gyvus pokalbius, nes zinau, kad kai vadovai pamato gyva zmogu, jo mastyma, energija ir pan. - jie nustoja isikande laikytis tu stereotipu, kad dekrete mamos "nuvisteja" ir daugeliu atveju pasiulo joms darba. Net jeigu pries tai galvojo, kad jiems reikia 10-ies metu "aktyvaus" darbo patirties. Ta sakau atsakingai ir ne is kazkokiu vienetiniu atveju "mano skyriuje" ar dar kazkur.

p.s. ir taip, pasakojimas, kad mamos, turincios mazu vaiku, paprastai yra blogesnes darbuotojos - yra netolerancija ir diskriminacija. Nes tam tikrai socialinei grupei jus subjektyviai "avansu" priskiriat tam tikras negatyvias savybes ir netgi priimat negatyvius sprendimus (nepriimti i darba).
Jeigu cia butu ne Lietuva, o tarkim Suomija ar Svedija, uz tokius pasisakymus viesoje erdveje, jus tikrai atleistu is darbo, nepriklausomai nuo to, kokia gera darbuotoja esate. Na bet mes gyvename Lietuvoje ir tures praeiti dar siek tiek laiko, kol vadovai su tam tikru mastymu "nueis" nuo vadovaujamu poziciju ir ateis naujos kartos vadovai. O tada moterims Lietuvoje bus gyventi lengviau

Norėjau paklausti gal turite kokį tvarkingą gyvenimo aprašymą vokiečių kalba? Lietuvių ir Anglų kalbomis yra, kad ir čia (12bum.lt), bet kitomis kalbomis tikrai stygius. Nebent imti ir naudoti visiems atsibodusi Europass.

kaip supratau esi / buvai idarbinimo agenturos darbuotoja. taip kad tavo pasisakymas ir patarimai yra is butent sito kampo. ir aisku, tu mokysi meluot busimus darbuotojus darbdaviams, kaip ir darbdavius darbuotojams . del to niekad ir nesikreipciau i agentura, kad surastu darbuotoja

o kad nuo z,ogaus viskas priklauso, as niekur ir neneigiau. bet tam tikros tendencijos yra, ir butu nelogiska nesivadovauti jomis, beigi savo asmenine patirtim, patvirtinancia tendencijas

ir dar - primeluoti cv yra absoliuti nepagarba busimam darbdaviui, nes gaisina jo laika. juk vistiek paklaus tas darbdavys, ir jei pasakysi tai, ko neparasei, nedarasei, ar pagrazinai, automatiskai nebepasitikes tokiu zmogum, nes jis melagis. o jei iskys tai jau darbo eigoje, tuomet dar blogiau.
mane asmeniskai ziauriai erzina, kai prisiuncia 30 cv su nuostabiais aprasymais, o i pokalbi ateina nei bu nei me nesurezga. nu ir lieka is tu 30 koks 1-2 normalus zmones. o kiek as laiko sugaistu tiems melagiams priiminet i pokalbius?
pvz ateina moteru administratores pareigoms, nemokanciu dirbti kompu .

Jei atrinkinėčiau į dizainerės pareigas žmogų, šis CV atkreiptų mano dėmesį.

Paskaičius šia tema suglumau. Katik vienoj temoj džiaugiausi, kad pagaliau pasiryžau ir pasirašiau cv, nes noriu keisti darbą. Jau tuoj savaitė, bet niekas neskambino. Gal tikrai mano cv per paprastas. Viską tiesiog surašiau worde (prisegiau foto).