protu lyg ir suvokiu....kad nieko nepakeisi, kad skaudės visą gyvenimą...
tik nuo to nė kiek ne lengviau...širdis plyšta...
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 13:26)
protu lyg ir suvokiu....kad nieko nepakeisi, kad skaudės visą gyvenimą...
tik nuo to nė kiek ne lengviau...širdis plyšta...
tik nuo to nė kiek ne lengviau...širdis plyšta...
O as atvirksciai sakiau kunas suvokia kad jos nera....o protas nesuvokia...
kai palaidojau dukryte....po visko sedejau zliumbiau ir siuvau jai pataliukus...ir dabar namuose stovi lovyte papuosta grazi....nezinau kada man kils ranka paslepti visa tai
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 12:16)
koks tai skausmas, galit tik jūs suprast...o ne tie, kurie man dabar ištisai kartoja, kad turiu būt stipri, kad esu stipri...kad jie supranta mano skausmą...
NESU AŠ STIPRI..ir nenoriu būt stipri....
Kai žuvo mano pusseserės dukrytė, kurią ir aš padėdavau augint, prižiūrėt, ..laidojau lyg savo vaiką, maniau, ka tikrai supratau, kokį skausmą kenčia jos mamytė...bet dabar galiu pasakyt, kad tik maniau, jog suprantu...
dabar, aš jos paklausiau tik vieno dalyko: kaip tu neišprotėjai? 14 metų augint ir taip prarast...
o "tetos' man dar sako, kad man geriau, aš savo dukrytės nespėjau pamilt...na joms toks kūdikėlis ne žmogutis ir nėr čia ko ašarų liet...
ir kodėl visi tarsi jaučia pareigą man pasakyt, kad bus dar tų vaikų........
o man toli gražu jau ne 25...ir gal tai buvo paskutinis šansas...
mane visi šitam gyvenime palieka...dukrytės tėtis atsisakė mūsų iš karto, kai tik sužinojo, kad laukiuos...o dabar ir dukrytė...
ir kodėl Dievas leidžia pagimdyti tokioms, kurios po to išmeta į konteinerius savo mažučius? Bet tikriausiai neturiu teisės uždavinėt tokių klausimų...
NESU AŠ STIPRI..ir nenoriu būt stipri....
Kai žuvo mano pusseserės dukrytė, kurią ir aš padėdavau augint, prižiūrėt, ..laidojau lyg savo vaiką, maniau, ka tikrai supratau, kokį skausmą kenčia jos mamytė...bet dabar galiu pasakyt, kad tik maniau, jog suprantu...
dabar, aš jos paklausiau tik vieno dalyko: kaip tu neišprotėjai? 14 metų augint ir taip prarast...
o "tetos' man dar sako, kad man geriau, aš savo dukrytės nespėjau pamilt...na joms toks kūdikėlis ne žmogutis ir nėr čia ko ašarų liet...
ir kodėl visi tarsi jaučia pareigą man pasakyt, kad bus dar tų vaikų........
o man toli gražu jau ne 25...ir gal tai buvo paskutinis šansas...
mane visi šitam gyvenime palieka...dukrytės tėtis atsisakė mūsų iš karto, kai tik sužinojo, kad laukiuos...o dabar ir dukrytė...
ir kodėl Dievas leidžia pagimdyti tokioms, kurios po to išmeta į konteinerius savo mažučius? Bet tikriausiai neturiu teisės uždavinėt tokių klausimų...
Viskas taip pažįstama...
Nasata, išgyvensi ir gyvensi, susitaikysi su skausmu, išmoksi užsimiršt, šypseną įjungt išmoksi, o vėliau ir nuoširdžiai nusišypsot. Nebepyksi ant norinčių, bet nemokančių paguosti. Nustosi norėt, kad nebeplaktų tavo širdis. Nebeklausi "kodėl". Vėl planuosi ateitį.
Dabar tai tau skambės neįtikėtinai, bet patikėk, taip bus. Kai praeis tiek laiko, kiek turi praeit.
Tik va tos ašaros nei iš šio nei iš to retkarčiais byrės, retkarčiais taip suspaus širdį, kad nebegalėsi įkvėpt, retkarčiais norėsi vilku kaukt, o retkarčiais nenorėsi nieko... Ir visada nešiosiesi su savim, savo mintyse, tą kitokio gyvenimo viziją... Matymą, kas būtų buvę, jei būtų buvę kitaip...
Papildyta:
QUOTE(divėja @ 2010 05 04, 12:15)
Ir kodel,kai sulaukiam naujo vaikelio,paskui ji ateina nauja angeliuko mamyte?......
Gal todėl, kad kažkas tai pavadintų pusiausvyra...
QUOTE(Egle C @ 2010 05 04, 15:14)
Viskas taip pažįstama...
Nasata, išgyvensi ir gyvensi, susitaikysi su skausmu, išmoksi užsimiršt, šypseną įjungt išmoksi, o vėliau ir nuoširdžiai nusišypsot. Nebepyksi ant norinčių, bet nemokančių paguosti. Nustosi norėt, kad nebeplaktų tavo širdis. Nebeklausi "kodėl". Vėl planuosi ateitį.
Dabar tai tau skambės neįtikėtinai, bet patikėk, taip bus. Kai praeis tiek laiko, kiek turi praeit.
Tik va tos ašaros nei iš šio nei iš to retkarčiais byrės, retkarčiais taip suspaus širdį, kad nebegalėsi įkvėpt, retkarčiais norėsi vilku kaukt, o retkarčiais nenorėsi nieko... Ir visada nešiosiesi su savim, savo mintyse, tą kitokio gyvenimo viziją... Matymą, kas būtų buvę, jei būtų buvę kitaip...
Nasata, išgyvensi ir gyvensi, susitaikysi su skausmu, išmoksi užsimiršt, šypseną įjungt išmoksi, o vėliau ir nuoširdžiai nusišypsot. Nebepyksi ant norinčių, bet nemokančių paguosti. Nustosi norėt, kad nebeplaktų tavo širdis. Nebeklausi "kodėl". Vėl planuosi ateitį.
Dabar tai tau skambės neįtikėtinai, bet patikėk, taip bus. Kai praeis tiek laiko, kiek turi praeit.
Tik va tos ašaros nei iš šio nei iš to retkarčiais byrės, retkarčiais taip suspaus širdį, kad nebegalėsi įkvėpt, retkarčiais norėsi vilku kaukt, o retkarčiais nenorėsi nieko... Ir visada nešiosiesi su savim, savo mintyse, tą kitokio gyvenimo viziją... Matymą, kas būtų buvę, jei būtų buvę kitaip...
tiksliau parasyt turbut nebeimanoma...
QUOTE(zydrute @ 2010 05 04, 15:21)
bet.......................
Sveikos
Vel nauja mama......... naujas skausmas........ stiprybes Tau nasata... kaip sake jau panos... tu MAMA su sparnais, kad galetum pakilti... ir vel rasti gyvenima... rasti del ko gyventi...
Vel nauja mama......... naujas skausmas........ stiprybes Tau nasata... kaip sake jau panos... tu MAMA su sparnais, kad galetum pakilti... ir vel rasti gyvenima... rasti del ko gyventi...
Net ir tai, ką mes esam iškentę, vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.
Tragedija nėra bausmė, o tik iššūkis.
Kartais ne žinai kam, bet gyveni Kartais ne žinai kam, bet myli Sako neverta liūdėti, bet liūdi Neverta ašarų lieti, bet gailiai verki Norisi pabėgti, bet lieki stovėti vietoje Norisi išskristi, bet neturi sparnų Ir taip kiekvieną kartą, nerasdamas kelio esi priverstas gyventi toliau
labukas mamyciukes o siaubas vel angeliukas naujas...uzuojauta tau kuo didziausia brangioji...siaubas kokia neteisybe...turi buti stipri,zodziais tai niekas palyginus su tuo skausmu...bet mes visos ir musu angeliukai pades mums tai istverti...
o siaubas vel angeliukas naujas...uzuojauta tau kuo didziausia brangioji...siaubas kokia neteisybe...turi buti stipri,zodziais tai niekas palyginus su tuo skausmu...bet mes visos ir musu angeliukai pades mums tai istverti...
cia labai idomus zodziai 
Kas yra paukštis be sparnų? Niekas.
Kas yra žuvis be vandens? Niekas.
Kas yra gėlė be saulės? Niekas.
Kas aš esu be šio pasaulio? Niekas.
Ir kas aš esu be Tavęs? Taip pat niekas, nes Tu man esi - visas pasaulis.
Kas yra paukštis be sparnų? Niekas.
Kas yra žuvis be vandens? Niekas.
Kas yra gėlė be saulės? Niekas.
Kas aš esu be šio pasaulio? Niekas.
Ir kas aš esu be Tavęs? Taip pat niekas, nes Tu man esi - visas pasaulis.
QUOTE(tanler @ 2010 05 04, 19:16)
cia labai idomus zodziai
Kas yra paukštis be sparnų? Niekas.
Kas yra žuvis be vandens? Niekas.
Kas yra gėlė be saulės? Niekas.
Kas aš esu be šio pasaulio? Niekas.
Ir kas aš esu be Tavęs? Taip pat niekas, nes Tu man esi - visas pasaulis.
Kas yra paukštis be sparnų? Niekas.
Kas yra žuvis be vandens? Niekas.
Kas yra gėlė be saulės? Niekas.
Kas aš esu be šio pasaulio? Niekas.
Ir kas aš esu be Tavęs? Taip pat niekas, nes Tu man esi - visas pasaulis.
labai geri zodeliai
as taip ir galvoju,nes mano angeliukas issinese visa mano meile...visas svajones...ir dar daug visko...
QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 05 04, 21:06)
labai geri zodeliai as taip ir galvoju,nes mano angeliukas issinese visa mano meile...visas svajones...ir dar daug visko...
as taip ir galvoju,nes mano angeliukas issinese visa mano meile...visas svajones...ir dar daug visko...Ir man nieko nera brangesnio uz mano vaikus....jie visas mano pasaulis....su dukriuku isejo visos mano svajones....suduzo visi planai....Gyvenau ta svajone 7men...ir va taip...negailestingai viena akimirka viskas suduzo.Tiesa pasakius dabar bijau svajoti,bijau kurti planus.Nezinau ko noreti, nezinau kur eti,nezinau ka daryti,nezinau kas bus uz valandos ar rytoj...nieko nezinau...O zmogus yra taip sukurtas kad jis visada nores svajoti ir kurs planus....tik as nezinau kada galesiu vel svajoti
QUOTE(tanler @ 2010 05 04, 21:34)
su dukriuku isejo visos mano svajones....suduzo visi planai....
ir as maniau, kad su dukryte isejo visas mano gyvenimas
......bet ismokau is naujo dziaugtis, svajot, planuot, but laiminga. Sakyciau tik per netekti atradau tai kam isties buvau ir esu gabi, tik netektis paskatino siekt savo svajones dar is vaikystes...
... esu laiminga , kad as galejau ja nesiot pilve, esu laiminga, kad galejau ja paliesti... esu laiminga, kad ji isviso buvo
ireminau mamos siuvineta paveiksla
