Tapyba

Aqualis: emcijas, kurias patiriame žiūrėdami į meną , nesvarbu kokias, nėra blogai. Dėl amžiaus tai sutikčiau, gal per jauna tokioms emocijoms. Pradėčiau susimastyti jei ir kiti darbai būtų tokie emocingi. Reiks įmesti jos tapytą Lietuvos vaizdą.
Trr: anatomijos netikslumai tikrai matosi, bet tikiuosi dailės mokykloje juos pakoreguos, nes kaip tik dabar labai daug piešia kūno dalių




----------------------------------------------------------------------------------------

Mano darbai, mano blogas

na kodėl gi, manau tai tik pliusas, labai gyvenimiškas vaizdelis ir puikiai atspindi savo laikmetį. juk žmogaus vidinis pasaulis nėra vien gėlytės ir cukrus, jis daugiabriaunis, komplikuotas, klampus, įvairialypis, su visokiais ten tamsiais užkaboriais... anot repšio geras menas turi turėti nuodų. tokie darbai nemeluoja ir man kur kas įdomesni nei saldinti, paprasti, vien pozityvą ir sentimentalumą plieskiantys ir smegenų neapkraunantys darbai.. visų pirma tie darbai rodo, kad paaugliukė mąstanti, įžvalgi, atidžiai stebinti, analizuojanti bei reflektuojanti gyvenimą ir visa kas jame..

Siuo klausimu nesutinku, nesakau, kad viskas turi buti nulaizytai sentimentalu, bet toki paveiksla jau reiktu duoti psichologui, kad paanalizuotu. Aisku, paauglyste sunkus, vidiniu priestaravimu persunktas metas...

OHO kiek cia ivykiu per toki trumpa laika ivyko.
Visu pirma apie ta kritika. Kritika turi buti pamatuota. Man pavyzdys mano mokytojo Aleksandro Ilginio asmenybe. Zmogus puikiai tapo, bet kito sugeba nenumenkint. Juk ko gero reikia atsijoti tai, kada ta kritika reikalinga, kiek reikalinga. Ar ji vietoj ar laiku. Zinoma as palaikau ideja, kad mes cia drasiai, pasislepe uz kazkokiu pseudonimu reziam bele ka. Atkreipkit demesi i tai, kad ne visos pasiraso savo vaiku vardus ir miestus is kur kas ir kaip :-)) Taigi, vien tas faktas jau ir rodo, kad cia, forumuose, mes jauciames siek tiek saugesni ir llaaabai drasus. Ko gero net puse tiek nesugebetumem issakyti viesai, vienas kitam i akis
Taigi nepamirskim to fakto, kad tobuleti vis tik labiausiai skatina pagyrimai, paskatinimai, o ne sumenkinimas. Isakyti darbo klaidas galima aiskai ir be sumenkinimo.
As asmeniskai tapau sau, pvz. vietoj kavos gerimo ar ledu valgymo. O gal cia vietoj sekso, ar kokio sporto. As supratau, kad sis forumas nera dailes galerija, o tiesiog vieta, pademonstruoti tai, kas mums iseina. Cia vieta, kur lygus tiek dailininkas, tiek matematikas ar pan. Man pvz. smagu, kai dar kazkas ir savo nuomone issako apie mano darbus. Man paciai visai idomu, nes as siemet tik paemiau teptuka pirma karta i rankas. Tai jeigu ta griezta kritika butu taip mane paskandinus, as daugiau nebedrysciau net teptuko i rankas paimti. Taciau sulaukiau pagarbaus vertinimo. Ne padlaiziavimo, o mandagios kritikos.
Bukim mandagios, net pasislepusios uz savo slapyvardziu.

O tas agalio dukros darbas man visai nebeisus. Man primena siek tiek savotiska meditacija. Pvz. kazka pasiima ir kazka atiduoda.

Ne mano cia dukros Turiu tik du bernus


Nu, as nezinau, as asmeniskai linkusi i grieztesne kritika. Man yra geriau, kai mane devynis kartus tarkuoja, o desimta pasako, kad va tu gerai padarei. Toks ivertinimas, manau, simta kartu daugiau reiskia. Tada tu tikrai supranti, kad patobulejai. Tokius destytojus as labai vertinu. Gal del to man taip "Daktaras Hausas" patinka Megstu staciokus...

Vat, vat ir as apie tai. Tiesiog sielos drauge:)

Del to darbo, kur subjauruotas zmogaus-ufonauto kunas: pritariu vel gi agaliui. Kodel paklausiau del metu? O gi todel, kad jei sis darbas butu suaugusiojo zmogaus, pasakyciau laikas susimastyti ir nukreipciau pas psichoterapeuta. Kadangi vis tik cia yra hormonu audros rezultatas, belieka sulaukti kazko brandesnio ir neimti i galva.
Man tai primena viena is psichoterapijos gydymo budu, kai pacientui duodamas tuscias lapas ir jis piesia tai, apie ka labiausiai galvoja arba del ko labiausiai isgyvena.

Pripazinkime fakta, kad toks darbas vargu ar papuostu kieno nors namo interjera, ar ne, trr? Nu nebent jusu namai Sankt-Peterburgo kunskamera.

Aqualis: na mano dukrai psichologo pagalbos tikrai dar nereikia ir ačiū dievui.

Aniutik: jetau, tai negi gėlytes tik vaikystėje paišėte? Pagaliau gyvenimas spartėja, paaugliai gauna daugiau informacijos iš įvairių kanalų. Be je, aš tikrai nematau čia nieko tokio baisaus , kad reikėtų rūpintis proto sveikata. Čia jau žinote ne kritika-čia jau patyčios. Eikite ir išsiplaukite savo protą...

Nesupyk, tesulka, tikrai nemanau, kad tavo dukrai reikia psichologo pagalbos, bet tik norejau pasakyti, kad tokio tipo paveiksla psichologai jau galetu analizuoti, ar ne? O kad paaugliu galvose ne gelytes, tai jau tikra tiesa.

To tesulka, nei as tyciojausi nei kas, mano nuomone sio klausimu tokia, ar ji jums tinka - kitas klausimas. Ar toki pat patarima nusiuntete ir Agaliui?

As pauglysteje piesiau, kaip ne keista - gelytes:), natiurmortus ir urbanistika.

As suprantu jus kaip motina, kadangi kiekvienai motinai savas vaikas yra genijus, bet jus paklausete nuomones, ja gavote ivairia, kaip kazkas pasake, padarykite vidurki is visu, gausite grynuoli.

Tarp kitko parodziau jusu dukros piesini keleta savo draugu, nepasakyciau, kad liko suzaveti. Tiesiog pagalvojau, gal man vienai, tai kelia siauba. Manau, jei turite jos Lietuvos gamtos piesiniu, jie turetu buti malonesni.

O to trr, norint ireiksti suolaikines musu visuomenes problemas, ne visada kraujas ir zmogaus organai - vienintelis budas tai parodyti.

Aš nevadinu savo vaiko genijumi, pati tapau ir nepalinkėčiau vaikui tokios duonos, o kadangi turiu LCC psichologijos diplomą, tai norėčiau pasakyti, kad jau vien tai , kad žmogutis sėdi su dryžuotomis mėlynomis kojinėmis rodo, kad darbas nėra baisus, tiesiog situacija, kurioje žmogus pakliuvo yra beviltiška, bet dar yra vilties.
O jums aniutik tikrai patarimas nuoširdus, kurį gavote į AŽ.

Va matai, dryzuotu kojiniu as net nepastebejau, nes pirmiausia i akis krito tie peiliai is nugaros, kurie sukele negeras emocijas. Reikia man mokytis pamatyti detales paveiksle

To tesulka ir ne tik...
Dievuliau, tesulka, ko jus taip imat i plaucius, kas ka pasake ar ko nepsake? Mano gyvenimas toli grazu ne juodas, tiesiog mano zenklas yra saulys, o sauliai, kaip zinia labai tiesmuki, staciokiski ir nepernesa falso ir padlaiziavimo. As nesu svieto lygintoja, taciau, kai pradeda nesamones liaupsinti, negaliu susilaikyti, juk kazkam reikia akis atmerkti? As suprantu, kad tokiu Tadu Blinda, kaip as nemegsta, ir as uztraukiau daugelio nemalones siam forume. Bet reikia ir tokiu, nuo musu gyvenimas pradeda zaizaruoti kitokiomis spalvomis. Ar gi ne taip, tesulka?

O del forumo, kiek supratau, buvo siek tiek apmires, nes kaip visteles kudakavot (vel supyks didzioji dalyviu dalis ) ir tiek. O dabar paziurekite, kiek rasanciuju, ir nuomoniu, ir kritikos, ir komentaru. Ar gi blogai, kad forumas gyvena ir surmuliuoja? Kiekviena lai atrenka, kas jai svarbu, man pavyzdziui labai viskas patinka.