QUOTE(floristika @ 2010 10 15, 20:26)
Na bet tai tik treniruotes ir manau, kad dar daug reikia treniruotis
.
Ir dar noreciau paklausti, gal kas zinos ?
Na buna toks dalykas kai su piestuku persistengi ir jau nepadeda nei trintukas, nei kas kita, o ta vieta reik pabalinti. Ar yra kokia priemone, ar koks korektorius (baltas) tokiems pataisymams?? Nes kai paklausiau "meno mūzoje", tai pardavejos israiska buvo tokia
. Arba tokia
gera treniruotė, ypač jei savarankiška.
puiki pradžia, nes ilgoms treniruotėms tikrai reikės kantrybės.
tai kiek trintukų sudrožėte?
na tikrai
, o tai kam tęsti tokią ydingą praktiką?
nu nereikia tiek užmozoti, kad jau nieks nepadeda
gal reiktu rinktis kietesnį pieštuką (nors pagal piešinius neatrodo) arba slidesnį popierių, nuo jo geriau nusitrina, nesivelia. baltą pieštuką panaudot..
nu bet taip neturi būt. nereikia trintuku braukyti dažniau nei pieštuku, nieko tokio jei viena kita linija liks ne vietoj, aptrinsit vėliau jei reikės. nebijokit judesio laisvumo ir klaidų.
apie piešinius, visai nieko pastangos. matosi, kad kopijuoti piešiniai, nes daug kur pasimeta forma, atsiranda suplokštėjimas. nepameskite centrinių ašių (spėju, kad jų išvis nepasižymit (
?), antai pirmame portrete visai nėra simetrijos, na palyginkit kairę akį su dešine, kairę šnervę su dešine, kairę pusę lupų su dešine, atstumus tarp akių ir lūpų kampučių, ir pamatysit, kad skiriasi. lūpos tarsi priklijuotos, kadangi plokščios, o juk dantų eilė pas mus nėra tiesi..
dėstydami veido dalis turite jausti galvos formą (todėl ir paišomos kaukolės bei raumenai) antras potretas jau geresnis, bet (vėlgi galvos forma) juk tai trimatis daiktas, reiktų parodyti tai šešėliu, atskirti galvos priekį ir galvos šoną. ten kaip suprantu apšvietimas šoninis, tai jį ir išryškinkit. ir taip pat kaip pirmam potrete čia irgi dešinys lūpų kampas per daug pakeltas. nebent abi šypsenos buvo ironiškos. beje, o tie portretai iš natūros gal piešti?
štrichą vos įžiūriu. na nebijokite to pieštuko.
ten kur figūros, visai nieko, na moters pėda regis per trumpa, bet bent jau visos galūnės savo vietoj (išskyrus sparnus
), tačiau piešinys dar labiau suplokštėjęs, dar labiau trūksta šešėlių, gilumos, planų, daiktų apimties, na to trimatiškumo..
piešdama kūną/daiktą, mintyse turite jį čiupinėti kaip aklasis, norintis pažinti formą ir suvokti daiktą. todėl geriausia būtų papaišyti ne vien piešinių kopijas, bet ir skulptūrines gipsines formas (rankas, galvas, akis ir pan., na teko tikriausiai matyti tokias
).