QUOTE(bevardė @ 2010 06 04, 13:16)
Suprantu kad vaikų nervingumą labai norisi priskirt prie vaistų įtakos, bet kai apsidairau aplinkui, jetus kiek daug tokių jautruolių vaikų kurie jokių panašių vaistų nevartoja, o yra tikri nervų kamuoliukai, čia pilni agresijos, čia žiūrėk jau lipšnūs kaip angeliukai. Aplinka tokia, pažiūrėkit mamos į save, visur bėga, lekiam nervuojamės dėl vaikų ligų, o jie kaip sugertukai viską perima iš mūsų. Nesakau, kad vaikstai neveikia, gal ir veikia, bet nepatariu taip prie šios minties prisirišt ir vėl appildomai nervuotis. Vaikui augant būna įvairūs tarpsniai. Va maniškis irgi šiuo metu labai nervuotas verkia dėl smulkmenų, pyksta jei nesigauna sudeliot savo kaladėlių, va sakyčiau nuo monkastos, bet puikiai pamenu kad dičkis tokiu pačiu metu buvo lygiai toks pats, nors vaistų jokių nevartojo. Taip kad, atsipūskit mamos, vaikai turi teisę nervuotis ir pykti kai jiems to nosisi kaip ir mes. O jei per diena vaikas būna nervingas, natūralu, kad ir sapnai nekokie aplanko
nu visiskai pritariu ..mes suaugusieji norim kad jie butu angeliai, bet jie kaip ir mes turi jausmus ir emocijas ir isreiskia kaip moka