Savižudybė

o kam uzkrauti savo rupescius artimiesiems? as pavizdziui nenoriu kad mano mama verktu del manes, bet ji verkia (kai man prasidejo visokios depresijos as pirma karta pamaciau asaras jos akyse, visada atrode tokia stipri ir niekad neparodydavo savo jausmu).. nu ir ka? jei as dar jai pasakociausi viska issamiau, jei aiskinciau kaip sudinai jauciuosi, ar as nuo to laimingesne pasidaryciau? abejoju!!! greiciau tik dar daugiau skausmo jai suteikciau.. bet nuo to geriau nebutu nei vienai nei kitai..
o del pasitraukimo is gyvenimo, tai zinai, kiekvieno teise rinktis.. jei zmogui per sunku vaikscioti sia zeme, tai jis ir iseina ir nereikia jo uz tai smerkti, kad jis egoistas ar pan. gal ir egoistas, bet as paziureciau kaip tau butu malonu kasdien vaiksciot apsiasarojusiai, aisku viskas praeina, bet vistiek, kaikurie nemato perspektyvu niekame.. ir isviso, gi vistiek, anksciau ar veliau tu paliksi tuos artimuosius, nu tai kokio velnio dabar save kankint, jei tie patys zmones vistiek anksciau ar veliau kankinsis..
kaip mama nusprendzia gimdyt ar negimdyt vaika, taip as nusprendziu gyvent ar negyvent man.. aisku man asmeniskai butu begalo sunku palaidoti artima zmogu, as net gal ir neistverciau, bet kalbu dabar ne apie artimuju jausmus, o apie nuosavus..


nieko nera amzino, meiles taip pat.. buvo.. prazuvo.. toks gyvenimas.. jei tik del meiles tai zudytis tikrai neverta.. tik irodysi kad be jo negali, o tai jau butu per didele malone jam.. ir tos asaros del jo neamzinos.. pinigu prisiteisi is vyro.. vienisa nemanau kad jausiesi, nes turi savo angeliukus laikykis.. ir nesiimk skubotu sprendimu laikas isgydo visas zaizdas

1. O tu manai, kad mama nemato kad tau negerai? Kai grįžti užtinusiom akim nuo verkimo..užsidariusi kamabryje verki...Ji mato viską ir jaučia-juk ji mama...ir nežino kame reikalas..kas tau yra...Geriau būtų jei žinotų kas tave kankina, gal galėtų kuo padėti. Labai sunku matyti artimą žmogų kenčiantį, ir dar sunkiau kai nežinai kaip jam padėt....

2. Dėl pasitraukimo iš gyvenimo- nekiekvieno teisė rinktis. Ne TU pasirinkai dėl atėjimo į šį gyvenimą-ne tau pasirinkti ar jame likti ar ne. Tavo tėvai norėjo, kad tu gyventum, Dievas jiems suteikia tą laimę- tad būk gera ir neprisiimk sau tos garbės. Geriau stenkis pasveikti...žinau, kad sunku būna..bet juk vaistus geri-turėtų kažkiek padėt...Tau dabar reikia tik noro..nes to noro jaustis gerai- pas tave nėra.. Reikia stengtis...

3. Sakai, tau būtų sunku palaidoti artimą žmogų? O manai tavo artimiesiems nebūtų sunku? Sakai, nesi egoistė- bet dabar taip neatrodo..galvoji tik apie save..Tau sunku ir manai, kad išėjus viskas pasibaigs. O kaip tavo tėvai? Jie visą likusį gyvenimą verks dėl tavęs..graušis kad nepadėjo tau ištverti ligos...Pagalvok apie juos, jei tikrai nesi egoistė. Ir ar tu tikra, kad išejus iš gyvenimo pasibaigtų visi tavo vargai? Nebijai, kad galbūt amžinybę kentėsi tokiu atveju? Juk sako, kad savižudžių sielos blaškosi be vietos..nuolatinėse kančiose...ir po to atgimsta kokiam nors vaikelyje, kuris turės iškentėti dar daugiau...

Visa kas juoda,- praeina...ir tu tikrai būsi laiminga...Tik reikia išlaukti tą periodą...O mirtis-tikrai neišeitis....

Jei sunku su mokslais- pasiimk akademines. Nes sergant depresija-mokytis tikrai sunku... O mesti mokslus, kai tiek jau prasimokei-būtų tikra nesąmonė...

Ne visose šeimose įprasta dalintis savo jausmais, tai netgi būna nepriimtina. O kas iš to, jei pasakai, kad man tas ir tas blogai, o tau sako: neišsigalvok, nevaryk dievo į medį ir pan. Nuo to geriau nepasidaro. Tik pasijunti kalta, kad esi tokia egoistė, ieškai problemų, kur jų nėra ir pan. Tai geriau užsidarai ir stengiesi, kad tie artimieji nieko nepamatytų, o pagalbos ieškai kur nors kitur.

Tai čia tokiu atveju, kai tau tik kažkas negerai...paauglystės periodu tarkim.. O kai žmogus rimtai serga, kai geria vaistus nuo depresijos, kai visi artimieji jau žino apie jos ligą- tikrai gerai išsiklabėti su artimaisiais...nieko čia jau nenuslėpsi....o su savo tylėjimu tik skaudinsi artimuosius....

Nesirgau depresija, bet kiek suprantu, kad kartais sergantiems depresija nėra ką išsikalbėti. Žmogui blogai, jis neturi jėgų gyventi, o priežasčių tokiai savijautai kartais kaip ir nėra. Tai ką jis sakys artimiesiems? Man sunku, man blogai? Ir taip pora mėnesių?
Jei skaitei temą apie depresiją, tai buvo žmonių, kurie depresijos išvis kaip ligos nepripažino ir sakė, kad išsidirbinėja tie sergantys depresija ir tiek. Manai, artimieji gali taip nesureaguoti?

1. mane mama labai retai mato o ir seip, kai sunku buna tai ir kalbetis nesinori.. juk kas is to? juk niekas to nepakeis.. visi tik aiskina kad bus geriau, kad praeis, ale ta akimirka atrodo juoda juoda.. nu ir kas is tu kalbu? man asmaniskai jos ta akimirka nevenio nepadeda, pati zinai gi kad kai isikalu savo tai neismusi niekaip

2. uz tave negyvena nei tevai nei taspac dievas, jei man cia nemiela, as ir iseinu, kaip jau minejau, pati to padaryti negaleciau, nes esu per silpna, bet pateisinu tuos kurie tai padaro nors aisku kai nesu su tuo is arti susidurus tai lengva kalbeti buvo tokiu noru nekarta gyvenime, tik zinau kad juos ne man igivendint.. o dabar netgi to ir nenoriu marods as tik is prisiminimu kalbu

3. as neiseisiu!!! tu tiesiogiai nereguok i mano zodzius panervuot gi dar tave reik o jei rimtai, tai cia zinai, daug situaciju ir kiekviena skirtinga.. dazniausia nusizudo tie kurie niekam nerupi.. merginos kurios zudosi del meiles, tai padaro spontaniskai.. del moklu irgi.. bet buna zmoniu kad ju gyvenimas tiesiog juodas, as ir savo tarpe turiu tokiu pazystamu, pasiziuriu ir matau kokia as laiminga esu, kartais pagalvoju kadlengviausias kelias butu jiems iseiti, kentetu nu, bet ir suprastu marods artimieji, kad tai buvo jo noras, kad jam ant sios zemes buvo per sunku.. kiekviena situacija yra skirtinga

4. marods pasveikau ir gydytoja jau sake kad galimes nutraukti jau vaistus ale buna gi kiekvienam juodu dienu, buvo - praejo.. nemetu as mokslu, neimu akademiniu, o varau i egza

ups..

Tai liuks tada.. O tai jau išsigandau, kad vėl viskas iš naujo....

Sėkmės egze


p.s.: aš tą patyriau iš arti...draugė nusižudė studijų laikais..dėl mokslų...siaubingas jausmas...vis galvoji, kad galėjai kažkuo padėt...norisi laiką atsukti atgal- ir saugoti ją, kad nieko panašaus nenutiktų..deja..tuo metu to nepadarėm...

tu taip sneki, nes nesi buvusi artimuju pusej. Kaip pasijustum, jei viena grazia diena netycia uzkluptum savo artima bandanti nusizudyti? dekotum likimui, kad ta sekunde atsidurei butent toj vietoj. o paskui pasijustum bejege.. bejege, nes kazkodel negalejai padeti, kai artimam buvo bloga, kad anas viska nuslepe ir pasirinko vienas. O kaip pasijustum, radusi jau nebegyva? isivaizduok tai. Nors ir sunkiai fantazijos atitiks realybe ir ta jausma...
Po tokiu ivykiu vaiksto jau tavo artimas apsiasarojes ir nemato jokiu perspektyvu, praranda nora gyveti. savizudybe zmogus tarsi perduoda savo kancia tiems, kas ji mylejo.
Paziuretum i mane??? atlek i svecius bet kuria diena ir pamatysi, kaip as verkiu kasdien ir nematau jokiu perspektyvu. Bet niekada nenusizudysiu, nes as zinau, koki jausma jaucia artimieji. mano problemos yra daug rimtesnes nei meiluze ar nemylintis vyras.


p.s. sakai "iseiti", o tai buk gerute, apsviesk, kur iseiti? ir ka ten veiksi nuejus?

tu taip sneki, nes nesi buvusi artimuju pusej. Kaip pasijustum, jei viena grazia diena netycia uzkluptum savo artima bandanti nusizudyti? dekotum likimui, kad ta sekunde atsidurei butent toj vietoj. o paskui pasijustum bejege.. bejege, nes kazkodel negalejai padeti, kai artimam buvo bloga, kad anas viska nuslepe ir pasirinko vienas. O kaip pasijustum, radusi jau nebegyva? isivaizduok tai. Nors ir sunkiai fantazijos atitiks realybe ir ta jausma...
Po tokiu ivykiu vaiksto jau tavo artimas apsiasarojes ir nemato jokiu perspektyvu, praranda nora gyveti. savizudybe zmogus tarsi perduoda savo kancia tiems, kas ji mylejo.
Paziuretum i mane??? atlek i svecius bet kuria diena ir pamatysi, kaip as verkiu kasdien ir nematau jokiu perspektyvu. Bet niekada nenusizudysiu, nes as zinau, koki jausma jaucia artimieji. mano problemos yra daug rimtesnes nei meiluze ar nemylintis vyras.


p.s. sakai "iseiti", o tai buk gerute, apsviesk, kur iseiti? ir ka ten veiksi nuejus?

nesekasi man pastaruoju metu rimtai jau ir nesuprantu kodel..


as ir sakiau kad kalbu ne apie artimuosius, o apie pati kencianti zmogu.. as ir pati esu isliejus belekiek asaru kelis kartu kai galvojau kad jau nebepamatysiu savo artimu zmoniu, taip gyvenime nei dal jokio diedo nei is nuosavo skausmo nesu verkus.. zinau kad sunku.. bet tu pati pagalvok, kodel turi kankintis tas zmogus kuriam sis pasaulis tiesiog nemielas.. as sakau, esu pries spontaniskas zmogzudystes, bet jeigu jau zmogus mato kad niekur jo kelias nebeveda, nu tai kam toliau kankintis? as ir pati daznai pagalvoju, kokio velnio isvis gyventi, jei gyvenimas yra toks sudas, juk vistiek anksciau ar veliau mirsi, nu tai kam kankintis? juk dabar kentes tevai, veliau kentes vaikai, visalaika kazkas kentes ir nieko tu nepakeisi.. zmogus elgiasi taip kaip jis nori ir niekas uz mus nenuspres ka kur ir kaip mes turime daryti.. as gink dieve nesakau kad eikit visi ir zudykites, bet buna gi gyvenime situaciju ir kaikurias is ju as tikrai pateisinciau, jei toks buvo zmogaus pasirinkimas, gerbkime ji.. skauda.. be galo skauda.. bet reikia su tuo susitaikyti.. jeigu zmogus to tikrai nores, tai jis tai ir padarys, jei tai tik kvaili issisokimai, tada apie tai suzinosi ir tu o padeti kiekvienam negalime, buna zmoniu kuriems negali padet niekas

o kas del p.s. tai nezinau baznycioj kalbamakad ten ramu ir gera.. naivu tiket.. nu bet viltis gi mirsta paskutine.. juk nesakyk, gera butu uzmigti ir nebeatsikelti, nieko nejausti, nei myleti, nei nekesti, tiesiog pradingti kaip dulkei.. nezinoti kas yra asara, skausmas, nematyti tai kas blogai, negirdeti triuksmo..

ar tikrai baznycioj kalbejo,kas savizudzhiu sielos nueina ten kur ramu, gera? Kai isgyvensi kiek tau duota, iskesi kiek tau skirta- ir numirsi kada tau bus nulemta- va tada ir bus gera ir ramu..visa amzinybe...O jei iseisi anksciau nei priklauso- tai visa amzinybe kesi siaubingas kancias..dvasines kancias...

Ir dar-Mante, zinok nebuna visa laika tik blogai. Gyvenimas "dryzuotas"-po blogo periodo, butinai ateina geras...