Savižudybė

#25
QUOTE(ostra @ 2005 12 17, 00:12)
Galbūt tai bandymas įskaudinti,atkreipti kitų dėmesį,bet ką daryti,kad mes,tokie neegoistai,sveiki fiziškai dažnai nesuprantame,kad tai ir yra paskutinis pagalbos šauksmas,o gal tiesiog ir žinių per mažai turime.

g.gif tai tikrai ne bandymas iskaudinti,aisku uz visus nekalbu,bet daugeliu atveju tai tikrai.beje tie kurie zudosi fiziskai irgi sveiki dazniausiai buna dry.gif
paskutinis pagalbos sauksmas buna kai zmogus jau ima apie tai kalbeti,juk niekas istikro nenori mirti,ir is paskutiniuju iesko pagalbos ir iseities,taciau vienam susitvarkyti sunkiai pavyksta tada kartais ir buna per velu verysad.gif
beje man idomu kurioje vietoje izvelgiat egoizma?na nebent tu kurie mato kad zmogui blogai,bet nepajudina ne pirsto kad padeti,o kartais reikia labai nedaug.
tokie zmones,tai ne egoistai ir ne silpnos valios(kazkas taip pavadino)tai zmones kurie patiria kazkokiu giliu sukretimu,skaudziu isgyvenimu ir nebesusitvarko su savo skausmu.
Atsakyti
#26
QUOTE(Paslaptingoji @ 2005 12 17, 00:07)
g.gif tai tikrai ne bandymas iskaudinti,aisku uz visus nekalbu,bet daugeliu atveju tai tikrai.beje tie kurie zudosi fiziskai irgi sveiki dazniausiai buna dry.gif
paskutinis pagalbos sauksmas buna kai zmogus jau ima apie tai kalbeti,juk niekas istikro nenori mirti,ir is paskutiniuju iesko pagalbos ir iseities,taciau vienam susitvarkyti sunkiai pavyksta tada kartais ir buna per velu verysad.gif
beje man idomu kurioje vietoje izvelgiat egoizma?na nebent tu kurie mato kad zmogui blogai,bet nepajudina ne pirsto kad padeti,o kartais reikia labai nedaug.
tokie zmones,tai ne egoistai ir ne silpnos valios(kazkas taip pavadino)tai zmones kurie patiria kazkokiu giliu sukretimu,skaudziu isgyvenimu ir nebesusitvarko su savo skausmu.

Aš pilnai su viskuo sutinku,būtent tą ir norėjau pabrėžti.Tokie pasakymai labai skaudina ir mirusiojo ar sergančiojojo artmuosius.Aš bent taip jaučiausi-nesmagu,kai nesigilindami priklijuoja tokią ar anokią etiketę,kalbant mano atveju,apie mirusį.
Tusina,kaip šaunu,kad yra tokių draugių-tikiu,kad tavo dėka,bičiulė sugebės atsitiesti.
Atsakyti
#27
Mano bičiulė vėl "juokelį" mestelėjo-išvažiuoja į Italiją ilgam.
Jau ir darbelį susirado, ir kur gyventi . Tik prašo kelionei pinigų paskolinti.
Kaip manot, gal jau ji sveikti pradėjo? Nieko vėl nebesuprantu g.gif
Atsakyti
#28
QUOTE(TUSINA @ 2005 12 21, 11:39)
Mano bičiulė vėl "juokelį" mestelėjo-išvažiuoja į Italiją ilgam.
Jau ir darbelį susirado, ir kur gyventi . Tik prašo kelionei pinigų paskolinti.
Kaip manot, gal jau ji sveikti pradėjo? Nieko vėl nebesuprantu g.gif

Na taaip g.gif Gal tiesiog ji bando keisti aplinką?
Atsakyti
#29
Man atrodo, kad esant "ant ribos" išklausantis žmogus gali padėti sumažinti emocinę įtampą. Bet padėti iš esmės pažiūrėti į savo gyvenimą "iš kito kampo" gal padės tik išmintingas žmogus, ar geras psichologas.
Atsakyti
#30
Draugė jau kelis kartus skambino iš Italijos. Ir kiekvieną kart pastebiu, kad jai geriau-sulaukia daug vyrų dėmesio, mokosi italų klb., susirado darbelį, geras oras. Ir ex savo tipo pamiršo.
Matyt, psichologai teisūs, sakydami, kad žmogui reikia kuo daugiau saulės. biggrin.gif
Bet kaip aš dėl jos džiaugiuosi....ir norėčiau visoms palinkėti, kad surastumėt ir įgyvendintumėt savo slaptus norus ir kad jūsų niekada nebekankintų blogos mintys ar noras žūdytis. mirksiukas.gif
Atsakyti
#31
Visgi, jei kam prireiktų, yra labai gera knyga "Savižudžio sąmonė" (Edwin S. Shneidman)
Atsakyti
#32
o aš dažnai galvoju apie savižudybę.
anksčiau sulaikydavo mintys apie tai, kaip pergyvens mama, po to susilaikydavau pagalvojusi apie savo vaikus. ir kabinausi kabinausi...
o dabar žinaum, kad pasiekiau ribą.
aš neįsivaizduoju kaip suaitaikyti su tuo, kad vyras į meilužes pasirinko bendradarbę. dar blogiau, kad mes visi trys bendradarbiai. o gyvenu tai miestuke.
jei jie višsikraustys - jie bus laimigi, o aš paliksiu srėbti viso mėšlo...
man reiktų iš čia bėgti, bet vaikai spiriasi - jų visi draugai čia... o viena aš teturiu vienintęlį būdą išeiti.
čia rašot, kaip jums paisekė išgyventi.
gal kas nors galėtų parašyti, kaip būti garantuotai, kad pabandžius manęs tikrai niekas nebeišgelbės. norėčiayu nusinuodyti, bet bijau, kad man išplaus skrandį, o tada tai jau tikrai nieko gero...
atims vaikus ir liksiu be darbo.
Atsakyti
#33
QUOTE(krachas @ 2006 01 21, 21:39)
o aš dažnai galvoju apie savižudybę.
anksčiau sulaikydavo mintys apie tai, kaip pergyvens mama, po to susilaikydavau pagalvojusi apie savo vaikus. ir kabinausi kabinausi...
o dabar žinaum, kad pasiekiau ribą.
aš neįsivaizduoju kaip suaitaikyti su tuo, kad vyras į meilužes pasirinko bendradarbę. dar blogiau, kad mes visi trys bendradarbiai. o gyvenu tai miestuke.
jei jie višsikraustys - jie bus laimigi, o aš paliksiu srėbti viso mėšlo...
man reiktų iš čia bėgti, bet vaikai spiriasi - jų visi draugai čia... o viena aš teturiu vienintęlį būdą išeiti.
čia rašot, kaip jums paisekė išgyventi.
gal kas nors galėtų parašyti, kaip būti garantuotai, kad pabandžius manęs tikrai niekas nebeišgelbės. norėčiayu nusinuodyti, bet bijau, kad man išplaus skrandį, o tada tai jau tikrai nieko gero...
atims vaikus ir liksiu be darbo.



sunku tau dabar, bet pagalvok, ka veiksi PO TO, kai nusizudysi? kur desies, kai atgal kelio nebebus? O gal ten anapus bus dar baisiau ir tavo gyvenimo problemos atrodys kaip smulkmena. Atsakyk sau paciai, ka veiksi zengus toki baisu zingsni, jei toliau butu dar blogiau? Juk daugiau nusizudyt nebegalesi.







p.s. drauges mama nusizude. Praejo jau 9 metai, o ji vis dar negali atsigaut. Tai baisu, nors apie tai garsiai ir nekalbama. Ir nors sako, kad su metais tai pamirstama, bet tas vaizdas lieka atminty visada. Gal noretum pamatyti savo mama ka tik nusizudziusia?
Atsakyti
#34
QUOTE(krachas @ 2006 01 21, 22:39)
o aš dažnai galvoju apie savižudybę.
anksčiau sulaikydavo mintys apie tai, kaip pergyvens mama, po to susilaikydavau pagalvojusi apie savo vaikus. ir kabinausi kabinausi...
o dabar žinaum, kad pasiekiau ribą.
aš neįsivaizduoju kaip suaitaikyti su tuo, kad vyras į meilužes pasirinko bendradarbę. dar blogiau, kad mes visi trys bendradarbiai. o gyvenu tai miestuke.
jei jie višsikraustys - jie bus laimigi, o aš paliksiu srėbti viso mėšlo...
man reiktų iš čia bėgti, bet vaikai spiriasi - jų visi draugai čia... o viena aš teturiu vienintęlį būdą išeiti.
čia rašot, kaip jums paisekė išgyventi.
gal kas nors galėtų parašyti, kaip būti garantuotai, kad pabandžius manęs tikrai niekas nebeišgelbės. norėčiayu nusinuodyti, bet bijau, kad man išplaus skrandį, o tada tai jau tikrai nieko gero...
atims vaikus ir liksiu be darbo.

pirmiausia negalvok apie vyra jo meiluze.nesakyk kad jie bus laimingi o tu tai va vargse srebsi mesla.visai ne,jei tu pati nori tai irgi busi laiminga ir tavo vaikai taip pat.reikia mylet save.kad ir koks skausmas dabar tave kankina,buk tikra visa tai praeina,reikia laiko,jegu,meiles sau ir svarbiausia meiles savo vaikams.kad ir koky dabar pvz sunku laikotarpy as isgyvenu ne minties menkiausios neturiu apie savizudybe.nes turiu savo mazyli kuriam as labai reikalinga.pagalvok apie tuos zmones kuriem tu reikalinga kurie tave myli labiau uz viska.o ne apie kazkoky kvaila vyra ir jo meiluze.toks gyvenimas,isejo nu ir tegu.negi tai verta tiek daug?tavo gyvenimo ir tavo vaiku?
Atsakyti
#35
QUOTE(FDS @ 2005 12 13, 13:30)
As manau tai silpnos valios ir egoistisku zmoniu manieros. kiek beskaitytum zudosi fiziskai sveiki.

oi kaip klysti.. as nematau kitos iseities, bet deja, esu per silpna.. tam reikia labai daug stiprybes kad isdristum pakelti ranka pries save..

QUOTE(krachas @ 2006 01 21, 21:39)
o aš dažnai galvoju apie savižudybę.
anksčiau sulaikydavo mintys apie tai, kaip pergyvens mama, po to susilaikydavau pagalvojusi apie savo vaikus. ir kabinausi kabinausi...
o dabar žinaum, kad pasiekiau ribą.
aš neįsivaizduoju kaip suaitaikyti su tuo, kad vyras į meilužes pasirinko bendradarbę. dar blogiau, kad mes visi trys bendradarbiai. o gyvenu tai miestuke.
jei jie višsikraustys - jie bus laimigi, o aš paliksiu srėbti viso mėšlo...
man reiktų iš čia bėgti, bet vaikai spiriasi - jų visi draugai čia... o viena aš teturiu vienintęlį būdą išeiti.
čia rašot, kaip jums paisekė išgyventi.
gal kas nors galėtų parašyti, kaip būti garantuotai, kad pabandžius manęs tikrai niekas nebeišgelbės. norėčiayu nusinuodyti, bet bijau, kad man išplaus skrandį, o tada tai jau tikrai nieko gero...
atims vaikus ir liksiu be darbo.

labai jau nevykes bajeris smile.gif
Atsakyti
#36
QUOTE(krachas @ 2006 01 21, 21:39)
o aš dažnai galvoju apie savižudybę.
right]

Noras nusižudyti visada yra LAIKINAS jausmas. Tas noras anksčiau ar kiek vėliau, bet visada praeis... Esi dabar gilioj duobėj, tai vienintelis kelias yra - į viršų. Reiškia bet kokiu atveju eis viskas tik geryn.
Tavo artimieji nenori, kad save žalotum. TAVO VAIKAI nori turėti gyvą mamą. Tavęs pakeisti jiems NIEKAS negali. Galvok apie tai. Ar turi draugų, artimųjų, giminių, su kuriais galėtum atvirai pakalbėti? Pasakyk jiems, kaip tu jautiesi. Kalbėk.
Atsakyti