Ne, nenoriu. O va tokie kaip tu savižudžius vadina egoistais. Tame ir skirtumas: aš neklijuoju etikečių, nes kiekvieno atvejis yra skirtingas.
[/quote]
norint pradeti diskuoti sia tema pirmiausia reiktu apsibrezti savokas....galbut mes ksirtingai suprantame zodi "egoistas".... man egoistas - zmogus galvojantis apie save, rupinantis save gerove (netgi jei tektu lipti per kitu galvas). Taigi, problemas spresdamas savizudybe man yra egoistas pirmiausia todel, kad nebando problemos spresti (nusizudo),o problema lieka neispresta ir ja reikia kazkam isspresti...antra, likusiems gyviems reikia rupintis dar jo laidotuvemis..
Papildyta:
QUOTE(adaptacijaa @ 2009 02 03, 20:24)
aš labai daug kartų esu galvojusi apie savižudybę. na ne iš gero gyvenimo, aišku
ir tikrai tuo metu nemąstydavau apie kitus ir kad aš čia esu egoistė, nes kažkam manęs reikia. tuo metu kaip tik galvoji "manęs niekam nereikia". ir yra du dalykai, kurie nuo to sulaiko:
1. sunkiai paaiškinama mirties baimė (čia sutinku su Šopenhaueriu)
2. durna viltis, kad ateityje bus geriau ir man dar daug gražių dalykų gali nutikti. ta prasme, galvoju, kiek aš daug dar nemačiau ir nepatyriau ir kad visgi aš norėčiau tai patirti. tai ta viltis užgožia visus sunkumus.
Tačiau, kai sergi kokia nors sunkia depresijos forma, akimirka gali protas aptemti (atsitraukia sargybinis) ir padarai tai, jeigu suspėji, kol protas grįžta. viskas pakankamai paprasta
matai, ir praejo tos sunkios akimirkos...nuslinko, sunkiai bet nuslinko....ju gyvenime bus dar ne viena....ir manau reikia joms po truputi ruostis is anksto....
bet ar nera tu artimu zmoniu, kuriam paskambini ir sakai, man bloga prasau atvaziuok....kazkaip issbliauni, padauzai galva i siena, o po to gyvenimas vel pasvieseja....po kiekvienos audros buna ramuma
o del to proto uztemimo manau yra tokiu atveju, bet ar ne per daznai ant ju viska suverciame...mama nuzudo vaikus ir sako gal tai buvo proto uztemimas, kazkas kazka padaro ir vel proto uztemimas
bijau, kad nebutu tuo manipuliuojama