QUOTE(adaptacijaa @ 2009 02 01, 17:37)
1. na čia vėl tikėjimo klausimas. po mirties nebus nieko. taip pat ir kančios.
anot krikscionybes-savizudziu pragaras laukia
anot krikscionybes-savizudziu pragaras laukia
QUOTE(adaptacijaa @ 2009 02 01, 16:37)
jeigu pripažįstam, kad žmogus turi teisę į gyvybę, turim pripažinti, kad žmogus lygiai tokią pačią teisę turi ją iš savęs ir atimti.
Gyvybę jums suteikė mama ir tėtis.Tai gal tuomet pirmiausiai jų ir reiktų paklaust,ar jie leidžia ją nutraukti?
QUOTE(Tomulyte @ 2009 02 01, 17:59)
Gyvybę jums suteikė mama ir tėtis.Tai gal tuomet pirmiausiai jų ir reiktų paklaust,ar jie leidžia ją nutraukti?
žmogus nepriklauso tėvams, jis priklauso sau.
QUOTE(adaptacijaa @ 2009 02 01, 18:18)
žmogus nepriklauso tėvams, jis priklauso sau.
taip. bet gyvybės vistiek jis pats nepasirinko.
QUOTE(trr @ 2009 02 01, 19:46)
taip. bet gyvybės vistiek jis pats nepasirinko.
bet gyvybė priklauso tik jam.
Nepriklauso žmogus pats sau. Ir jis pirma turi padaryti viską už ką jis atsakingas ir tik tada mirt "savo noru". Bet visiems tikslams pasiekt ir trijų gyvnimų nepakaktų.
QUOTE(Delfanija @ 2009 02 01, 20:18)
Nepriklauso žmogus pats sau. Ir jis pirma turi padaryti viską už ką jis atsakingas ir tik tada mirt "savo noru". Bet visiems tikslams pasiekt ir trijų gyvnimų nepakaktų.
o kam jis priklauso?
kam zmogui reikalingi tikslai?
Šiaip norint žmogui įkvėpt noro gyvent pirmiausiai
1. Pabrėžkit, kad jis reikalingas žmonėms.
2. Kad jis atsakingas už žmones, kuriems jis atsakingas.
3. Jeigu jis yra reikalingas ir turi atsakomybės, jam yra ką veikti žemėje, net neturint darbo.
4. Kad nėra padėties be išeities ( Duokit paskaityt Brunno Ferrero pasakėlių)
5. Parodykit žmogui, kad jis dar turi norų, svajonių.
6. Leiskit išsikalbėt.
7. Negailėkit ir neleiskit savęs gailėt.
8. Skatinkit veiklą (Bent jau pasivaikščiot išeit)
9. Pasiūlykit išmokt ką nors naujo ( Karpinius daryt.)
10. Pasakykit, kad viskas bus gerai. Kasdien Kartokit, kad kitaip negali būt. Tada Patikės....
Ir galima rašyt be galo. Svarbu nukreipti mintis į produktyvią ateitį, o ne į liūdną praeitį.
1. Pabrėžkit, kad jis reikalingas žmonėms.
2. Kad jis atsakingas už žmones, kuriems jis atsakingas.
3. Jeigu jis yra reikalingas ir turi atsakomybės, jam yra ką veikti žemėje, net neturint darbo.
4. Kad nėra padėties be išeities ( Duokit paskaityt Brunno Ferrero pasakėlių)
5. Parodykit žmogui, kad jis dar turi norų, svajonių.
6. Leiskit išsikalbėt.
7. Negailėkit ir neleiskit savęs gailėt.
8. Skatinkit veiklą (Bent jau pasivaikščiot išeit)
9. Pasiūlykit išmokt ką nors naujo ( Karpinius daryt.)
10. Pasakykit, kad viskas bus gerai. Kasdien Kartokit, kad kitaip negali būt. Tada Patikės....
Ir galima rašyt be galo. Svarbu nukreipti mintis į produktyvią ateitį, o ne į liūdną praeitį.
sakyciau sunkia tema uzkabinot, bet adaptacijos pasisakymai man visikai ne prie sirdies 
siatip svanaudiskai mastyti....kazkas baisaus...mama tokius skausmus patyre kol pagimde, veliau augino, idejo savo energijos ir jegu, o cia paimti laisva ranka viska nutraukti....tai argi cia ne savanaudiskumas? 
o kalabant apie klausima kam tu prilausai, man yra vienintelis ats - Dievui, tik jis nuspres kada tau pasitraukti is sito gyvenimo
siatip svanaudiskai mastyti....kazkas baisaus...mama tokius skausmus patyre kol pagimde, veliau augino, idejo savo energijos ir jegu, o cia paimti laisva ranka viska nutraukti....tai argi cia ne savanaudiskumas? o kalabant apie klausima kam tu prilausai, man yra vienintelis ats - Dievui, tik jis nuspres kada tau pasitraukti is sito gyvenimo
QUOTE(dolly @ 2009 02 01, 20:24)
sakyciau sunkia tema uzkabinot, bet adaptacijos pasisakymai man visikai ne prie sirdies siatip svanaudiskai mastyti....kazkas baisaus...mama tokius skausmus patyre kol pagimde, veliau augino, idejo savo energijos ir jegu, o cia paimti laisva ranka viska nutraukti....tai argi cia ne savanaudiskumas?
o kalabant apie klausima kam tu prilausai, man yra vienintelis ats - Dievui, tik jis nuspres kada tau pasitraukti is sito gyvenimo
siatip svanaudiskai mastyti....kazkas baisaus...mama tokius skausmus patyre kol pagimde, veliau augino, idejo savo energijos ir jegu, o cia paimti laisva ranka viska nutraukti....tai argi cia ne savanaudiskumas? o kalabant apie klausima kam tu prilausai, man yra vienintelis ats - Dievui, tik jis nuspres kada tau pasitraukti is sito gyvenimo
aš manau, kad kai žmonės supras, kad žmogus yra sau, lengviau bus susitaikyti su netektimi. kas liečia egoizmą, ar noras, kad kažkas gyventų dėl tavęs, nes tau jo reikia, nėra egoizmas? Jeigu Dievas nusprendžia, kad žmogus pasitraukia iš gyvenimo ligos ar nelaimingo atsitikimo pagalba, kodėl jis negali nuspręsti, kad žmogus turi pasitraukti nusižudydamas? ar tik atsitiktinė mirtis verta pagarbos?
Jei žmogui ne 14 jis žino kam jam reikalingi tam tikri jo pasirinkti tikslai. Kiekvienas supranta kam renkasi karjerą, šeimą, partnerį. Tai individuoalios vidinės paskatos.
Asmenybė trijų dalių, pagal Froidą. Id dalis kalba kaip adaptacija. Tokie mes gimstam, neskirdami realybės ir neralių savo norų. Bresdami tobuliname ego - naudos gavimo iš aplinkos mechanizmą (jei nepasiseka kažko gauti tai isterikuojam -"žudomės" etc). Tik brandi asmenybė turi superego - sąžinės balsą, sakantį rūpintis ne vien savo interesais, turėti pareigų, atsakomybės jausmą.
Taigi - jeigu suaugęs žmogus elgiasi nebrandžiai, reikia susiimti. Lygiai kaip ir su mąstymu. Mąstyti patartina logiškai, kitaip bus savidestrukcija. Dėl ko adaptacijos pasisakymai ir gąsdina.
Asmenybė trijų dalių, pagal Froidą. Id dalis kalba kaip adaptacija. Tokie mes gimstam, neskirdami realybės ir neralių savo norų. Bresdami tobuliname ego - naudos gavimo iš aplinkos mechanizmą (jei nepasiseka kažko gauti tai isterikuojam -"žudomės" etc). Tik brandi asmenybė turi superego - sąžinės balsą, sakantį rūpintis ne vien savo interesais, turėti pareigų, atsakomybės jausmą.
Taigi - jeigu suaugęs žmogus elgiasi nebrandžiai, reikia susiimti. Lygiai kaip ir su mąstymu. Mąstyti patartina logiškai, kitaip bus savidestrukcija. Dėl ko adaptacijos pasisakymai ir gąsdina.
[quote=adaptacijaa,2009 02 01, 21:28]
aš manau, kad kai žmonės supras, kad žmogus yra sau, lengviau bus susitaikyti su netektimi. kas liečia egoizmą, ar noras, kad kažkas gyventų dėl tavęs, nes tau jo reikia, nėra egoizmas? Jeigu Dievas nusprendžia, kad žmogus pasitraukia iš gyvenimo ligos ar nelaimingo atsitikimo pagalba, kodėl jis negali nuspręsti, kad žmogus turi pasitraukti nusižudydamas? ar tik atsitiktinė mirtis verta pagarbos?
[/quot
tai kad zmogus nera vien sau irodo, tai kad mes gyvename ir socializuojames....mes negyvename pavieniai hibridai...mes bunam kartu, kalbam, linksminames, net gerti kartu yra smagiau...
juk kiek psichologiniu prob kyla, kada zmogus lieka vienas...jis iekso draugijos, jam to reikia kaip oro ar vandens
Papildyta:
visikai Jums pritariu
aš manau, kad kai žmonės supras, kad žmogus yra sau, lengviau bus susitaikyti su netektimi. kas liečia egoizmą, ar noras, kad kažkas gyventų dėl tavęs, nes tau jo reikia, nėra egoizmas? Jeigu Dievas nusprendžia, kad žmogus pasitraukia iš gyvenimo ligos ar nelaimingo atsitikimo pagalba, kodėl jis negali nuspręsti, kad žmogus turi pasitraukti nusižudydamas? ar tik atsitiktinė mirtis verta pagarbos?
[/quot
tai kad zmogus nera vien sau irodo, tai kad mes gyvename ir socializuojames....mes negyvename pavieniai hibridai...mes bunam kartu, kalbam, linksminames, net gerti kartu yra smagiau...
juk kiek psichologiniu prob kyla, kada zmogus lieka vienas...jis iekso draugijos, jam to reikia kaip oro ar vandens
Papildyta:
QUOTE(Delfanija @ 2009 02 01, 21:31)
Jei žmogui ne 14 jis žino kam jam reikalingi tam tikri jo pasirinkti tikslai. Kiekvienas supranta kam renkasi karjerą, šeimą, partnerį. Tai individuoalios vidinės paskatos.
Asmenybė trijų dalių, pagal Froidą. Id dalis kalba kaip adaptacija. Tokie mes gimstam, neskirdami realybės ir neralių savo norų. Bresdami tobuliname ego - naudos gavimo iš aplinkos mechanizmą (jei nepasiseka kažko gauti tai isterikuojam -"žudomės" etc). Tik brandi asmenybė turi superego - sąžinės balsą, sakantį rūpintis ne vien savo interesais, turėti pareigų, atsakomybės jausmą.
Taigi - jeigu suaugęs žmogus elgiasi nebrandžiai, reikia susiimti. Lygiai kaip ir su mąstymu. Mąstyti patartina logiškai, kitaip bus savidestrukcija. Dėl ko adaptacijos pasisakymai ir gąsdina.
Asmenybė trijų dalių, pagal Froidą. Id dalis kalba kaip adaptacija. Tokie mes gimstam, neskirdami realybės ir neralių savo norų. Bresdami tobuliname ego - naudos gavimo iš aplinkos mechanizmą (jei nepasiseka kažko gauti tai isterikuojam -"žudomės" etc). Tik brandi asmenybė turi superego - sąžinės balsą, sakantį rūpintis ne vien savo interesais, turėti pareigų, atsakomybės jausmą.
Taigi - jeigu suaugęs žmogus elgiasi nebrandžiai, reikia susiimti. Lygiai kaip ir su mąstymu. Mąstyti patartina logiškai, kitaip bus savidestrukcija. Dėl ko adaptacijos pasisakymai ir gąsdina.
visikai Jums pritariu
