Žudymosi priežąstis: išsiskyrė su ilgamečiu draugu, sėdi be darbo provincijoje. Na, mano nuomone, dėl to žudytis neverta.
Noriu išgirsti jūsų nuomone, kaip padėti draugei, kad to nebekartotu. Kaip ją prakalbinti, paguosti, suteikti naujų jėgų?
Dabar ji eina pas psichologą, bet pokyčių nematau.
TUSINA, 09 Gru 2005 - 09:55, para�ė:
TUSINA, 09 Gru 2005 - 09:55, para�ė: ![]()
Sako, žudosi egoistai, norėdami sukelti kitiems kaltės jausmą. Kartą atkalbėjau paauglę, įtikindama ją labiau mylėti save ir priversti tuos kurie jos atseit nemyli lakstyti paskui ją. Nuo pažįstamos psichologės gavau bart kad dar labiau skatinau mergaitės egoizmą, bet po pokalbio su "teta iš gatvės" ji atsigavo ir išmetė iš galvos savo bandymus žudytis, išsipuošė ir "keršijo" linksmai leisdama laiką kavinėse. Atsitiktinai pataikiau į dešimtuką, bet kitam gali netikti. Bet mintis, kad tas meilės objektas, matydamas ją švytinčią ir žydinčią gal ir apsaugotų nuo pražūtingų minčių.
rudukė, 09 Gru 2005 - 10:33, paraÅ�Ä—:
rudukė, 09 Gru 2005 - 10:33, paraÅ�Ä—: ![]()
o kad eina pas psichologą tai labai gerai. Reikia šiek tiek laiko, kad pasijaustų psichologinių konsultacijų teigiamas efektas. O Tau turbūt reiktų palaikyti draugę morališkai. Tik jokiu būdu neteisti, neaiškinti, kokia ji kvaila, kad dėl tokių "niekų" galvoja apie savižudybę ir pan. (bet gal Tu taip ir nedarai).
ta tema vengiu kalbėti, kad neleptėlčiau kokios nesąmonės. Laukiu kol pati norės apie tai kalbėti.


O kalbeti apie tai nera gedinga, gal ji noretu issipasakoti, bet bijo tavo reakcijos..Galima atsargiai uzsiminti, tik tikrai nereikia jos poelgio smerkti ir vadinti savizudzius egoistais...Kol nusprendi zengti toki zingsti pareini ZIAURU pragara, ir dar ziauresni, kai atsigauni.....
Kaip ir anksciau cia yra minejusios dalyves. tik nepamirsti, kad viska reikia daryti nuosirdziai.
TUSINA, 09 Gru 2005 - 09:48, para�ė:
TUSINA, 09 Gru 2005 - 09:48, para�ė: ![]()
ta tema vengiu kalbėti, kad neleptėlčiau kokios nesąmonės. Laukiu kol pati norės apie tai kalbėti.
Kalbėti šia tema kaip tik nereikėtų vengti. Jei draugė jau vieną kart žudėsi, yra didelė tikimybė, kad ji gali tai pakartoti. Reiktų jos paklausti: "Ar tu jautiesi taip blogai, kad vėl galvoji apie savižudybę?". Tau asmeniškai darbo praradimas ir santykių su vaikinu nutraukimas neatrodo rimtos priežastys žudytis, bet tavo draugei gali atrodyti visai kitaip, todėl nereikėtų jos už tai smerkti, reikėtų pirmiausia ją išklausyti, pabandyti suprasti.
Dalia30, 09 Gru 2005 - 15:54, para�ė:
Dalia30, 09 Gru 2005 - 15:54, para�ė: ![]()
Kalbėti šia tema kaip tik nereikėtų vengti. Jei draugė jau vieną kart žudėsi, yra didelė tikimybė, kad ji gali tai pakartoti. Reiktų jos paklausti: "Ar tu jautiesi taip blogai, kad vėl galvoji apie savižudybę?". Tau asmeniškai darbo praradimas ir santykių su vaikinu nutraukimas neatrodo rimtos priežastys žudytis, bet tavo draugei gali atrodyti visai kitaip, todėl nereikėtų jos už tai smerkti, reikėtų pirmiausia ją išklausyti, pabandyti suprasti.
Jos nesmerkiu, tik labai noriu suprasti kodėl. Juo lab, kad niekada iš draugės to nesitikėjau ir nemanau, kad ji tai kartotų. Matau, ji išsigandus taip pat kaip aš, tėvai.
Ir kas keisčiausia, kad jos geriausia draugė smerkia. Išvadina visokiais žodžiais:debile ir t.t. Gal kai kam tai ir veiksmingas gydimo būdas. Bet šiuo atveju labai abejoju.
Man kai sužinojau buvo šokas. Tai mus vėl suartino, vėl atsirado ryšys, kokį jautėme nuo vaikystės (mes užaugę viename kieme).
Teoriškai visas jus suprantu, bet praktiškai..... Bandysiu.
Trumpai iš savo patirties pasakysiu - mane būtent tai ir išgelbėjo: geriausia draugė ,,tempė" mane į šviesą, buvo šalia, skambindavo man kelis kart per dieną, net atlėkdavo savaitgalį pas mane iš ankstyvo ryto drauge papusryčiauti (čia Tau porą pvz.). Tiesiog neleido pasijusti man vieniša. (Esu jai labai dėkinga).
Linkiu Tau stiprybės palaikant draugę...

Ir, beje, ji su manim daug kalbėjo ta sunkia tema....
liepa_29, 09 Gru 2005 - 17:18, para�ė:
liepa_29, 09 Gru 2005 - 17:18, para�ė: ![]()
Gali būti, kad ji nelabai nori matyti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Bet jei judvi esat artimos, pasistenk praleisti su ja kuo daugiau laiko.
Trumpai iš savo patirties pasakysiu - mane būtent tai ir išgelbėjo: geriausia draugė ,,tempė" mane į šviesą, buvo šalia, skambindavo man kelis kart per dieną, net atlėkdavo savaitgalį pas mane iš ankstyvo ryto drauge papusryčiauti (čia Tau porą pvz.). Tiesiog neleido pasijusti man vieniša. (Esu jai labai dėkinga).
Linkiu Tau stiprybės palaikant draugę...
Ir, beje, ji su manim daug kalbėjo ta sunkia tema....
Trumpai iš savo patirties pasakysiu - mane būtent tai ir išgelbėjo: geriausia draugė ,,tempė" mane į šviesą, buvo šalia, skambindavo man kelis kart per dieną, net atlėkdavo savaitgalį pas mane iš ankstyvo ryto drauge papusryčiauti (čia Tau porą pvz.). Tiesiog neleido pasijusti man vieniša. (Esu jai labai dėkinga).
Linkiu Tau stiprybės palaikant draugę...

Ir, beje, ji su manim daug kalbėjo ta sunkia tema....
O Tavęs tas rūpestis nenervindavo?
Jei ne paslaptis, kas Tave pastūmėjo link savižudybės?
Ačiū už stiprybę.
