oi kiek patarimu prisiskaiciau, ir su dauguma tikrai sutinku. laukiam pirmo vaikelio, todel tikrai, kai patirties nera, nezinau kaip bus, kaip reiks maitint, kaip maudyt, kaip vystiklus pakeist. bet zinau, kad viso to ismoksiu, nes yra noras, o tai, manau, svarbiausia..
QUOTE(Zwaaaigzdute @ 2010 08 10, 19:42)
oi kiek patarimu prisiskaiciau, ir su dauguma tikrai sutinku. laukiam pirmo vaikelio, todel tikrai, kai patirties nera, nezinau kaip bus, kaip reiks maitint, kaip maudyt, kaip vystiklus pakeist. bet zinau, kad viso to ismoksiu, nes yra noras, o tai, manau, svarbiausia..
Pritariu Zwaaaigzdute, noras mokytis labai svarbus. Ypač daug ko išmokina vaikai...ir ne tik kudikystėje
O mane labia sudomino tema apie skiepus. Gal galima placiau kam teko susidurti, del kitokio poziureio i skiepijima,kai nenorejote, kad jusu mazylis gimdymo namuose butu paskiepytas.
Mane ir tie skiepai sudomino. Galima ką nors plačiau..? Mums dar tik 7sav, bet jau po biškį domiuosi 
QUOTE(nojura @ 2010 08 27, 16:28)
Mane ir tie skiepai sudomino. Galima ką nors plačiau..? Mums dar tik 7sav, bet jau po biškį domiuosi
Gerai, kad domitės. Rekomenduoju paskaityti knygą "Padėkime augti", labai išsamus skyrius apie skiepus. Tėvai patys priima sprendimą.
Kitą informaciją bandysiu išsiųsti jums paštu.
Sveikatėlės!
Papildyta:
Sudėjau informaciją apie skiepus ir daugiau skaitinių apie žindymą ir vaikelio priežiūrą: Kauno mamų klubo biblioteka arba www.kaunomamuklubas.lt , skyriuje "Biblioteka".
Gero skaitymo!
Dekui 
Smagu, kad skaitote.
Čia dar vienas straipsnis, kurį verta perskaityti kiekvienai besilaukiančiai šeimai:
Miegojimas kartu su vaiku
Čia dar vienas straipsnis, kurį verta perskaityti kiekvienai besilaukiančiai šeimai:
Miegojimas kartu su vaiku
Mes laukiamės antro vaikelio. Tikrai dabar viskas kitaip, kai jau pati patyriau kaip buvo, jau žinau ko ir kada tikėtis... Nors pirmo nėštumo metu labai daug skaičiau, domėjausi apie: vaikelio vystymąsi, gimdymą, žindymą. kartu su vyru lankėm kursus (dažnai jis vienintelis vyras juose būdavo). Tiesa, labai daug jis nepadėjo, visko bijojo... Bet kursai padėjo jam suprasti kas laukia gimdymo metu (iki kursų prisiekinėjo, kad gimdykloje pabus tik kol pirmieji sąrėmiai, paskui išeis už durų, bet kai reikėjo niekur nepabėgo ), kokia situacija laukia gimus mažyliui, kaip stipriai pasikeis mūsų gyvenimas.
Niekada "nepiešiau" gimdymo ir vaikelio auginimo rožinėm spalvom, kažkaip įsivaizdavau, kad bus labai sunku. Taip ir buvo, bet kai žinojau ko tikėtis, gal buvo ramiau... Man įsivaizduoti realybę labai padėjo kursai, kur aiškiai pasakė, kad kurį laiką tikrai pamiršim save, kad bus daug nepatogumų, kad laukia dideli šeimos santykių išbandymai... Kai žinai kas laukia, gali pasiruošti morališkai iš anksto!
Savo pirmagimį žindžiau iki 1,5m, kai sužinojau, kad laukiuosi antro palaipsniui nustojau maitinti. Visą laiką stengiamės maitintis kuo paprastesniu, mūsų krašte užaugintu (geriausiai savo tėvų užaugintu) maistu. Stengiamės kuo daugiau pabūti lauke. Jei geras oras per dieną minimum - 3val, jei prastas - 1val.
Mums tikras išbandymas vaikelio auginimas, tikrai su daug sunkumų susiduriame, bet jokie kasdieniai sunkumai neužgoš to supratimo, kad turi vaikelį, tų kasdienių mažylio pasiekimų, šypsenos, juoko, apkabinimų... Supratimo, kad tai tavo dalis...
), kokia situacija laukia gimus mažyliui, kaip stipriai pasikeis mūsų gyvenimas.Niekada "nepiešiau" gimdymo ir vaikelio auginimo rožinėm spalvom, kažkaip įsivaizdavau, kad bus labai sunku. Taip ir buvo, bet kai žinojau ko tikėtis, gal buvo ramiau... Man įsivaizduoti realybę labai padėjo kursai, kur aiškiai pasakė, kad kurį laiką tikrai pamiršim save, kad bus daug nepatogumų, kad laukia dideli šeimos santykių išbandymai... Kai žinai kas laukia, gali pasiruošti morališkai iš anksto!
Savo pirmagimį žindžiau iki 1,5m, kai sužinojau, kad laukiuosi antro palaipsniui nustojau maitinti. Visą laiką stengiamės maitintis kuo paprastesniu, mūsų krašte užaugintu (geriausiai savo tėvų užaugintu) maistu. Stengiamės kuo daugiau pabūti lauke. Jei geras oras per dieną minimum - 3val, jei prastas - 1val.
Mums tikras išbandymas vaikelio auginimas, tikrai su daug sunkumų susiduriame, bet jokie kasdieniai sunkumai neužgoš to supratimo, kad turi vaikelį, tų kasdienių mažylio pasiekimų, šypsenos, juoko, apkabinimų... Supratimo, kad tai tavo dalis...
QUOTE(jolanta003 @ 2010 09 17, 13:55)
Mes laukiamės antro vaikelio. Tikrai dabar viskas kitaip, kai jau pati patyriau kaip buvo, jau žinau ko ir kada tikėtis... Nors pirmo nėštumo metu labai daug skaičiau, domėjausi apie: vaikelio vystymąsi, gimdymą, žindymą. kartu su vyru lankėm kursus (dažnai jis vienintelis vyras juose būdavo). Tiesa, labai daug jis nepadėjo, visko bijojo... Bet kursai padėjo jam suprasti kas laukia gimdymo metu (iki kursų prisiekinėjo, kad gimdykloje pabus tik kol pirmieji sąrėmiai, paskui išeis už durų, bet kai reikėjo niekur nepabėgo ), kokia situacija laukia gimus mažyliui, kaip stipriai pasikeis mūsų gyvenimas.
Niekada "nepiešiau" gimdymo ir vaikelio auginimo rožinėm spalvom, kažkaip įsivaizdavau, kad bus labai sunku. Taip ir buvo, bet kai žinojau ko tikėtis, gal buvo ramiau... Man įsivaizduoti realybę labai padėjo kursai, kur aiškiai pasakė, kad kurį laiką tikrai pamiršim save, kad bus daug nepatogumų, kad laukia dideli šeimos santykių išbandymai... Kai žinai kas laukia, gali pasiruošti morališkai iš anksto!
Savo pirmagimį žindžiau iki 1,5m, kai sužinojau, kad laukiuosi antro palaipsniui nustojau maitinti. Visą laiką stengiamės maitintis kuo paprastesniu, mūsų krašte užaugintu (geriausiai savo tėvų užaugintu) maistu. Stengiamės kuo daugiau pabūti lauke. Jei geras oras per dieną minimum - 3val, jei prastas - 1val.
Mums tikras išbandymas vaikelio auginimas, tikrai su daug sunkumų susiduriame, bet jokie kasdieniai sunkumai neužgoš to supratimo, kad turi vaikelį, tų kasdienių mažylio pasiekimų, šypsenos, juoko, apkabinimų... Supratimo, kad tai tavo dalis...
), kokia situacija laukia gimus mažyliui, kaip stipriai pasikeis mūsų gyvenimas.Niekada "nepiešiau" gimdymo ir vaikelio auginimo rožinėm spalvom, kažkaip įsivaizdavau, kad bus labai sunku. Taip ir buvo, bet kai žinojau ko tikėtis, gal buvo ramiau... Man įsivaizduoti realybę labai padėjo kursai, kur aiškiai pasakė, kad kurį laiką tikrai pamiršim save, kad bus daug nepatogumų, kad laukia dideli šeimos santykių išbandymai... Kai žinai kas laukia, gali pasiruošti morališkai iš anksto!
Savo pirmagimį žindžiau iki 1,5m, kai sužinojau, kad laukiuosi antro palaipsniui nustojau maitinti. Visą laiką stengiamės maitintis kuo paprastesniu, mūsų krašte užaugintu (geriausiai savo tėvų užaugintu) maistu. Stengiamės kuo daugiau pabūti lauke. Jei geras oras per dieną minimum - 3val, jei prastas - 1val.
Mums tikras išbandymas vaikelio auginimas, tikrai su daug sunkumų susiduriame, bet jokie kasdieniai sunkumai neužgoš to supratimo, kad turi vaikelį, tų kasdienių mažylio pasiekimų, šypsenos, juoko, apkabinimų... Supratimo, kad tai tavo dalis...
Pritariu Jolanta003
Prieš kelias dienas kalbėjau su Krikščioniškų GN neonatologijos skyriaus vedėja Žydrūne, ji paminėjo jog matosi skirtumai tarp moterų kurios gimdymui ruošėsi, rinko informaciją, lankė kursus - jos atvažiuoja į gimdymą kaip į darbą, gimdymui yra nusiteikusios ne kaip skausmui, bet kaip etapui, kuriame reikės pasistengti. Žino kas vyksta pirmomis valandomis po gimdymo jos organizme ir labai stengiasi žindyti. Su tokiomis mamomis labai lengva dirbti GN personalui.
Tačiau būna ir priešingai. Skaudžiausiai kuomet įsivaizduojamas gimdymas rožine spalva, ant gimdymo stalo mamai sugriūna lūkesčių ir svajonių pilis...pasitaiko kad iš baimės prašo iš anksto nuskausminti, deja gimus naujagimiui problemos tęsiais, bijo vaiko verksmo, jo rėkimo, mygtuko juk neišjungsi...Vaikas atėjo ir buna non stop - 24 val. per parą. Deja, motinystės instinktas ir meilė naujagimui ne visoms vienodu laiku ateina...
Tačiau galimas ir trečias variantas 
Įsivaizduoti gimdymą rožinėmis spalvomis, tačiau nepamesti realybės jausmo. Toks buvo manasis gimdymas. Aš dar savo ginekologei sakiau, jog žinau, kad skaudės, tačiau vis tiek viską rožinėm spalvom sau piešiu. Nieko negalėjau sau padaryti 
Ir iš tikrųjų - kai atėjo metas gimdyti, sąrėmiavau ilgai, kaklelis atsidarinėjo sunkiai, galų gale pradėjo man lašinti skatinamuosius (kas juos patyrė, žino, koks "saldus" skausmas tada būna), tačiau vis tiek nepraradau optimizmo. Akušerė stebėjosi, kad vis dar šypsausi, o aš jai porinau, kad būtent taip gimdyti ir buvau nusiteikusi - su skausmu ir rožiniais akiniais
Įsivaizduoti gimdymą rožinėmis spalvomis, tačiau nepamesti realybės jausmo. Toks buvo manasis gimdymas. Aš dar savo ginekologei sakiau, jog žinau, kad skaudės, tačiau vis tiek viską rožinėm spalvom sau piešiu. Nieko negalėjau sau padaryti Ir iš tikrųjų - kai atėjo metas gimdyti, sąrėmiavau ilgai, kaklelis atsidarinėjo sunkiai, galų gale pradėjo man lašinti skatinamuosius (kas juos patyrė, žino, koks "saldus" skausmas tada būna), tačiau vis tiek nepraradau optimizmo. Akušerė stebėjosi, kad vis dar šypsausi, o aš jai porinau, kad būtent taip gimdyti ir buvau nusiteikusi - su skausmu ir rožiniais akiniais
QUOTE(HappyAngel @ 2010 10 02, 17:23)
Tu teisi, realybės jausmas ir pozityvus nusiteikimas - labai geras pasiruošimas bet kuriam darbe.
