Tikrasis pasiruošimas motinystei ir tėvystei

Sveikos būsimos mamos!
Norėčiau paklausti kaip jūs ruošiatės motinystei?
Peržvelgiau temas, ar tiesa, kad pasiruošimas motinystei apsiriboja tik daiktų supirkimu? Gal vis tik yra kitaip manančių?
Kviečiu padiskutuoti apie tikrąjį pasiruošimą motinystei:
1. Kokios pozicijos laikysitės naujagimio skiepų atžvilgiu, gal esate skaitę įvairesnių nuomonių?
2. Ar formuojate savo požiūrį į vaikučio sveikatą? Gal grūdinsite, sportuosite, sveikai maitinsitės, propaguosite ekologišką gyvenimo būdą?
3. Kaip auklėsite savo vaikutį ir nuo kada tai darysite?
4. Ką manote apie ankstyvąjį ūgdymą, kokiais būdais lavinsite, o gal žinote priešingų argumentų, pvz, kada ankstyvasis ūgdymas yra žalingas?

labutis

aisku pradzioj atrodo svarbiausiai tureti butinus daiktus leliukui, o del visa kita kazkaip savaime gaunasi po truputi viska apgalvoji vis pasiskaitai ka nauja ir kartais net pakeiti nuomone beeinant laikui

1.del skiepu -tai pagrindinius visgi leisiu /abiem leidau blogiau nebuvo -todel nuomones nekeiciu/
2.del grudinimo paprasciausiai vaika niekada pershiltai nerengiu /nors mb galvoja kitaip /kad reikia vaikus shiltai rengti jeigu jie sushaleliai/,manksteliu nedariau nei vienam vaikui ir shitam jeigu nebus butina nedarysiu,maitintis reikia stengtis sveikiau -visgi maitini kudyki, bandysim kiek isheina del ekologisko budo
3.stengsimes kad uzaugtu geras zmogus /jeigu bus noro mokytis aisku padesim stengiames kad myletu kitus vaikus ir gerbtu suaugusius /kadangi mano vaikai judrus gaunasi mums vidutinishkai (i gereja puse
4.ankstyvas ugdymas tikrai neblogai jau bandem-bandom, pamokeles kuriu dabar tikrai nemazai pasirinkimo +namie mokymas, skaiciuku, raideliu, gyvunu pazinimo ir ju garsu ir tt, kad butu zalinga nezinau -svarbu nepersistengti

Manau, kad labai svarbu ruostis motinystei ne tik materealiai, nors moteriai islekti i parduotuve apipirkti savo mazyli didziulis malonumas
As labiau isskirciau ruosimasi sulaukti naujagimio, jo prieziura, maitinima krutimi, lietima ir pan. Butent sios zinios labai svarbios mamytems, kurios laukia pirmojo vaikelio. Kaip graziai ir lengvai isleisti mazyli i si pasauli, kas mamai priklauso ar nepriklauso gimdymo namuose, kaip pamaitinti, nuprausti, kaip kalbeti, kokia didele naujagimio lytejimo svarba ir kaip svarbu padeti visus saugumo pagrindus per pirmuosius gyvenimo metus, kad mazylis augtu ramus, saugus ir laimingas
Man labai daug info sutike A.Zarskaus knygos "As iki gimimo" ir "Gimimo slepinys". Pirmoji tinka ir toms, kurios dar tik planuoja pastoti. Tiesa, knygos siek tiek religines pakraipos, tai skeptikems reiketu tiesiog atsiriboti nuo papildomos "debesuotos" informacijos
Na, o i pateiktus klausimus atsakyciau taip:
1. Taip, skiepiju, nes atsiranda vis daugiau neskiepijanciu ir rizika, kad jau senai isnykusios ligos vel paplis gana didele.
2. Stengiames maitintis sveikai, daug buti lauke.
3. Auklejam labai atsargiai, kad nebutu per daug neigimu jo aplinkoje. Taip pat auklejam tik tose srityse, kur vaikui TIKRAI aisku, ka mes sakom ir jis yra valingas tai suprasti ir kontroliuoti. Auklejimo laikas kiekvienam vaikui yra kitas. Pas mus jo pradzia buvo kazkur nuo 1,4men ir po truputi intensyveja su kiekviena diena.
4. Ugdyti pradejome jau isciose: klausiau klasikines muzikos, dainavau, skaiciau eiles. Dabar lankom muzikos mokyklele ir naudojames ivairiom lavinimo priemonem atitinkanciom mazylio amziu.

Ačiū už pirmuosius atsakymus. Kaip ir tikėjausi, ne pirmąkartės mamos gali daug papasakoti: jos jau turi savo nuomonę, dažnai būna su tėčiu pasikalbėję vienu ar kitu klausimu.
Tenka lankytis pas jaunas mamas, visur labai panaši situacija - prabangūs rūbeliai, vežimėliai, supynės, vibro kėdutės, lovytės su elektroninėms muzikoms...mamos verkia, nesusitvarko su emocijomis, lėliukai nutolę nuo mamų ir vis tas pats retorinis klausimas "Kodėl niekur nesakė, kad bus taip sunku..."
Kartais pagalvoju, kad daiktai nutolina mamas nuo vaikų: lovytės - vietoje miegojimo kartu (čia žmogus - žiauriausias žinduolis savo palikuonims), vibrokėdutė - vietoje lietimo, pasupavimo ant rankų, elektroninis hipnotizuojantis žaislas virš kūdikio - vietoje raminamos mamos lopšinės...daiktai...daiktai...

Sveika


1. Nesu apsisprendusi. Pirmagimę suskiepijau visais 'privalomais', nors ir abejojau. Dabar abejoju dar labiau. Skaitau, domiuosi.
2. Formuojame. Nerengsim per šiltai, maudysim vėsesniam vandenyje, nardinsime, darysim mankštas, daug laiko leisime gryname ore, ilgai žindysiu. Jei prireiks gydytis, naudosim liaudies metodus ar homeopatinius vaistukus.
3. Auklėsim nepersistengdami. Šis klausimas aktualesnis vėlgi pirmagimei, tai tenka daug skaityti, patiems tėvams daug išmokti. Tai tikimės panašiais metodais ir antruką auklėti.
4. Išbandėm mokyklėlę, bet pirmais metais naudos nepamačiau, daugiau bacilų pasigaudavome. Manau, kad daugiau lavinsiu namuose - dainelės, žaidimukai, eilėraštukai, kalbėjimas su vaiku. O nuo kokių 1,5-2 metų gal ir kokią mokyklėlę išvandysime.


Papildyta:

Bet tikrai - kodėl nieks nesako, kad bus taip sunku??? Su pirmagime pačioj pradžioj buvo žiauriai sunku, nes ne taip įsivaizdavau vaiko auginimą, kūdikėlis turėtų gi gulėti ir šypsotis arba miegoti . Dabar jau esu nusiteikus blogiausiam, tai tikiuosi, kad bus lengviau, nes ir požiūris kitoks

1. Skiepysiu, nes vis daugiau neskiepijančių ir vis didesnė rizika ligoms plisti.
2. Manau vaikai perima tėvų požiūrį, todėl nors labai norėčiau tikriausiai silpnoji grandis bus grūdinimas. Bet maitinamės sveikai ir nesam abejingi ekologijai. Vaikai tai taip pat perims.
3. Auklėsiu su meile ir kantrybe, nuo pat pradžių
4. Ugdysiu nuo tada kai pajusiu vaiko susidomėjimą. Su pirma dukra labai aiškiai pamačiau, kada jai ėmė neužtekti bendravimo tik su mama ir kada buvimas tarp kitų vaikų ir muzikavimas, piešimas, sportavimas kartu ėmė būti įdomus ir reikalingas



o man atrodo, kad nereikia ir autorei taip akcentuotis į daiktus Nemanau, kad lovytė ar vibro kėdutė gali nutolinti mamą nuo kūdikio... Išvis nesuprantu kaip atrodo tos mamos nutolusios nuo kūdikių ? Gal jūs galėtumėte išsamiau ? Nesuprantančios jo poreikių ? Bet ar įmanoma kūdikius iki galo suprasti ? Ar kas nors tikras 100 proc. kad suprato viską teisingai ?
Kad sunku ir kad emocijos valdo - taip, tai tiesa ir tam yra net medicininės priežastys. Emocinis pasirengimas taip pat svarbu, o jis susideda iš labai daugelio dalykų - pačio žmogaus kaip asmenybės subrendimo ir pasirengimo, žinių turimų ir įgyjamų, patirties ir pan. Visgi galvoti, kad mamai pirmakartei įmanoma iš anksto susiformuoti požiūrį, kad va štai migdysiu tik šalia, nepirksiu jokių vibro kėdžių ir dar darysiu taip ar anaip ir vėliau to aklai laikytis yra neteisinga. Gyvenimas dažnai pasirodo įvairesnis Todėl žinias įgyti būtina, bet pasiruošti motinystei pilnai - mano nuomone, misija neįmanoma Viską reikia daryti su meile ir supratimu ir tada viskas bus ok ir galbūt nesutrukdys net tie baisus prabangūs daiktai

okad man kas nors butu pasakes, kad taip sunku su pirmu vaiku. Bet gal ir gerai, kad nesake O jei rimtai - neturejau pavyzdziu - is mano aplinkos - draugu ir giminiu - pirmoji susilaukiau vaikelio (kiti turejo tik labai jau suaugusius, tad realaus pvz nebuvo). Pati rinkausi informacija apie viska, bet dazniausiai realias sviesas trugde pamatyti uzsideti roziniai akiniai Viskas buvo idealizuojami, nesgi taip lauktas vaikelis ir deja, niekas nepasake - kad bus TAIP SUNKU. Bet visa tai praejo, gavau daug naudingu pamoku. Su antru ju nebekartosiu .


manau sutikciau su sia nuomone. Teorija yra viena, taciau praktika kartais pasirodo kiek kitokia. Kad ne visada gali pasikliauti vadoveline teorija ir kad kartais reikia buti vedama sirdies. Manau motinystes neismokys jokie vadoveliai, nes pas visas mamas bus visada skirtingai. Nes pacios esame skirtingos ir pasauli matome skirtingai.
Manau daugelis cia vardintu daiktu mamai padeda minute pailseti, uzkasti, bet is dalies sutinku su mama Rasa, tie daiktai neturetu atstoti mamos.

Labai dėkoju už išsakytas nuomones, manau kad tokia diskusija reikalinga.
Jei yra besidominčių kitokiomis nuomonėmis apie skiepus, mielai atsiųsčiau pasiskaitymui keletą straipsnių (rašykit į AŽ).
Ankstyvas ūgdymas - sąvoka laike įvairiai interpretuojama. Vis tik drįstu pasisakyti, kad keturių menesių kūdikiui muzikavimai mokyklėlėje - bereikalingas trapios nervų sistemos apkrovimas, juk mama gali pati padainuoti ir pažaisti su vaikeliu. Manau, kad iki metų vaikui geriau pabūti namie: pažinti namų erdvę, visus gyventojus, stalčių turinį ir kas slepiasi už visų durelių ropoti, išmokti vaikščioti, pažinti kvapus, mokytis tarti žodžius...ir dar daug daug ko išmokti. O kai nuosava erdvė gerai pažystama, tada jokio streso ir kitur tobulėti. Čia tik mano nuomonė. Jei jums tai priimtina, galite daugiau sužinoti skaitydami apie Štainerio filosofiją, Valdorfo pedagiką.

as irgi sutikciau su sia nuomone.

Pabandysiu ir aš atsakyti į Jūsų užduotus klausimus

1.Deja, skiepais domėtis pradėjom per vėlai, todėl mūsų mergytė gavo dar GN duodamus skiepus, 1 mėnesio hep B skiepą ir 2 mėnesio privalomąjį skiepą. Nuo 2 mėnesio pasakėm su vyru stop ir daugiau skiepyt savo mergytės nebeleidom. Dabar jai beveik 16 mėnesių.
2.Na, iki ekologijos mūsų šeimai labai toli, bet šiaip stengiamės gyventi kuo sveikiau ir "natūraliau" - kol kas mūsų dukrytė gal tik kartą yra gavusi paracetamolio, nes pirmiausia su temperatūra leidžiu kovoti pačiam organizmui (džiaugiuosi, kad mano ir pediatrės nuomonės vaistų klausimu sutampa - kaip galima ilgiau bandyt išsiversti be jų).
Ji gimusi gruodžio mėnesį, tačiau nuo pat gimimo buvo rengiama ganėtinai plonai, naktį miegodavo kuo vėsesniam kambary (man ir pačiai geriau miegasi prie +16, nei prie +21 ).
Tebemaitinu pati, nes tikrai tikiu, kad tai jai į naudą. Va ir pediatrė vakar džiaugėsi, kad dukrytė tebegauna MP
3.Auklėjimas yra ganėtinai kebli tema. Gėda ir pasakyti, bet neturiu anei vienos knygos apie vaikų auklėjimą. Viską darau intuicijos vedama, tačiau iš to, apie ką kalba auklėjimo knygas skaitančios dukrytės bendraamžių mamos suprantu, kad mano intuicija manęs kol kas neapgauna Šiaip stengiuosi leisti dukrytei kuo daugiau atrasti pačiai, kuo rečiau vartoti žodį "negalima". Žinoma, be jo tikrai neapsieinam, tačiau jį seka išsamus paaiškinimas, kodėl negalima. Dukrytė dar per maža viską suprasti, tačiau vis tiek aiškinam, kalbam, rodom. Didžiausias galvos skausmas mums, tėvams, yra klausimas, kaip užauginti gerą Žmogų.
4.Dar būdama nėščia kalbėdavau su pilvuku, pasakodavau, ką veikiu, kur einu, tėtis skaitydavo straipsnius iš žurnalų (kiekvienas bendravimą supranta savaip ), tačiau nemanau, kad tai galima priskirti prie ugdymo
Jai gimus dainuodavom su vyru daineles, aš dažniausiai labai paprastas, iš serijos "ką matau, apie tai ir dainuoju" Vėliau prasidėjo knygučių vartymas, paveiksliukų žiūrinėjimas ir t.t. na, iš tos pusės nepersistengiam, daugiausia duodam dukrytei laisvę rinktis, ką ir kada ji nori daryti Bandžiau vest į muzikos pamokėles, bet gan greitai metėm.

Nuo 4-5 mėnesių dukrytė vaikšto tik su manim, t.y. esu amžinai nėščia, kaip aš tai vadinu Sportinį vežimėlį pardavėm, nes įprastas scenarijus būdavo toks: aš nešuosi mažę, tėtis stumia tuščią vežimėlį Nuo nepilnų 2 mėnesiukų dukrytę namie nešiojaus slinge (iki to laiko paprastai ant rankų), orams atšilus ir į lauką taip keliaudavom (kaip ir minėjau, kažkur nuo 4-5 mėnesių). Iš pradžiųs slingas, paskui mei-tai, dar vėliau Patapum nešioklė. Taip tebevaikštom ir iki šiol. Žiemą irgi taip pravaikščiojom, su visom striukėm ir kombinezonais Tvirtai tikiu, kad vaiko nešiojimas yra investicija į jo ateitį: saugumo, savarankiškumo jausmą. O ir šiaip neturiu pasirinkimo - mažė griežtai atsisako sėdėti vežimėlyje
Nuo pat gimimo neimdavom jos ant rankų tik tada, kai ji verkdavo, imdavom ir šiaip pasimyluot, nes abu su vyru tikim, kad vaikas, imamas ant rankų tik tada, kai verkia, greitai išmoks tuo naudotis. Kaip kitaip jam pasiprašyt pas mamytę ar tėvelį?

Dėl miegojimo: ilgą laiką net lovytės neturėjom, o dabar ji yra pristumta prie lovos, kraštas visiškai nuimtas ir dukrytė gali įsiropšti į didžiąją lovą kada panorėjus. Jei naktį pasiprašo pienelio, lieka miegoti pas mane.

HappyAngel, labai gražiai aprašėte savo patirtį. Mamiška intuicija - puikus auklėjimo metodų aruodas. Juolab, kad ir solidžios literatūros apie auklėjimą beveik nėra.

Aš irgi kažkada maniau, kad vaikui BŪTINAI reikia lovytės, vežimo, trijų buteliukų, keturių soskių ir (BŪTINAI! ) penkių komplektų šliaužtų. Ačiū Dievui, kai prieš pirmagimės atėjimą perskaičiau n-tąją knygą, supratau, kad visi pasiūlymai ir "būtinybės" yra tik rekomendacinio požiūrio, ir kad į patarimus bei rekomendacijas reikia žvelgti kritiškai.
Vaikams gimus paaiškėjo, kad viskas, ko naujagimiui reikia tai - oras, maistas (mama) ir šiluma (mama). O duodant tai, stiprėja ir mamos intuicija, kuri padeda suprasti tą mažą klecką ir priimti su jo auginimu bei ugdymu susijusius sprendimus.
Tai va taip ir augome (augame): džiaugdamiesi vieni kitais, stebėdami polinkius, pomėgius, galimybes. Manau, kad motinystėje svarbu lankstumas ir ramybė.
Deja, informacija apie skiepus mane pasiekė gerokai per vėlai, tad negalėjau argumentuotai neleisti vaikus skiepyti. Negaliu ir dabar pasakyti, kokia mano pozicija, nes kaip ir nebeaktualu, tad nebesigilinu...