QUOTE(TetisG @ 2007 03 06, 08:33)
Džiaugiamės didele ir gražia Judviejų švente,
Neišsenkančia meile ir pagarba vienas kitam.
Linkime laikykitės kaip medžiai vienas kito
Visom šakom ir širdimi.
Tegul po kojom žvaigždės krinta,
Ir dega širdys ugnimi.
mokėkit pro tamsų debesį šypsotis,
pro karčias ašaras linksmai kvatotis.
mokėkite ramiai sutikti rūsčią lemtį,
kai bus sunku, į vienas kito petį atsiremkit.
mokėkite atskirti gėrį nuo apgaulės,
kai būna liūdna, mokėkite šypsotis
ir vienas kitam kasdieną džiaugsmo dovanokit.
Papildyta:
laimingi būkite bendruos keliuos
nors ir per kalnuos jie vingiuotų
nesidairykit atgalios
jei praeitis saldi viliotų.
ir jei kuris paslys kely
antrasis - tuoj paduokit ranką
ir vėl pirmyn - abu pirmyn
žinokit daug atleisti tenka...
pro karčias ašaras linksmai kvatotis.
mokėkite ramiai sutikti rūsčią lemtį,
kai bus sunku, į vienas kito petį atsiremkit.
mokėkite atskirti gėrį nuo apgaulės,
kai būna liūdna, mokėkite šypsotis
ir vienas kitam kasdieną džiaugsmo dovanokit.
Papildyta:
laimingi būkite bendruos keliuos
nors ir per kalnuos jie vingiuotų
nesidairykit atgalios
jei praeitis saldi viliotų.
ir jei kuris paslys kely
antrasis - tuoj paduokit ranką
ir vėl pirmyn - abu pirmyn
žinokit daug atleisti tenka...
Einant kartu per žemės akmenuotą kelią, -
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naujų jėgų jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus ...
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimė ranką Jums išties
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naujų jėgų jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus ...
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimė ranką Jums išties
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Com 
, Vilmute
Labai didelis ačiū
Pasinaudojau antruoju Vilmutės sveikinimu
Tai ar aš čia dabar skolingas daug pasisakymų....????
Savo pažado neatsiimu, tik nežinau, ar šitoje temoje jis tinkamas....
1.
Tam, kad būt laimingai su vyru, reikia jį gerai suprasti ir truputį mylėti. Tam, kad būt laimingam su moterim, reikia ją labai mylėti, ir nė nemėginti suprasti..."
, Vilmute Labai didelis ačiū
Pasinaudojau antruoju Vilmutės sveikinimu
Tai ar aš čia dabar skolingas daug pasisakymų....????
Savo pažado neatsiimu, tik nežinau, ar šitoje temoje jis tinkamas....
1.
Tam, kad būt laimingai su vyru, reikia jį gerai suprasti ir truputį mylėti. Tam, kad būt laimingam su moterim, reikia ją labai mylėti, ir nė nemėginti suprasti..."
QUOTE(TetisG @ 2007 03 07, 05:37)
Com , Vilmute
Labai didelis ačiū
Pasinaudojau antruoju Vilmutės sveikinimu
Tai ar aš čia dabar skolingas daug pasisakymų....????
Savo pažado neatsiimu, tik nežinau, ar šitoje temoje jis tinkamas....
1.
Tam, kad būt laimingai su vyru, reikia jį gerai suprasti ir truputį mylėti. Tam, kad būt laimingam su moterim, reikia ją labai mylėti, ir nė nemėginti suprasti..."
, Vilmute Labai didelis ačiū
Pasinaudojau antruoju Vilmutės sveikinimu
Tai ar aš čia dabar skolingas daug pasisakymų....????
Savo pažado neatsiimu, tik nežinau, ar šitoje temoje jis tinkamas....
1.
Tam, kad būt laimingai su vyru, reikia jį gerai suprasti ir truputį mylėti. Tam, kad būt laimingam su moterim, reikia ją labai mylėti, ir nė nemėginti suprasti..."
nėra už ką, svarbiausia kad kažkas tiko
Meilė reiškia gyventi ne būti:
Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį,
Lakstyt basomis per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali...
Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį,
Lakstyt basomis per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali...
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 03 18, 22:17)
Meilė reiškia gyventi ne būti:
Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį,
Lakstyt basomis per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali...
Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį,
Lakstyt basomis per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali...
oi kokie grazus sitie zodziai...
AŠ ŽINAU
Aš žinau, yra tiesa pasauly
Ir keliauja ji vienui viena.
Pro melus, pro kerštą, pro apgaulę
Eina ji tik vieną žodį nešdama,
Vieną žodį - meilę nešdama.
Aš žinau yra taika pasauly
Ir keliauja ji vienui viena.
Pro karus, pro kerštą, pro apgaulę
Eina ji tik vieną ginklą nešdama,
Vieną ginklą - meilę nešdama.
Aš žinau yra tiesa pasauly,
Ir keliauja ji vienui viena.
Pro naktis, pro padugnes ji spindi saule
Ir karaliui, ir man, vargšui, amžina,
Meilę - vien tik meilę nešdama.
/B. Liorytė/
Aš žinau, yra tiesa pasauly
Ir keliauja ji vienui viena.
Pro melus, pro kerštą, pro apgaulę
Eina ji tik vieną žodį nešdama,
Vieną žodį - meilę nešdama.
Aš žinau yra taika pasauly
Ir keliauja ji vienui viena.
Pro karus, pro kerštą, pro apgaulę
Eina ji tik vieną ginklą nešdama,
Vieną ginklą - meilę nešdama.
Aš žinau yra tiesa pasauly,
Ir keliauja ji vienui viena.
Pro naktis, pro padugnes ji spindi saule
Ir karaliui, ir man, vargšui, amžina,
Meilę - vien tik meilę nešdama.
/B. Liorytė/
Širdis širdį širdžiai duoda-
Širdis širdžiai atsiduoda-
Širdis širdies prašo šito,
Kad širdis širdį širdyje laikytų
Laimė yra meilė,niekas kitas.
Kas gali mylėti,tas yra laimingas (H.Hesse)
Širdis širdžiai atsiduoda-
Širdis širdies prašo šito,
Kad širdis širdį širdyje laikytų
Laimė yra meilė,niekas kitas.
Kas gali mylėti,tas yra laimingas (H.Hesse)
Man ši biblijos pastraipa pati pačiausia... Tokia, kuri nusako ir apibūdina meile...
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui. Pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe. Su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia.
(I Korintiečiai 13:4-7)
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui. Pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe. Su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia.
(I Korintiečiai 13:4-7)
PRANAŠAS
Kahlil Gibran
Apie meilę
Tada prabilo Almitra: Kalbėk mums apie Meilę.
Ir jis, pakėlęs galvą, pažvelgė į žmones; ir visi jie nuščiuvo. Ir skardžiu balsu jis pasakė:
Kai meilė pašauks jus, sekit iš paskos,
Nors keliai jos ir sunkūs, ir statūs.
Ir kai jos sparnai jus apglėbs, jai pasiduokit.
Nors tarp jos plunksnų paslėptas kardas gali jus ir sužeisti.
Ir kuomet ji jums kalba, tikėkit.
Nors jos balsas gali sudaužyti jūs svajones, kaip vėjas šiaurinis sodą nusiaubia.
Nors meilė jus karūnuoja, lygiai taip pat ji gali ir nukryžiuoti. Nors ji jus ir augina, bet gali ir apgenėti.
Netgi kai ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja jūsų švelniausias šakas, kurios saulėje virpa,
Lygiai taip pat ji iki jūsų šaknų nusileidžia ir supurto jas, įsitvėrusias žemės.
Kaip javų pėdus ji surenka jus į save,
Ji kulia jus, kad apnuogintų,
Ji sijoja jus, kad atskirtų nuo pelų.
Ji mala jus iki baltumo.
Ji minko jus tol, kol tampat nuolaidūs;
O tada ji perduoda jus savo šventajai ugniai, kad taptumėt duona šventa Dievo šventajai puotai.
Visus šiuos dalykus darys su jumis meilė, kad galėtumėt pažinti savo širdies paslaptis ir per tą pažinimą taptumėt Gyvenimo širdies dalimi.
Bet jeigu pabūgę ieškosit tik meilės ramybės ir jos malonumo,
Tuomet jau geriau jums pridengti savo nuogumą ir pasitraukti iš meilės verpeto
Į pasaulį be metų laikų, kur jūs juoksitės, bet ne iš visos širdies, ir verksit, bet ne iki valios.
Meilė atiduoda tiktai save ir ima tik iš savęs.
Meilė nesisavina nieko, ir neįmanoma jos pasisavinti.
Nes meilei pakanka meilės.
Kai myli, nesakyk: Dievas mano širdyje, bet geriau sakyk: Aš esu Dievo širdyje.
Ir negalvok, kad tu gali pakeisti meilės kelią, nes meilė, jei pripažįsta tave vertu, pati parodo tau kelią.
Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti.
Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai būna tavieji:
Tirpti ir būti bėgančiu upeliu, kurs savo melodiją nakčiai čiurlena.
Justi per didelio švelnumo skausmą.
Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę;
Ir plūsti krauju noriai ir džiaugsmingai.
Pabusti auštant sparnuota širdim ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
Ilsėtis vidurdienio valandą ir atsiduoti mintyse meilės ekstazei;
Grįžti namo vakare dėkingumo sklidina širdim;
Ir užmigt su malda už mylimąjį savo širdyje ir pagyrimo giesme savo lūpose.
Kahlil Gibran
Apie meilę
Tada prabilo Almitra: Kalbėk mums apie Meilę.
Ir jis, pakėlęs galvą, pažvelgė į žmones; ir visi jie nuščiuvo. Ir skardžiu balsu jis pasakė:
Kai meilė pašauks jus, sekit iš paskos,
Nors keliai jos ir sunkūs, ir statūs.
Ir kai jos sparnai jus apglėbs, jai pasiduokit.
Nors tarp jos plunksnų paslėptas kardas gali jus ir sužeisti.
Ir kuomet ji jums kalba, tikėkit.
Nors jos balsas gali sudaužyti jūs svajones, kaip vėjas šiaurinis sodą nusiaubia.
Nors meilė jus karūnuoja, lygiai taip pat ji gali ir nukryžiuoti. Nors ji jus ir augina, bet gali ir apgenėti.
Netgi kai ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja jūsų švelniausias šakas, kurios saulėje virpa,
Lygiai taip pat ji iki jūsų šaknų nusileidžia ir supurto jas, įsitvėrusias žemės.
Kaip javų pėdus ji surenka jus į save,
Ji kulia jus, kad apnuogintų,
Ji sijoja jus, kad atskirtų nuo pelų.
Ji mala jus iki baltumo.
Ji minko jus tol, kol tampat nuolaidūs;
O tada ji perduoda jus savo šventajai ugniai, kad taptumėt duona šventa Dievo šventajai puotai.
Visus šiuos dalykus darys su jumis meilė, kad galėtumėt pažinti savo širdies paslaptis ir per tą pažinimą taptumėt Gyvenimo širdies dalimi.
Bet jeigu pabūgę ieškosit tik meilės ramybės ir jos malonumo,
Tuomet jau geriau jums pridengti savo nuogumą ir pasitraukti iš meilės verpeto
Į pasaulį be metų laikų, kur jūs juoksitės, bet ne iš visos širdies, ir verksit, bet ne iki valios.
Meilė atiduoda tiktai save ir ima tik iš savęs.
Meilė nesisavina nieko, ir neįmanoma jos pasisavinti.
Nes meilei pakanka meilės.
Kai myli, nesakyk: Dievas mano širdyje, bet geriau sakyk: Aš esu Dievo širdyje.
Ir negalvok, kad tu gali pakeisti meilės kelią, nes meilė, jei pripažįsta tave vertu, pati parodo tau kelią.
Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti.
Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai būna tavieji:
Tirpti ir būti bėgančiu upeliu, kurs savo melodiją nakčiai čiurlena.
Justi per didelio švelnumo skausmą.
Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę;
Ir plūsti krauju noriai ir džiaugsmingai.
Pabusti auštant sparnuota širdim ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
Ilsėtis vidurdienio valandą ir atsiduoti mintyse meilės ekstazei;
Grįžti namo vakare dėkingumo sklidina širdim;
Ir užmigt su malda už mylimąjį savo širdyje ir pagyrimo giesme savo lūpose.
Mylėk, nes pats į pasaulį atėjai per meilę.
Meilė kaip rožė. Ji graži, tačiau badosi. O skirtumas tas, kad meilė gali žydėti amžinai, o rožė ne. Pirmą kartą susitikus rūpėjo kaip tau patikti; tada kaip priversti pamilti, o dabar- kaip neprarasti tavęs. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį myliu tave tiktai...
Kažkas tave apkabina, bet tai ne aš - tai rytas...
Kažkas tave šildo, bet tai ne aš - tai saulė...
Kažkas tavęs ilgisi ir myli, bet tai ne rytas ir ne saulė - tai aš...
Yra meilė, kurią gali duoti tik tu, šypsena, kuri būna tik tavo lūpose, liepsnelė, kuri matoma tik tavo akyse, ir mano gyvenimas, kurį gali užpildyti tik tu.
Žmogui reikia medžių, žydinčių gėlių,
Kad galėtų siela prisiglaust prie jų.
Žmogui reikia jūros, saulės spindulių,
Kad galėtų laimės pasisemt iš jų.
Žmogui reikia visko, visko iš tiesų,
Bet labiausiai meilės, iš širdies gelmių.
Meilė - tai tarsi deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji - visas pasaulis, nors ją gali apkabinti abiem rankom.
Aš jaučiu tavo rankas, savo delnuose.
Aš matau tave, savo akyse.
Aš girdžiu tavo balsą mintyse.
Aš myliu tave savo širdyje!
Tegu sako mums - praeina vasaros,
Meilė ši praeiti negalės.
Niekad tau už tavo džiaugsmo ašaras
Skausmas skruostu ašarom nelies.
/Bronius Macevičius/
Yra naktis tam, kad mes galėtumėm branginti dieną, skausmas tam, kad brangintumėm džiaugsmą, blogis, kad brangintumėm gėrį, esi tu, kad aš galėčiau branginti meilę.
Meilė parodo, kiek daug didžių dalykų prarandama. Bet jei nemylite, tai visai nesvarbu, kas dar yra - visa to vis tiek nebus pakankama.
Noriu tave mylėti - nevaržydama,
Vertinti - neteisdama,
Pakviesti - nereikalaudama,
Palikti - nejausdama kaltės,
Kritikuoti - nepriekaištaudama,
Padėti - neįžeisdama,
Ir jeigu tu atsakysi man tuo pačiu,
Tuomet mes išties susitiksime ir
Praturtinsime vienas kitą...
/Virginia Satir/
Meilė kaip rožė. Ji graži, tačiau badosi. O skirtumas tas, kad meilė gali žydėti amžinai, o rožė ne. Pirmą kartą susitikus rūpėjo kaip tau patikti; tada kaip priversti pamilti, o dabar- kaip neprarasti tavęs. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį
myliu tave tiktai...Kažkas tave apkabina, bet tai ne aš - tai rytas...
Kažkas tave šildo, bet tai ne aš - tai saulė...
Kažkas tavęs ilgisi ir myli, bet tai ne rytas ir ne saulė - tai aš...
Yra meilė, kurią gali duoti tik tu, šypsena, kuri būna tik tavo lūpose, liepsnelė, kuri matoma tik tavo akyse, ir mano gyvenimas, kurį gali užpildyti tik tu.
Žmogui reikia medžių, žydinčių gėlių,
Kad galėtų siela prisiglaust prie jų.
Žmogui reikia jūros, saulės spindulių,
Kad galėtų laimės pasisemt iš jų.
Žmogui reikia visko, visko iš tiesų,
Bet labiausiai meilės, iš širdies gelmių.
Meilė - tai tarsi deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji - visas pasaulis, nors ją gali apkabinti abiem rankom.
Aš jaučiu tavo rankas, savo delnuose.
Aš matau tave, savo akyse.
Aš girdžiu tavo balsą mintyse.
Aš myliu tave savo širdyje!
Tegu sako mums - praeina vasaros,
Meilė ši praeiti negalės.
Niekad tau už tavo džiaugsmo ašaras
Skausmas skruostu ašarom nelies.
/Bronius Macevičius/
Yra naktis tam, kad mes galėtumėm branginti dieną, skausmas tam, kad brangintumėm džiaugsmą, blogis, kad brangintumėm gėrį, esi tu, kad aš galėčiau branginti meilę.
Meilė parodo, kiek daug didžių dalykų prarandama. Bet jei nemylite, tai visai nesvarbu, kas dar yra - visa to vis tiek nebus pakankama.
Noriu tave mylėti - nevaržydama,
Vertinti - neteisdama,
Pakviesti - nereikalaudama,
Palikti - nejausdama kaltės,
Kritikuoti - nepriekaištaudama,
Padėti - neįžeisdama,
Ir jeigu tu atsakysi man tuo pačiu,
Tuomet mes išties susitiksime ir
Praturtinsime vienas kitą...
/Virginia Satir/
