iš tiesų gražūs žodžiai apie meilę...

Meilė - kaip medus: stiprus pasisotina, o silpnas prigeria. (E. Malūkas)


Kai nemyli nieko - tai vienišumas,
Kai myli visus - tai šventumas,
Kai myli tik save - tai vienatvė. (E. Malūkas)


Tu vienišas? Gydykis pasitikėjimu ir meile. Kito vaisto nėra. (E. Malūkas)


Niekas, tik meilė gali ištiesinti vingiuotą žmogaus kelią. Kaip be kovos nėra pergalės, taip be širdies pastangų nėra laimės. (E. Malūkas)

apie meilę man pasaką sekė motinėlė tyliais vakarais
tiktai niekas man nepasakė, kad ji žydi erškėčių žiedais

nu šitas gal ir nevisai į temą, bet čia apie meilę vaikui

aš mažytis, o gal mažytė
aš po tavo širdim gyvenu
aš dar nieko nemoku prašyti
aš tiktai dar gyvent ateinu

tu girdi?
plaka mano širdelė
aš iš tavo svajonių, sapnų
greit jau, greit aš galėsiu, mieloji,
pasisupti ant Tavo delnų

lyg pro šydą regiu Tavo veidą
Tu siuvi man dailius rūbelius...
jei suklupsi, Tave aš pakelsiu
Tau padėsiu nudirbt darbelius

Tau ir man sodo obelys šlama
saulė tiesia rankas auksines
aš matau Tavo šypseną, mama,
ir prašau...
nežudyti manęs

Z.Gaižauskaitė


kai buvau , mintinai mokėjau

Iš savos kurybos.
Sapnas.
Kai nušvinta saulėtas rytas.
Vėjas meiliai bučiuoja mane.
Vos atmerkus akys pastebėjau,
Jog šalia tebetruksta tavęs.

Aš svajoju pabudusi ryta,
Atsibusti tavajam blėby.
Pajusti tave savo kūnu.
Ir žinoti kad mane myli.

Svajoju aistringai mylėtis.
Glamonėti,bučiuti tave.
Aš nenoriu kad rytas prabėgtu.
Kad akimirka baigtus staiga.

Atsiduočiau tik tau mano meilė.
Tik tavęs aš vieno geidžiu.
Neišėik.Dar pabukime dviesia.
O kad laikas sustotu trumpam!

Niekada nesakyk ,,SUDIE" ,
Jei vis dar nori pameginti...
Niekada nepasiduok,
Jei tebeturi vilties...
Niekada nesakyk, KAD NEMYLI JO...
Jei esi ta, kuri negali leisti jam iseiti...



Aš noriu mylėti Tave - nesisavindama,
Suprasti Tave - neteisdama,
Būti su Tavimi - neįsibraudama,
Kviesti Tave - nereikalaudama,
Palikti Tave- kaltės nejausdama,
Kritikuoti Tave - nepriekaištaudama,
Pdėti Tau - neįžeisdama..........nes MYLIU TAVE.



Dabar vis tiek ...
Daugiau kartu nebūsim,
Nesidalinsim rūpesčiais, džiaugsmais
Ir mano lūpos nebelies jau Tavo lūpų,
Ir nebežaisi Tu manais plaukais
Dabar vis tiek ...
Daugiau jau mano rankos,
Nebeglostys Tavo veido ir pečių
Daugiau nebesusitiks jau mūsų žvilgsniai blankūs,
Dabar vis tiek ,
Čia buvom MES o palikai tik TU.



Jei vanduo butu bucinys, atiduociau tau jura.
Jei apkabinimas butu lapas, atiduociau tau medi.
Jei meile butu laikas, atiduociau tau amzinybe.



Sianakt dovanoju Tau zvaigzdes,
Juoka is laimingos praeities,
Kvepiancias svajonemis geles
Ir dalele besidauzancios sirdies...



Paliesk mane žvilgsniu - ir aš pamilsiu tas akis,
O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis.
Paliesk mane, i savo sapna panardink,
Ir švelniai švelniai apkabink...



Aš pabūsiu lietum,
Kai tau širdį skaudes,
Kad galėčiau nuplaut
Dalį tavo rimties.
Aš ateisiu išryt,
Jei reikės ir nakčia,
Kad galetum mylėt,
Kad liktum šalia.
Aš ateisiu.Tu lauk
Ir jei niekas nekvies,
Tau atnešiu lietaus
Ir truputį nakties...



Sėkmė duoda daug ką,bet tik ne tą nepaprastą vidinę būseną,kurią Tau suteikia MEILĖ.(S.Goldvinas)



Negriauti, nekenkti...Nepykti, neverkti...Nebausti, nedrausti...Tik kilti, stebeti...Ragauti ir laukti...Tik gerbti, draugauti...Tiketi, svajoti...Tik buti, gyventi...Dziaugtis, myleti...Kad taip visada...



Jei viena diena atsirastu noras verkti, paskambink man... Nepazadu tave prajuokinti, bet galeciau verkti kartu su tavimi... Jeigu viena diena nusprestum dingti, paskambink man. Nepazadu prasyti pasilikti, bet galetume dingti drauge... Jeigu viena diena nebutu noro su kuo nors kalbeti, paskambink man... Patylesime drauge. Bet...jeigu viena diena tu skambintum ir as neatsiliepciau, vis tiek ieskok manes, galbut man reikia taves.

-------
Tarp žmonių, kad ir kaip artimai jie susiję, visada lieka žiojėti bedugnė, per kurią tik meilė gali nutiesti tiltą, ir tai tik avarinį.
------
Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti. Tada ji bus nebe traukiama, o pati trauks.
-----
Niekas nekuria šeimos vien tam, kad susilauktų vaikų, bet kai vaikų susilaukia, nuomonę pakeičia, ir galiausiai mato, kad vis dėlto viskas įvyko tik dėl jų.
-----
Kas būtų protas ir blaivumas be pažinimo svaigulio, kas būtų juslinis malonumas, jei už jo nestovėtų mirtis, kas būtų meilė be amžino nesutaikomo lyčių priešiškumo?
----
Be meilės sau neįmanoma ir artimo meilė. Neapykanta sau yra visai tas pat ir galiausiai sukelia tą pačią šiurpią izoliaciją ir neviltį, kaip ir egoizmas.
----
Visada laimi tas, kuris gali mylėti, pakęsti ir atleisti, o ne tas, kuris žino geriau ir smerkia.
(H. Hesė)

Nieko nėra gražesnio už žydinčias pievas,nieko karštesnio už saulę,nieko stipresnio už meilę,bet juk esi TU, o Tavyje telpa viskas.

Gyveni, kad mirtum!Miršti,kad gyventų kitas.Tokia gyvenimo pasmė man nepatinka, o su tavim,mergyt,mano gyvenimas prasmingas,tik su tavim jaučiuos laimingas!

Jei kada mane paliksi, daryk tai lietuje, kad niekas nematytų mano ašarų, o jei nelis, verkim kartu, tuomet žmonės manys,kad lyja iš tikrųjų...

Viso nepamenu... Tik.. dar mokyklos suole radau tokį laiskeli :

... Aš nejaučiu tavų jausmų kilimo,
Nors šitas jausmas būtų Tau saldus...

...Tik paskubėk ateiti, ir ištiesk rankas man,
Į Tavo glėbį pulčiau aš tuojau.
Širdy liepsnoja meilė man seniai jau,
tik be atsakymo negali ji išeit laukan...

Gal žinot kas nors visą šį eilėraštį?

Per anksti... Per anksti pabudai, per anksti pražydai, per anksti, o varge, užkopei į svaiginantį žemiškosios laimės kalną. Per anksti. Tu juk dar nieko nežinai, nesupranti, nesuvoki. Kaip tau paaiškinti, kad vyro ir moters santykiuose svarbiausia ne jausmai, o protas? Ne veltui rožė - meilės gėlė. Jausmai - visas tas spygliuotas žaliuojantis krūmas ir pačią saulę viliojantys pasakiško grožio žiedai. O šaknys? Tai protas, be kurio vysta žaluma ir išnyksta grožis, bet tu to nežinai. Tu nežinai, kad dievai žmogui pavydi didelės laimės. Ar girdėjai? Žaibai juk kerta pačius aukščiausius medžius! Laiminga meilė slysta iš širdies kaip iš rankų laimingi pinigai.

/E. Malūkas/
Papildyta:
SENTIMENTALUS ROMANSAS

Aš mylėjau
Tave
Tau nežinant.
Tau nežinant
Tave aš myliu.
Mano meilė
Plati
Kaip žvaigždynai,
Kaip žydėjimas
Lauko gėlių.

Ar mylėjai mane,
Nežinojau.
Ar mylėsi –
Paklausti bijau.
Eisiu, eisiu,
Rugsėjui lašnojant,
Į tave
Kaip lig šiolei ėjau.

Vėlų vakarą,
Rudenį pilką
Tavo balsas
Pro rūką aidės.
Šauks į kelią –
Į tolimą, ilgą,
Pasitiks
Ir per naktį lydės.

Ir mylėsiu
Tave
Tau nežinant.
Meilė švies man
Visu tuo keliu – – –
Amžina ir šviesi
Kaip žvaigždynai
Kaip žydėjimas
Lauko gėlių.

/Antanas Jonynas/

ČIA yra daug gražių žodelių apie meilę

Tamsią ir bemiegę naktį, aš noriu Tau ištart kelis žodžius.
Taves nėra šalia ir tuščia...
Jau vėlu, nutilo gatvių šurmulys
Ir telefono niekas nepakels...
Gal Tu jauti ka noriu pasakyti?
Vaidenas nesenai girdėtas Tavo balsas,
Nepakartojamas Tavosios rankos judesys.
Tik netylėk, nusišypsok, ištark kelis žodžius...
Bauginanti tyla mus skiria.
Sakyk, nejaugi buvo tai sapne,
Ar tolimoj vaikystės pasakoj:
Du žmonės rado vienas kitą –
Sužibo dar viena, maža žvaigždė,
Lyg trumpas laimės blyksnis.
Neteko laikas ir erdvė savos prasmės
Prieš meilės begalybę...
Dabar aš žiūriu į Tave, nors skiria mus
Pavargęs ir senai užmigęs miestas.
Jauciu Tavo alsavimą, užmerktas akis
Tartum sapne regiu
Ir Tavo veidas nejučia užsifiksuoja mano atminty.
Už lango šalta ir tamsu...
Aš taip norėčiau pavirst ugnim,
Sušyldyt tavo širdį,
O jau po to
Telieka iš manęs žiūbsnelis pelenų.
Tu juos pakelk ir atiduoki vėjui,
Tada aš susiliesiu su laiku ir liksiu Tavyje –
Mažytis šilumos prisilietimas.

Raina kate susirangysiu
Vakare ant Tavo kelių.
Kvepėsiu medumi
Ir muilo burbulu skraidysiu..
Suvalgysiu Tavo liūdesį su kefyru ir cukrumi...
Baltais bučiukais išbučiuosiu
Tavas akis.
Užmigsiu..tyliai tyliai
Angelu ant Tavo lūpų
Ir meilės boruže
Atskrisiu šiąnakt...
Papildyta:
Nuvyto rožė ant asfalto numesta,
Paspringo kraujo upeliu,
Nuščiuvo paukščiai ir žiogai
nuo riksmo sklindančio laukais
Krauju pasruvusias akis pakeliau ir apsižvalgiau
Tylu, ramu - kitos širdies
viliot ir sužalot aš išeinu...
Papildyta:
"Ateik nusiteikęs meilei
už tris litus
nupirk apelsinų -
ilgai ilgai kalbėsim..."
Papildyta:
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė tuoj.
Ir laukė vėjas jos, kol ji išskleis žiedus,
Ir sukos aplink gėlę, nulauždamas lapus,
Kol nepamatė vėjas, kad meilė jo baigta,
Nes gėlę sužalojo jo per karšta aistra...

O as pazystu tokiu vaikinu, net 2 mano draugui esu nusiuntusi 2 eilerasciau (ne mano kurybos zinoma ) bet jam labai patiko, gaila kad ne viska suprato (rusu kalba jie buvo ) ir siaip jam patinkam, kai atsiunciau koki eilerastuka ar pan

O kitas vaikinukas yra pats man sukures eilerastuka galiu pacituoti -

Galiu sušildyti ta mažą širdį,
Galiu įžiebti aš į ją vilties,
Galiu mylėti – nors jinai tik spardys,
Bet nužudyt ji negalės vilties.
Galiu mylėti –
Tau net to nesakęs,
Galiu bučiuot tave tik sapnuose;
Galiu...
Nors nežiūrės tos mielos akys –
Sulauksiu aš plakimo širdyje.

/Tadas/

tada tos eiles priverte suvirpeti kazka viduje...