iš tiesų gražūs žodžiai apie meilę...

Šiandien pirkau meilę -20% pigiau! Gal nusipirkti dar? Rytoj pirksiu tavo šypsenas - dvi už vienos kainą. Išseko ašaros, pirkau dar,15% daugiau nei įprasta, o kaina ta pati. Bet jos išsiliejo dar parduotuvėje. Gavau nemokamą užuojautos žvilgsnį ir daug šauksmų , taip pat nemokamai! Įsigijau truputį užuojautos, vienoje pakuotėje su pagieža. Kitą savaitę pirksiu skausmą, nors netrūksta man jo, bet 50% nuolaida. Laimė pabrango dvigubai, neįperku. Nepirkau ir juoko, nebeliko, bet kitą mėnesį atveš dar. O tikėjimo gavau su kaupu, pigiau nei įprasta, bet brangiau, nei norėčiau. Toleranciją grąžinsiu poryt, ne tas dydis. Grąžinsiu ir viltį, ji sugadinta. Vos nepamiršau, pirkau ramybę, nedaug, nes nebeliko už ką, o man jos taip reikėjo
Papildyta:
Ir aš niekada nepamiršiu dienos, kai mudu susitikom. Nepamiršiu tų naktų kai gulėjau šalia ir stebėjau miegantį tave, ir to nuostabaus jausmo, kai nubudusi ryte pamatydavau Tave. Aš nepamiršiu, kad tik Tu vienintelis buvai su manim kai man buvo sunku. Tu buvai ir esi, vienintelis žmogus kuris mane palaikė, kuris niekada nenusisuko ir buvo šalia, kai atrodė, kad visas pasaulis griūna man iš po kojų. Tu saugojai, globojai, rūpinaisi manim ir už tai aš esu Tau be galo dėkinga. Žinau, kad niekas nepasirūpins manim geriau nei Tu.
Rašau tai, ir ašaros kaupiasi akyse. Bet ne dėlto, kad man liūdna, o atvirkščiai – man gera, kad turiu ar bent jau turėjau Tave. Tokį mylimą ir artimą žmogų.

Parodyk kaip mane myli.
- Vaaaa taip (rodo ištiestas į šoną rankas).
- Ir viskas?
- O tu kaip?
- Aš Tave myliu iki pasaulio krašto.
- Nėra pasaulio krašto.
- Vadinasi iki begalybės.

Po šių žodžių jie abu tylėjo.
Ilgai.
Tyla tapo bauginanti. Jos akys spindėjo, lyg kažko klausė. O gal tik laukė. Pagaliau jis prabilo:

- Atleisk.

Tyla.

- Vis gi pagalvojau ir supratau, kad Tu užimi mažai vietos manyje.

Jos akyse pasirodė neaiškus blizgesys. Netrukus maža, lyg žirnis, ašarėlė nutekėjo jos skruostu.

- Tu ne taip supratai.

Jis rodo kumštį:

- Štai tokio dydžio yra mano širdis. Nedidelė. Bet joje esi tik Tu. Tu ja užėmei visą. Aš myliu Tave visa širdimi, ir tai yra kur kas daugiau nei begalybė…

Nematuokit meilės kilometrais , nemylėkit saldainiais , ananasais . Mylėkit širdimi …

Labai nuostabių žodžių prisiskaičiau

Gal galėtumėt patarti ką parašyti vestuvių kvietime? Noriu kokios jaudinančios įžangėlės iš 1-2 sakinukų. Niekaip nerandu ko nors TOKIO, kas keletu žodžių iškart pavergtų širdį ir protą

Vienos širdies plakimą kita širdis išgirdo…
Mus suvedė likimas – jau niekad nesiskirti…

Mes - dvi meilės kupinos širdys,
atradome savo kelią
Ir likimą nuo šiol dalinsim
Tik pusiau - ir blogą, ir gerą...

Du gyvenimai, dvi širdys
Atrado vienas kitą draugystėje,
Ir amžiams susivienijo meilėje.

Kur bepaskaitysi tai vis tie patys, norisi ko nors naujesnio

Tiesą sakant, viskas labai banalu...

Va būtent

Aš jūsų vietoj, nerašyčiau jokių ten eilėraščių, tik aktualią informaciją: proga, data, laikas, vieta, aprangos kodas.
Vietoj banalių eilėraščių, geriau rinkčiausi įdomesnę pačio kvietimo formą.

suprantančioms anglų kalbą

nepykit kitos mamytės, bet kažkaip man lietuvių kalboj šitie žodžiai praranda pusę savo grožio

Deepak Chopra

A lover knows only humility, he has no choice.
He steals into your alley at night, he has no choice.
He longs to kiss every lock of your hair, don't fret, he has no choice.
In his frenzied love for you, he longs to break the chains of
his imprisonment, he has no choice.

---------------------------------------------------------------------------------

A lover asked his beloved,
Do you love yourself more than you love me?
Beloved replied, I have died to myself and I live for you.
I've disappeared from myself and my attributes,
I am present only for you.
I've forgotten all my learnings,
but from knowing you I've become a scholar.
I've lost all my strength, but from your power I am able.

I love myself...I love you.
I love you...I love myself.

--------------------------------------------------------------------------------

I am your lover, come to my side, I will open the gate to your love.
Come settle with me, let us be neighbors to the stars.
You have been hiding so long, endlessly drifting in the sea of my love.
Even so, you have always been connected to me.
Concealed, revealed, in the unknown, in the un-manifest.
I am life itself. You have been a prisoner of a little pond,
I am the ocean and its turbulent flood. Come merge with me,
leave this world of ignorance. Be with me, I will open the gate to your love.

GIESMIŲ GIESMĖS KNYGA
(ištraukos)



Tebučiuoja jis mane
savo lūpų bučiniais!
Malonesnė tavo meilė, negu
vynas,
negu tavo brangiojo aliejaus kvapas!
Tavo vardas - palieti kvepalai, -
užtat tave mergaitės myli.
Imk mane su savimi! Skubėkime!
Vesk mane, karaliau, į savo
kambarius.

Tavimi mes džiaugsimės ir
linksminsimės,
skonėsimės tavo meile labiau negu
vynu.
Teisingai daro, kad tave myli!

<...>

Mano mylimasis yra man
miros ryšulys,
prigludęs tarp mano krūtų.
Mano mylimasis yra man
henos žiedų puokštė
En-Gedžio vynuogių soduose.
Ak, kokia tu graži,
mano
mylimoji,
ak, kokia graži esi,
tavo akys kaip balandžių!
Ak, koksai tu gražus,
mano
mylimasis -
iš tikrųjų gražus!
Mūsų guolis pavėsinėje;
mūsų namų sijos iš kedrų,
gegnės iš kiparisų.

<...>

Savo guoly per naktis ieškojau to,
kurį myli mano širdis;
ieškojau, bet jo neradau.
"Turiu tad keltis ir
išvaikščioti miestą -
gatves ir aikštes, -
turiu ieškoti to,
kurį myli
mano širdis".
Ieškojau, bet jo neradau.
Užtikau panaktinius,
apeinančius miestą.
"Ar nematėte to,
kurį
myli mano širdis?"
Vos pro juos praėjusi,
radau tą, kurį myli mano širdis.
Tvirtai jį apkabinau ir nepaleidau,
kol neįsivedžiau į savo
motinos namus,
į kambarį tos, kuri mane pagimdė.
Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros,
gazelėmis ar laukų stirnomis:
nebudinkite, nežadinkite meilės,
kol ji pati neprabus!

<...>

Ak, kokia tu graži, mano meile, kokia tu graži!
Tavo akys kaip balandžiai,
slepiamos šydo!

Tavo garbanos plasta kaip
kaimenė ožkų,
besileidžiančių žemyn Gileado
šlaitais.

Tavo dantys kaip kaimenė
nukirptų avių,
lipančių iš maudyklos;
kiekviena jų turi po dvynę,
nė vienos nėra vienišos.

Tavo lūpos tarsi raudonas kaspinas,
o tavo burna graži.
Tavo skruostai kaip dvi granato
pusės,
slepiamos šydo.

Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas,
pastatytas ginklams laikyti.
Tūkstančiai skydų jame kabo, -
visi jie - galiūnų skydai.

Tavo krūtys tarsi du stirniukai -
gazelės dvyniai, -
besiganantys tarp lelijų.

Kol diena atvės ir ištįs šešėliai,
aš nuskubėsiu prie miros kalno,
prie smilkalų kalvos.
Visa tu graži, mano meile,
jokios neturi dėmės.

Ateik iš Libano, mano sužadėtine,
ateik iš Libano.
Nusileisk nuo Amano viršūnės,
nuo Seniro ir Hermono viršūnių,
išeik iš liūtų urvų,
iš leopardų kalnų.

Tu sužavėjai mano širdį,
mano sesuo sužadėtine!
Sužavėjai mano širdį
vienu savo akių žvilgsniu,
vienu savo karolių brangakmeniu.
Kokia graži tavo meilė,
mano sesuo sužadėtine!
Tavo meilė saldesnė už vyną,
o tavo tepalai kvapesni
už
visus kvepalus!
Tavo lūpos, sužadėtine,
laša
medumi,
medus ir pienas po tavo liežuviu,
o tavo drabužiai kvepia Libano
dvelksmu.

Mano sesuo sužadėtinė yra
uždaras sodas.
Uždaras sodas, užantspauduotas
šaltinis.
Tu esi malonumų sodas, kuris
želdina
granatmedžius ir geriausius vaisius;
henos gėles ir nardo žiedus,
nardą ir kroką,
kvapiąją nendrę ir cinamoną
su visais kvapiais medžiais;
mirą ir alaviją
si visais rinktiniais kvepalais.
Tu esi sodo šaltinis,
gyvojo vandens versmė
iš Libano tekančios srovės!

Pabusk, šiaurės vėjau!
Atpūsk pietų vėjau!
Padvelk į mano sodą,
tepasklinda plačiai jo kvapai!

Teateina mylimasis į savo sodą,
tevalgo jo geriausius vaisius.

Atėjau į savo sodą, mano sesuo sužadėtine.
Skinuosi savo mirą ir kvepalus,
valgau savo korį su medumi,
geriu savo vyną su pienu.

<...>

Mano meile, tu tokia
graži kaip
Tirza,
daili kaip Jeruzalė,
pagarbią baimę kelianti kaip
pulkas su vėliavomis.
Nugręžk savo akis nuo manęs,
nes jos mane gniuždo!

Tavo garbanos plasta tarsi
kaimenė ožkų,
besileidžiančių žemyn Gileado
šlaitais.

Tavo dantys kaip kaimenė avių,
lipančių iš maudyklos;
kiekviena jų turi po dvynę,
nė vienos nėra vienišos.
Tavo skruostai kaip dvi
granato pusės,
slepiamos šydo.

Šešiasdešimt karalienių,
aštuoniasdešimt sugulovių
ir merginų be skaičiaus.
Tik ji viena yra mano balandė,
mano tobuloji,
tik ji viena motinos numylėtinė -
džiaugsmas tos, kuri ją pagimdė.
Merginos matė ją ir gyrė;
ir karalienės, ir sugulovės
kėlė
ją į padanges.

<...>

Sukis, sukis, mergaite iš Šulamo!
Sukis, sukis,
kad galėtume į tave pasižiūrėti!

Kodėl norite pasižiūrėti į
Šulamo mergaitę,
šokančią tarp dviejų šokėjų eilių?
Kokios grakščios tavo kojos,
apautos sandalais,
didžiūno dukra!
Tavo dailios šlaunys tarsi
brangakmeniai,
nugludinti meistro rankų.
Tavo bamba tarsi apvali taurė,
visuomet pilna vyno.
Tavo pilvas tarsi kviečių krūva,
apsodinta lelijomis.
Tavo krūtys tarsi du stirniukai -
gazelės dvyniai.
Tavo kaklas tarsi dramblio kaulo
bokštas.
Tavo akys tarsi Hešbono tvenkiniai
prie Bat-Rabimų vartų.
Tavo nosis tarsi Libano bokštas,
žvelgiantis Damasko link.
Tavo galva iškyla kaip Karmelis,
tavo plaukų sruogos tarsi purpuras -
jų kasos karalių padaro belaisvį.

Kokia tu graži, kokia maloni!
O meile, mano džiaugsme!
Esi daili kaip palmė,
o tavo krūtys kaip kekės.
Tariau: "Įlipsiu į palmę,
įsitversiu į jos šakas".
Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių
kekės,
tavo alsavimas tarsi obuolių
dvelksmas,
o tavo lūpos kaip geriausias vynas!

Teteka tad vynas švelniai mano
mylimajam,
bėgdamas pro lūpas ir dantis!
Aš priklausau mylimajam,
ir jis manęs geidžia.
Eikš, mano mylimasis,
skubėkime į laukus,
nakvokime kaimuose!
Eikime anksti į vynuogynus,
pažiūrėkime, ar vynmedžiai jau
išsprogo,
ar jų žiedai jau užmegzti,
ar granatmedžiai jau pražydo.
Ten savo meilę tau dovanosiu.
Mandragora jau kvepia,
patys geriausi vaisiai prie
mūsų
durų, -
tau išsaugojau, mano mylimasis,
šviežius ir džiovintus.

O, kad tu būtum man kaip brolis,
žindęs mano motinos krūtis!
Sutikusi tave lauke, išbučiuočiau,
ir niekas man neprikaišiotų.
Vesčiausi tave,
parsivesčiau į savo motinos namus,
į kambarį tos, kuri mane pagimdė.
Duočiau tau gerti kvapaus vyno
ir savo granatų sulčių.

<...>

Dėk mane kaip antspaudą ant
savo širdies,
kaip antspaudą ant savo rankos!
Juk meilė stipri kaip mirtis,
aistra nuožmi kaip Šeolas.
Jos kaitra kaip ugnies kaitra,
nenumaldoma liepsna.
Giliausi vandenys negali
užgesinti meilės
nei potvyniai jos paskandinti.
Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą
savo turtą,
būtų tik paniekos vertas.

http://donelaitis.vd...v_Rastas/26.htm

I keep telling myself...

bent as ta tema iki siol nieko geriau nesu skaicius (istrauka is O.K. spektaklio 'Geismas'
gal kam pravers,ar duos minciu :]

Noriu žaisti su tavim slėpynes duoti tau vilkėti savo drabužius sakyt tau kad man patinka tavo batai sėdėti ant slenksčio kol maudaisi duše masažuoti tau kaklą bučiuoti kojas laikyti tavo ranką eit su tavim pietauti ir leisti tau valgyt iš savo lėkštės susitikt su tavim Rudžio bare ir pasakoti kaip praėjo diena spausdinti tavo laiškus nešti tavo pirkinius juoktis iš tavo baimių skolinti tau kompaktus kurių nesiklausai žiūrėti gerus filmus žiūrėti siaubingus filmus skųstis radijo programomis fotografuoti tave miegančią atsikelti anksčiau ir atnešti tau kavos ir riestainių vidurnaktį eiti į kavinę gerti kavos kad tu vogtum iš manęs cigaretes amžinai nerasdama degtukų pasakoti tau apie televizijos programą kurią mačiau praėjusį vakarą nuvesti tave į akių ligoninę ir nesijuokti iš tavo juokų geisti tavęs iš ryto bet leisti tau dar pamiegot bučiuoti tau nugarą glostyti odą sakyti tau kaip myliu tavo plaukus tavo akis tavo lūpas tavo kaklą tavo krūtis tavo užpakalį tavo ir sėdėti ant laiptelių ir rūkyti kol tavo kaimynas grįš namo sėdėti ant laiptelių ir rūkyti kol tu grįši namo ir jaudintis kai vėluoji nustebti kai grįžti anksčiau dovanoti tau saulėgrąžų vaikščiot į tavo vakarėlius ir šokti iki pamėlynavimo jaustis kaltas kai padarau ką nors ne taip ir laimingas kai man atleidi žiūrėti į tavo nuotraukas ir gailėtis kad nepažinojau tavęs amžinai savo ausyje klausytis tavo balso jausti tavo odą sau prie odos išsigąsti kai supyksti ir tavo akis paraudonuoja plaukai sukrinta į kairę o veidas tampa kaip kinės sakyti tau kokia tu nuostabi laikyti tave apkabinęs kai tau neramu laikyti tave kai tau skauda geisti tavęs užuodus tavo kvapą įžeisti tave savo prisilietimu niurzgėti kai esu su tavim ir niurzgėti kai nesu su tavim seilėti tavo krūtį smaugti tave naktį sušalti kai užsitrauki ant savęs antklodę ir sukaisti kai neužsitrauki ištyžti kai tu šypsaisi ir ištirpti kai juokiesi nesuprasti kodėl manai kad atstumiu tave kai iš tikrųjų neatstumiu svarstyti ką galvotum jei kada nors tave atstumčiau svarstyti kas tu esi bet priimti tokią kokia esi pasakoti tau apie medžio angelą užburtą girinį kuris perskrido vandenyną nes tave mylėjo rašyti tau eilėraščius ir svarstyti kodėl manim netiki jausti tokį stiprų jausmą kad neturėčiau žodžių jam išreikšt norėti nupirkti tau kačiuką kuriam pavydėčiau nes jis gautų daugiau dėmesio nei aš neišleist tavęs iš lovos kai tau reikia eiti ir verkti kaip kūdikiui kai pagaliau išeini naikinti tarakonus pirkti tau dovanas kurių tau nereikia ir vėl jas atsiimti prašyti kad tekėtum už manęs o tu vėl sakytum ne o aš vėl prašyčiau nes nors tu ir netiki kad aš rimtai aš visada prašau rimtai nuo pat pirmo karto kai prašiau ir klajoti po miestą galvodamas koks jis tuščias be tavęs norėti to paties ko ir tu manyti kad prarandu save bet žinoti kad su tavim esu saugus neslėpti nuo tavęs kas manyje blogiausia ir stengtis duoti tau kas manyje geriausia nes tu nenusipelnai mažiau atsakinėti į tavo klausimus nors ir nenoromis sakyti tau tiesą kai visai to nenoriu stengtis būti garbingas nes žinau kad tau taip geriau manyti kad viskas baigta bet nepasitraukti dar dešimt minučių kol išmesi mane iš savo gyvenimo ir užmirši kas buvau stengtis priartėti prie tavęs nes mokytis tave pažinti negailint savęs yra nuostabu kalbėti su tavim laužyta vokiečių kalba ir dar prastesne hebrajų kalba mylėtis su tavim trečią valandą ryto ir kažkaip kažkaip kažkaip perteikti tau nors truputėlį tos stulbinančios nemarios visa nugalinčios besąlygiškos visaapimančios sielą turtinančios protą plečiančios nuolatinės niekad nesibaigiančios meilės kurią tau jaučiu.

Per musu su vyru vestuves vakaro vedeja dave man garsiai perskaityti tokius zodzius savo vyrui:

Jei vieną dieną tavęs neberasiu-
Iš jūros prišauksiu,
Iš žemės iškasiu.
Numirtum - prikelsiu,
Apaktum - už rankos vedžiosiu
Per vasaras rudenius eisim drauge,
Apkurstum - ausimis tavo būsiu,
Mylėsiu nelaimėj, mylėsiu varge,
Pavargusį, sužeistą - visokį priimsiu -
Nebūsi našta.
Karaliumi būsi ar elgeta virsi
Vistiek aš pažinsiu namo parsivedus,
Duris užsisklendus - nerodysiu niekam-
Mylėsiu viena.
Surasiu ko ieškai - tik tau atiduosiu,
Naktim tavo būsiu, tau būsiu diena.
Išbarsi - tylėsiu
Skaudu bus - kentėsiu,
Tik tavo, tik tavo
Aš būsiu žmona!

Apie siuos zodzius ispeta nebuvau, skaiciau juos vyrui ir asaros akyse tvenkesi, vyras taip pat susigraudino
Papildyta:
O cia siaip grazus zodziai:

Nekankinkite meilės žvilgsniais šaltais
Nežudykite meilės žodžiais piktais.
Tik nemuškite jos melagysčių rimbais,
Visa tai jūsų širdis suluošins randais.

Apkabinkite meilę kai verks ir kentės,
Prisiglauskite meilę kai bėdos palies
Sulaikykite ją, kai išeiti norės
Nes be jos jūsų dienos kaip be saulės liūdės...