Tai va manoji irgi,atrodo katik malėsi,gėrė pieną tik žiūrėk butelys nukrito ji nustojo maltis ir nulūžus pučia į akį.Tik gaila kaip žadintuvas po valandos jau rėkia,ir po to kol aš atsigulu kas pusvalandį,na paskui tai dažniausiai kas pusantros valandos ir rėkia arba rankom ploja ar sau duoda ar mosikuojas rankom ir kojas įtempia ir riečias arba užpakalį kilnoja,na žodžiu,5valandas ištisai išmiegojus tai tikriausiai ant rankos pirštų suskaičiuočiau kiek kartų
QUOTE(diana34 @ 2010 04 09, 12:37)
pas mus tai taip pasireiskia : jau guli lovoj ir judina kojos peda, nu taip tarytum i muzikos takta mintu .. pajuda taip ir uzmiega, ir sakyciau netgi labai greit "atluzta" 
..cia tik kalbejo su manim , o jau uz minutes miega . nu keista man kazkaip 
nei uz ka negaleciau uzmigt judesy..
..cia tik kalbejo su manim , o jau uz minutes miega . nu keista man kazkaip nei uz ka negaleciau uzmigt judesy..Ne į tema, bet aš neesu aktyvi labai, o pėd nuolat judinu, negaliu užmigt jei nejudinu
, o jei katinas tyko ir puola, tai man jau tragedija QUOTE(GinteZZ @ 2010 04 09, 12:29)
Nu palengvejimą aš turėjau ta prasme, kad tik viakui būnant jau gerokai virš 4 galėjau pirmą kartą nueiti be jo į tualetą, tik virš 4 jis pradėjo pats užmigti, ir tada nors valandą laiko galėjau gauti per dieną sau. Į parduotuvę ir dabar kartu veduosi tik labai ypatingais atvejais, bet iki 3 metų to iš viso negalėjo būti, ant rankų jis nebūdavo, vežime irgi, o jei paleisdavau - girebdavo ir verdavo žemėn viską iš eilės... Kas dar? Jau gal kažkada pasakojau apei jo aistrą valytuvams, paleistas lauke bėgdavo prie mašinų galinio stiklo vlaytuvų, girebdavo ir lauždavo juos iš pat "šaknų", už sulaužytą valytuvą mokėdavau savininkui maždaug po 300 Lt. Nuo 3,5 metų nustojo tą daryti, tiksliau vis dar pribėga prie valytuvo, bet itk paliečia, o nelaužia. Nu ir šiaip dabar jau galima su juo dėl kažko susitarti, ypač būnant namie ir kai tik 1 suaugęs namie. visgi tai man nepalyginama su 1,5 metų amžiumi, kai iš viso nebuvo įmanoma jokiu atveju dėl nieko susitarti.
O kiek jam yra etiketė, kiek liga... Visada stengiuosi galvoti apie tai kaip apie vaiko savitumą, o ne ligą, ir labai myliu jį tokį, koks jis yra. Ir vis dar tikiuosi, kad išaugs jis iš savo problemų. Jei neišaugs, ieškosiu labiau tinkačios aplinkos... Bet nesijaučiu nelaiminga dėl to, kad mano vaikas kitoks, kažkaip net kai sunku būna, esu laiminga, kad aš turiu jį, o jis mane...
O kiek jam yra etiketė, kiek liga... Visada stengiuosi galvoti apie tai kaip apie vaiko savitumą, o ne ligą, ir labai myliu jį tokį, koks jis yra. Ir vis dar tikiuosi, kad išaugs jis iš savo problemų. Jei neišaugs, ieškosiu labiau tinkačios aplinkos... Bet nesijaučiu nelaiminga dėl to, kad mano vaikas kitoks, kažkaip net kai sunku būna, esu laiminga, kad aš turiu jį, o jis mane...
geras poziuris...stenkis su juo ir toliau gyventi..tikiuosi, kad visuomene jo nesutryps ir ir neapsunkins
o vaikai pasirenka tevus..tai jau tikrai zinojo, ka renkasi 
QUOTE(Skambanti tyla @ 2010 04 09, 13:57)
Ne į tema, bet aš neesu aktyvi labai, o pėd nuolat judinu, negaliu užmigt jei nejudinu , o jei katinas tyko ir puola, tai man jau tragedija
, o jei katinas tyko ir puola, tai man jau tragedija ir suaugusiems buna neramiu koju sindromas, kartais jis po gimdymo ateina kazkuriam laikui
pas mus VRC situacija buvo tokia, akd ji pravardziavo "blondinu" maniskis puikiai suprato perkeltine reiksme prilipdyta prie sito zodzio, o as ne is karto supratau apie ka kalba
paprasiau, kad psichiatre perduotu, jog nebutu taip vadinamas..paskui pamaciau tuos vaikus jie prie manes kreipes mazdaug taip: va cia tas lochas kur i liuli nespejo gauti 
as ten kazka emiau kalbeti, graziai ramiai..zodziu jis mane nutrauke ir supratau, kad jei nebuciau buvusi 
buciau pati i liuli gavusi berniukui buvo gal kokie 12 metu..is prieglaudos ten grupele buvo..laimei mano vaikis pasijaute apgintas (as buvau jam didmotere ) ir toliau jam paaiskinau, kad sitie vaikai nelaimingi, nes neturi teveliu, yra pikti delto, kad jiems skauda..maniskis buvo pasiruoses kita diena juos paguosti 
ir atleido visas patycias, tik kita diena jau tu vaiku nebebuvo, nes jiems pasibaige terminas..zodziu..tokia patirtis
QUOTE(Alchemie @ 2010 04 09, 17:49)
geras poziuris...stenkis su juo ir toliau gyventi..tikiuosi, kad visuomene jo nesutryps ir ir neapsunkins o vaikai pasirenka tevus..tai jau tikrai zinojo, ka renkasi
o vaikai pasirenka tevus..tai jau tikrai zinojo, ka renkasi Aš jį įsivaikinus, tai nežinau kaip ten su tuo pasirinkimu buvo, iš vienos pusės tarsi įvaikinimo tarnyba parinko (aš sutikau su pirmu pasiūlymu, tai ta prasme irgi nesirinkau vaiko), bet iš kitos pusės... Kažkodėl jaučiu, kad yra kažkas daugiau negu atsitiktinumas, kad tai tikrai MANO vaikas. Ir nenorėčiau, kad būtų koks nors kitas jo vietoje. Nors viskas ir daug sunkiau nei galėjau įsivaizduoti.
O dėl mūsų visuomenės daug optimizmo neturiu. Bet gi turi būti būdų kaip jai atsispirti kad nesutryptų, o jeigu Lietuvoje to nepavyks padaryti, neatmentu galimybės ieškoti kitokių visuomenių kur nors kitur...
Ginte..zemai tau lenkiuosi..ir jei galiu dekoju tu vaiku vardu ir zaviuosi tavo drasa ir pasiryzimu esi pavyzdys..manau, kad visuomene tau vienu atveju negali nieko pasakyti ir padaryti, kaip daugeliui is musu - pati kalta, akd pasigimdei toki vaika. Tu turi SAVO vaika, galima sakyti, kad savo pasirinkima turejai ir jie taves negali niekuo kaltinti, nes tokios drasos ir sirdies neturi. Tiesiog be galo grazu ir stiprybes tau dideles auginant sita gyva sidabra
esi pavyzdys..manau, kad visuomene tau vienu atveju negali nieko pasakyti ir padaryti, kaip daugeliui is musu - pati kalta, akd pasigimdei toki vaika. Tu turi SAVO vaika, galima sakyti, kad savo pasirinkima turejai ir jie taves negali niekuo kaltinti, nes tokios drasos ir sirdies neturi. Tiesiog be galo grazu ir stiprybes tau dideles auginant sita gyva sidabra
QUOTE(GinteZZ @ 2010 04 09, 11:29)
Nu palengvejimą aš turėjau ta prasme, kad tik viakui būnant jau gerokai virš 4 galėjau pirmą kartą nueiti be jo į tualetą, tik virš 4 jis pradėjo pats užmigti, ir tada nors valandą laiko galėjau gauti per dieną sau. Į parduotuvę ir dabar kartu veduosi tik labai ypatingais atvejais, bet iki 3 metų to iš viso negalėjo būti, ant rankų jis nebūdavo, vežime irgi, o jei paleisdavau - girebdavo ir verdavo žemėn viską iš eilės... Kas dar? Jau gal kažkada pasakojau apei jo aistrą valytuvams, paleistas lauke bėgdavo prie mašinų galinio stiklo vlaytuvų, girebdavo ir lauždavo juos iš pat "šaknų", už sulaužytą valytuvą mokėdavau savininkui maždaug po 300 Lt. Nuo 3,5 metų nustojo tą daryti, tiksliau vis dar pribėga prie valytuvo, bet itk paliečia, o nelaužia. Nu ir šiaip dabar jau galima su juo dėl kažko susitarti, ypač būnant namie ir kai tik 1 suaugęs namie. visgi tai man nepalyginama su 1,5 metų amžiumi, kai iš viso nebuvo įmanoma jokiu atveju dėl nieko susitarti.
O kiek jam yra etiketė, kiek liga... Visada stengiuosi galvoti apie tai kaip apie vaiko savitumą, o ne ligą, ir labai myliu jį tokį, koks jis yra. Ir vis dar tikiuosi, kad išaugs jis iš savo problemų. Jei neišaugs, ieškosiu labiau tinkačios aplinkos... Bet nesijaučiu nelaiminga dėl to, kad mano vaikas kitoks, kažkaip net kai sunku būna, esu laiminga, kad aš turiu jį, o jis mane...
O kiek jam yra etiketė, kiek liga... Visada stengiuosi galvoti apie tai kaip apie vaiko savitumą, o ne ligą, ir labai myliu jį tokį, koks jis yra. Ir vis dar tikiuosi, kad išaugs jis iš savo problemų. Jei neišaugs, ieškosiu labiau tinkačios aplinkos... Bet nesijaučiu nelaiminga dėl to, kad mano vaikas kitoks, kažkaip net kai sunku būna, esu laiminga, kad aš turiu jį, o jis mane...
Taip, tokie palegvejimai su laiku ateina. Bet prasideda kiti "dziaugsmai". tas kas buvo atleistina 6-meciui, jau bus neatleistina 10-meciui. Jei supranti apie ka as
Mylim visos savo vaikus. Be galo, be krasto. Tiesiog, per 15 metu daug ka supratau ir ismokau. Ypac, padejo, vaiko psichologe per paskutinius du metus. Tada isdrisau pripazinti vaiko liga, isdisau pakelti galva. Nustojau kaltinti save, aplinkinius. Tupiu sitoj temoj nuo tada , kai mano sunui buvo 7 metai, dabar greit 15
Jei paskaitytum, kaip anksciau ant visu bardavausi, jei kas sita sutrikima pavadindavo liga, visiems saukiau, kad cia ne liga, tai tik lengos problemos. Dabar pati sau ir aplinkiniams pripazinau, kad mano vaikas serga. Ir ne tik vaikas. Serga visa seima. Taip jau buna su hiperiukais, autistukais ar sutrikusio vystymosi vaikais ir ju seimomis. Uzdaras ratas is kurio issikapstyti vis sunkiau.QUOTE(GinteZZ @ 2010 04 09, 17:29)
O dėl mūsų visuomenės daug optimizmo neturiu. Bet gi turi būti būdų kaip jai atsispirti kad nesutryptų, o jeigu Lietuvoje to nepavyks padaryti, neatmentu galimybės ieškoti kitokių visuomenių kur nors kitur...
As, isvezus vaika i Svedija padovanojau jaum ir mums gyvenima. daug ka teko man paaukoti, bet vaikas turi ateiti. Vis dazniau pagalvoju, kas laukia tokiu vaiku (paaugliu, suaugusiu ir t.t Taip, taip, laikas lekia nepastebimai
) ateity. kas jai rupinsis Lietuvoj, kai tevu nebeliks (su saule dar nei vienas negyveno). O cia, Svedijoj, zinau, kad juo bus pasirupinta. Jis tures ateiti, gyvenima, galu gale normalia senatve, o LT? Psichuske arba kalejimas...Einu vaiko migdyt, nors prirasyciau cia dar daug....
QUOTE(Alchemie @ 2010 04 09, 21:05)
Ginte..zemai tau lenkiuosi..ir jei galiu dekoju tu vaiku vardu ir zaviuosi tavo drasa ir pasiryzimu esi pavyzdys..manau, kad visuomene tau vienu atveju negali nieko pasakyti ir padaryti, kaip daugeliui is musu - pati kalta, akd pasigimdei toki vaika. Tu turi SAVO vaika, galima sakyti, kad savo pasirinkima turejai ir jie taves negali niekuo kaltinti, nes tokios drasos ir sirdies neturi. Tiesiog be galo grazu ir stiprybes tau dideles auginant sita gyva sidabra
esi pavyzdys..manau, kad visuomene tau vienu atveju negali nieko pasakyti ir padaryti, kaip daugeliui is musu - pati kalta, akd pasigimdei toki vaika. Tu turi SAVO vaika, galima sakyti, kad savo pasirinkima turejai ir jie taves negali niekuo kaltinti, nes tokios drasos ir sirdies neturi. Tiesiog be galo grazu ir stiprybes tau dideles auginant sita gyva sidabra pritariu 100 procentu
QUOTE(Alchemie @ 2010 04 09, 17:49)
Siaubas....
Manau, kad nelabai sekasi mano vaikiui ten, nepasakoja nieko, sunku žodį ištraukt, bet mikčiot pradėjo daug daugiau, net viena mergaitė ( ji ten vienintelė) pasakė mano dukrai, jog negali labai daug žodžių pasakyti.
Vakar , kai atėjau, auklėtoja, auklėtojas ir didesni vaikai žaidė kortom, o mano vaikis su panašaus amžiaus, bet l.agresyviu vaiku susiėmę raičiojasi ant fotelio
, tas kitas berniukas, tai neįgalus, visiškai neklauso, vieni minusai lentelėj.Mano vaikis visai nemoka gintis ... visai...bet man absurdiškai atrodo , jei imčiau mokyti muštis, kai nuolat kartodavau, kad muštis negerai.
GinteZZ esu tikra, kad JŪSŲ vaikas jus labai myli.
QUOTE(GinteZZ @ 2010 04 09, 17:29)
Aš jį įsivaikinus, tai nežinau kaip ten su tuo pasirinkimu buvo
Lenkiuosi tau zemai. Pagarba.
Merginos, tos kurios jau senai cia, pamenat, buvo musu temoj Ramute(Ramune
), kurios vienas is globojamu vaiku turejo ADHD? Kazi, gal kas zinot, kaip jiems sekasi? Nes paskutines jos zinutes buvo labai nelinksmos, berods, tas vaikiukas eme kelti gresme kitiems jos vaikams?
QUOTE(vario @ 2010 04 12, 13:46)
Lenkiuosi tau zemai. Pagarba.
Merginos, tos kurios jau senai cia, pamenat, buvo musu temoj Ramute(Ramune ), kurios vienas is globojamu vaiku turejo ADHD? Kazi, gal kas zinot, kaip jiems sekasi? Nes paskutines jos zinutes buvo labai nelinksmos, berods, tas vaikiukas eme kelti gresme kitiems jos vaikams?
Merginos, tos kurios jau senai cia, pamenat, buvo musu temoj Ramute(Ramune
), kurios vienas is globojamu vaiku turejo ADHD? Kazi, gal kas zinot, kaip jiems sekasi? Nes paskutines jos zinutes buvo labai nelinksmos, berods, tas vaikiukas eme kelti gresme kitiems jos vaikams? ne apie ją jau senokai begirdėjau ir nežinau, kaip čia jai sekasi
Geda asakyti...maniskis juk ne hiperiukas..bet..nu bent jau siandien tiek visko buvo, akd man nebesinori daryti nieko daugiau del jo zinau, praeis..bet kaip baisu, kai pamatai, kad kazkur yra tavo ribos su savo nuosavu vaiku
zinau, praeis..bet kaip baisu, kai pamatai, kad kazkur yra tavo ribos su savo nuosavu vaiku
