QUOTE(ineta68 @ 2010 04 08, 14:05)
VRC isvados skambes taip arba panasiai: Diagnoze - emociju sutrikimas vaikysteje, Isvados logopedo ir psichologes - vaiko smulkioji motorika atitinka 20 men. ( cia kaip pavyzdis), savarankiskumas- ... men, kalba ... men. Ar jums tas duotu naudos. Prisimenu save, kai buvo mano vaikui kaip jusu dukrytei ir tai buvo sunkiausias mums laikotarpis, taip pat nuejau pas neurologe ( ne musu poliklinikos), kuri man taip pat patare atiduoti i darzeli, kad patiems kazkiek pailseti, o del vaistu pasake, kad jie arba nieko neduos arba bus blogiau, tokiais atvejais pasake mamytems tas miksturas galima butu pagerti.
Ir aš pritariu, apsilankyti VRC žinoma galima (mes irgi ten gulėjom kai maniškiui buvo 2 metai), bet nereikia turėti didelių lūkesčių, kai tai kažką iš esmės pakeis. Kažkiek gausit informacijos apie vaiko išsivystymą ir problemas (man pvz. norėjosi pasitikrinti, ar tai tik hiperaktyvumas ar dar gal yra ir kokių autizmo požymių šalia), kažkiek patarimų (kurių dalis tiks, o dalis ne), kažkiek pabendrausit su kitų panašių vaikų mamom gyvai.
Bet iš esmės tai kažko nepakeis - kaip jau kažkas rašė, sunkiausias laikotarpis yra iki 3 metų, ir didžiausia paguoda gal tai ir gali būti - kad toks sunkus etapas nesitęs visą gyvenimą - pamatysit, kaip po pusmečio jau bus lengviau, tada po pusmečio dar lengviau ir t.t. Gal aišku kažkada vėl pradeda sunkėti, maniškiui dar tik 4,5 metų, tai tik bandau įsivaizduoti kas manęs laukia jam pradėjus eiti į mokyklą, bet dabartinė situacija ir tas, kas buvo prieš 3 metus skiriasi kaip diena ir naktis. Net į nuotraukas ano laiko žiūrėdama savęs neatpažįstu - labai jau pavargus ten visur atrodau

Iš darželio grupės net ir pernai (kai jau buvo 3 metai) išprašyti buvom, auklėtoja nesusitvarkė, bet šiemet po metų pertraukos jau visai normaliai eina pas tą auklėtoją, jau susitvarko

O Cinderellai tikrai vertėtų bent dalį laiko mergytę į darželį atiduoti. Dėl pabėgimo nebijokit, maniškis irgi buvo lakstūnas, tai jį visas darželis pažinojo ir visas personalas gaudydavo sujungęs jėgas

Jau turėdami tokį vaiką jie ir patys žino, kad nei sekundei negali nuleisti akių.
Dėl žaislų... Maniškis su ko gero įgimta aistra mašinoms, tai tas kažkiek gelbėjo. Dar nuo kokių 2 metų įpratinau prie knygų. O visokios dėlionės, kontruktoriai ir pan. - net nepirkdavau tokių po pirmų bandymų. Namie labai geras žaislas buvo tikras siurblys ir visi jo priedai. O šiaip maksimaliai laiko praleisdavom lauke, vietoj nebūdavo tokio amžiaus (iki 2,5 ar pan.) nei sekundės, bet bėgioti lauke vis kažkaip lengviau buvo negu daug būti namie.
Beje dėl aplinkinių komentarų - aš nesakyčiau, kad dauguma jų būna "kad neišauklėtas, negavo diržo ar pan.". Maniškis net ir labai neklausydamas ir išdykaudamas kažkaip sugeba daugelį žmonių apžavėti, gal kad visas jo elgesys būna toks nepiktybiškas, t.y. visas "šunybes" krečia iš didelės aistros pažinti, plius yra labai komunikabilus ir labai visiems draugiškas. Bendroje sumoje iš aplinkinių sulaukia daugiau pagryrimų nei nusiskundimų, negaunam labai barti net kai parduotuvėje visas lentynas išvarto, o aš nespėju pagauti. Aišku jei taip darys ir didelis būdamas, aplinkinių reakcija griežtės...