O del korepetitoriu - juos samdosi tie, kas is kitu mokyklu atsinese nemenkas spragas ir reikia vytis.
Kai tevai ima galvoti, kad ju vaikas pasaulio bamba -tada belieka tik skustis delfiui. Jei nepatinka -juk visada galima pereiti i kita mokykla.
QUOTE(ivakara @ 2010 03 27, 11:48)
Labai geras ir tikslus komentaras delfyje apie vzg:
Žirmūnų gimnazija,
2009 03 23 09:10
Ką gi, straipsnis laiku ir, matyt, pribrendęs.
Man jau senokai kyla noras pasidalinti mintimis apie tai. Mano sūnus mokosi VŽG (Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje), jam šiais metais taip pat teks laikyti egzaminus, todėl natūralu, kad VŽG vykstantys dalykai dar aktualesni. Tačiau negeri dalykai buvo pastebėti jau žymiai anksčiau - tik įstojus į VŽG. Pačioje mokslo metų pradžioje, per bendrą susirinkimą, buvo deklaruojama geležinė drausmė, puiki mokyklos tvarka, nuostabūs mokytojai, supratingi vadovai ir tėvų komitetas. Nepamiršti buvo ir reikalavimai mokiniams. Buvo pabrėžiama, kad tai gimnazijos reikalavimai. Iš visų pažadų, praėjus keliems metams, galiu drąsiai teigti, kad liko tik reikalavimai mokiniams. Negaliu kaltinti mokytojų, kurie sąžiningai atlieka savo sunkų darbą, bet negaliu ir tylėti, matydamas, kaip dalis mokytojų naudojasi VŽG vardu ir mokyklos vadovybės problemų nematymu ar nesprendimu. Per tėvų susirinkimus daugelį kartų buvo paviešintos mokytojų, kurie per pamokas nedirba (švelniai tariant). Tai baigėsi tradiciškai besiskundusių tėvų vaikai ar net klasės artimiausiu metu buvo baudžiami kontroliniais darbais, nepagrįstais vertinimais, gąsdinimais. Visa tai vyksta nepaisant to, kad didžioji dalis mokinių, pabrėžiu didžioji dalis, o ne vienas kitas, samdo korepetitorius ir moka pinigus už tai, kad VŽG neatlieka savo darbo gerai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad čia susirinkę ne eiliniai mokinukai, o konkursinę atranką praėję, motyvuoti, žinių siekiantys vaikai. Su tokiais dirbti būtų vienas malonumas. Deja mokymas suprantamas, kaip reikalavimas, o ne kaip žinių perteikimo procesas.
Pavyzdžiui, tūlas, priešpensijinio amžiaus mokytojas, per pamoką mokiniams pasakius, kad nesupranta jo dalyko, atsako - ,,tryliktu iki galo ten durnių namai. Kita mokytoja, aplamai, pareiškia, kad pasitarusi su kolegomis, nusprendė, kad jinai per daug dirba ir nuo šiol per pamokas leis sau pailsėti. Suprantu, kad sunku surasti gerus užsienio kalbų mokytojus, bet keli dabartiniai neverti ne tik gimnazijos mokytojo, bet ir menkesnio vardo. Mokytojas privalo ne tik daugiau žinoti už moksleivį, bet ir sugebėti perteikti savo žinias.
Trūkumus būtų galima vardinti dar ilgai, bet ne tas yra tikslas. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad mokymo kokybė priklauso ne tik nuo mokymo įstaigos vardo, o nuo dirbančių žmonių kompetencijos, noro dirbti, meilės savo darbui. Būtų puiku, kad šioje mokymo įstaigoje būtų atlikti kokybės vertinimo tyrimai ir padarytos tinkamos išvados. Norėtųsi, kad VŽG dirbanti Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus žmona būtų ne saugiklis, o tas gerasis laidininkas, tarp ministerijos ir gimnazijos, idant tėvams ir vaikams netektų nusivilti taip skambiai giriama mokymo įstaiga.
Įvertink: 11 1
Žirmūnų gimnazija,
2009 03 23 09:10
Ką gi, straipsnis laiku ir, matyt, pribrendęs.
Man jau senokai kyla noras pasidalinti mintimis apie tai. Mano sūnus mokosi VŽG (Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje), jam šiais metais taip pat teks laikyti egzaminus, todėl natūralu, kad VŽG vykstantys dalykai dar aktualesni. Tačiau negeri dalykai buvo pastebėti jau žymiai anksčiau - tik įstojus į VŽG. Pačioje mokslo metų pradžioje, per bendrą susirinkimą, buvo deklaruojama geležinė drausmė, puiki mokyklos tvarka, nuostabūs mokytojai, supratingi vadovai ir tėvų komitetas. Nepamiršti buvo ir reikalavimai mokiniams. Buvo pabrėžiama, kad tai gimnazijos reikalavimai. Iš visų pažadų, praėjus keliems metams, galiu drąsiai teigti, kad liko tik reikalavimai mokiniams. Negaliu kaltinti mokytojų, kurie sąžiningai atlieka savo sunkų darbą, bet negaliu ir tylėti, matydamas, kaip dalis mokytojų naudojasi VŽG vardu ir mokyklos vadovybės problemų nematymu ar nesprendimu. Per tėvų susirinkimus daugelį kartų buvo paviešintos mokytojų, kurie per pamokas nedirba (švelniai tariant). Tai baigėsi tradiciškai besiskundusių tėvų vaikai ar net klasės artimiausiu metu buvo baudžiami kontroliniais darbais, nepagrįstais vertinimais, gąsdinimais. Visa tai vyksta nepaisant to, kad didžioji dalis mokinių, pabrėžiu didžioji dalis, o ne vienas kitas, samdo korepetitorius ir moka pinigus už tai, kad VŽG neatlieka savo darbo gerai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad čia susirinkę ne eiliniai mokinukai, o konkursinę atranką praėję, motyvuoti, žinių siekiantys vaikai. Su tokiais dirbti būtų vienas malonumas. Deja mokymas suprantamas, kaip reikalavimas, o ne kaip žinių perteikimo procesas.
Pavyzdžiui, tūlas, priešpensijinio amžiaus mokytojas, per pamoką mokiniams pasakius, kad nesupranta jo dalyko, atsako - ,,tryliktu iki galo ten durnių namai. Kita mokytoja, aplamai, pareiškia, kad pasitarusi su kolegomis, nusprendė, kad jinai per daug dirba ir nuo šiol per pamokas leis sau pailsėti. Suprantu, kad sunku surasti gerus užsienio kalbų mokytojus, bet keli dabartiniai neverti ne tik gimnazijos mokytojo, bet ir menkesnio vardo. Mokytojas privalo ne tik daugiau žinoti už moksleivį, bet ir sugebėti perteikti savo žinias.
Trūkumus būtų galima vardinti dar ilgai, bet ne tas yra tikslas. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad mokymo kokybė priklauso ne tik nuo mokymo įstaigos vardo, o nuo dirbančių žmonių kompetencijos, noro dirbti, meilės savo darbui. Būtų puiku, kad šioje mokymo įstaigoje būtų atlikti kokybės vertinimo tyrimai ir padarytos tinkamos išvados. Norėtųsi, kad VŽG dirbanti Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus žmona būtų ne saugiklis, o tas gerasis laidininkas, tarp ministerijos ir gimnazijos, idant tėvams ir vaikams netektų nusivilti taip skambiai giriama mokymo įstaiga.
Įvertink: 11 1
