QUOTE(Atlantida @ 2011 03 06, 17:11)
Griztant vel gi prie tu dvieju apektakliu (Skeriai ir Visi mano sunus) man jie abu gana stiprus, bet Skeriuose - man truko kazkokios netiketos atomazgos, viskas itempta, bet nieko sukreciamo ten taip ir neivyksta... (o gal jau pamirsau? bet ne, rodos, neivyksta). Visas spektaklis - drama su tam tikros itampos lygiu, bet pritruko kulminacijos.
"Visi mano sunus" spektakle man patiko butent toks netiketumo efektas - kulminacija.
Mane "Skėriai" gan stipriai emociškai paveikė. Pirmosios dalies pabaigoje gumulas gerklėje buvo susidaręs - ir, kaip mačiau, ne man vienai - aplinkui kelios kitos žiūrovės irgi prasidėjus pertraukai ieškojosi servetėlių ašaroms nusišluostyti
"Visi mano sūnūs" man pati pjesė pasirodė gan vidutiniška, ypač antraplaniai veikėjai kiek erzino. To netikėtumo pabaigoje irgi nelabai pajutau. Gal dėl to, kad programėlėje mačiau, koks veikėjas dar turėtų pasirodyti spektaklyje
QUOTE(Tobsita @ 2011 03 06, 17:40)
Man irgi taip dažnai pasako. O man labai keista, nes manau, kad į teatrus vaikštau retai - palyginus su tuo, kiek norėčiau ten eiti
Aš į teatrą kur kas dažniau vaikštau nei į kiną