Įkraunama...
Įkraunama...

Persileidimai

Sveikutes. as taip pat turejau 9 savaite persileidima, ir visai neseniai. Liepos 10 padare gimdos abrazija. Gulejau KMUK. gydytoja sake bus tyrimas atliktas tik ar nebuvo apsigimimu, netrukus jau turetu buti ats. Nzn priezasciu gali but daug. Vyras turi dideli polinki i cukralige. dar nera jam tas nustatyta.bet cukrus labai padidejes, taip pat slapime rasta nemazai verysad.gif galbut delto gamta savo sutvarke.Niekas nieko konkreciai nezino ir gydytojai nieko rimto nesako. Priezasciu gali buti labai daug. didelio sekmiuko visoms besilaukiancioms ir beplanuojancioms mamytems!! 4u.gif
Atsakyti
Sveiki,

Noriu patarimo. Nors atvirai, vargiai ar jis pades. Noriu issikalbeti. Gal but suprasite...
Praeitais metais turejau persileidima. Siais metais vel pasikartojo. Vaikucio labai laukem... Po pirmo persileidimo labai pergyvenau, verkiau...Dabar asaros neberieda. Dabar be galo sunku susitvarkyti su savo emocijomis, o tiksliau pykciu.
Niekas, be mudvieju su vyru, daugiau nezinojo apie antraji nestuma, apie persileidima. Visas neigiamas emocijas tarytum bandau iskrauti namuose, kad niekas nematytu mano skausmo...o namuose juk vyras...
Pysktu, kad taip atsitiko.
Vienintelis dalykas kuris padeda negalvoti, uzsimirsti - tvarkymasis. Tvarkau viska. Problema - greit nebeliks ka tvarkyti...
Atsakyti
Labas,

Nereikia taip iš karto pulti į paniką, reikia nenuleisti rankų ir ieškoti persileidimų priežasties. Ką tau sakė gydytojai, kodėl taip atsitiko ? Ar liepė atlikti kokius tyrimus ?
Siūlyčiau nevaikščioti pas polikninikos ginekologus, nes jie mažai ką išmano apie tokius atvejus kaip tavo, o kreiptis tiesiai į vaisingumo specialistus, jie tau tikrai patars kokius tyrimus atlikti ir pamatysi, greitaio ras persileidimų priežastį smile.gif Tik nenukabink nosies ir viskas bus gerai smile.gif
Sėkmės tau, dar viskas prieš akis smile.gif
Atsakyti
Liudeseli, svarbiausia tikėti, nenuleisti rankų. Pritariu Tikiu, kad kreipkis pas specialistus, išsiaiškinsit priežastį ir viskas bus gerai, turėsit leliuką. Žinai aš irgi norėjau verkti, pasislėpti, galvojau kam aš reikalinga savo vyrui jei negaliu susilaukti mažylio, bet nuėjus į VK, paskaičius forumą, pasirodo kiti turi sunkesnias problemas ir susilaukia stebukliukų. Tai ir suteikia man stiprybės ir tikėjimo. Tik tikėk ir pamatysi, parašysi mums, kad jau laukiesi. Stiprybės, o savo ašaras ir depresijas vyk kuo toliau.
Atsakyti
Sveika.Labai tave uzjauciu ir suprantu,del tavo pykcio ir pergyvenimo.As taip pat pykau ir ant saves, ir ant visu,kai suzynojau,kad negalesiu naturaliu budu pradeti savo maziuko verysad.gif .Bet kai tik su tuo pykciu susitvarkiau,tik tada gelejau zengti kita zingsni,savo tikslo link.Rask savy stiprybes su tu pykciu susitvarkyti,jis tau tik trugdys eiti toliau.Paklausyk Tikiu patarymo,kreiptis i specialistus ir netrukus tavo problemos nebebus.Patikek manim,tavo problema nera pati baisiausia,pritariu Ingutei,paskaitinek foruma,dalinkis su mumis savo skausmu,isgyvenimais ir pamatysi kaip bus lengviau.Stiprybes ir kantrybes tau.Viskas bus gerai,tik tikek bigsmile.gif ir greitai busi nestuke.gif .
Atsakyti
Sveika,
Yra visiškai natūralu jausti pyktį, kai patiri tokią nelaimę, juk tu praradai savo vaikutį. verysad.gif Turbūt dažnai kyla klausimas "kodėl tai atsitiko būtent man?" (kaip ir mes visos to pastoviai savęs klausiame). Tačiau tu turi ir rasi jėgų atsitiesti. Neužsidaryk nuo artimųjų, neatsiribok nuo draugų. Kalbėk apie netektį, tai padeda įveikti skausmą. Labai fainai, kad tu prisijungei prie mūsų, čia gali pasidalinti savo išgyvenimais ir pamatysi, kad yra merginų patyrusių panašius dalykus. Nebesijausi tokia vieniša. wub.gif
Duok sau laiko, liūdesys praeis, nors galbūt skausmas dar liks ilgai.
Mano draugė išgyveno kelis persileidimus, tačiau dabar laukiasi antro vaikučio.
Pamatysi, ir tu susilauksi savojo mirksiukas.gif

Atsakyti
QUOTE(Liudeselis @ 2006 08 15, 02:17)
Vienintelis dalykas kuris padeda negalvoti, uzsimirsti - tvarkymasis. Tvarkau viska. Problema - greit nebeliks ka tvarkyti...


isteik tvarkymo firmele - ir issiliesi, ir babkiu uzdirbsi

cia buvo bajeris, tikiuosi, teisingai suprasi

mane daznai uzpuola tokios piktos mintys, norisi visus istaskyti,
fizinis kruvis man labai padeda irgi, be to skaiciau, kad labai normali busena, kad kuomet netvarka pas zmogų viduj, tuomet jis bando bent jau ta tvarką įvesti aplinkui
Liudeseli, priimk savo buseną kaip normalią, išsiliek čia ir praeis, o paskui atsiras ir leliunis
Atsakyti
Sveika,
ištiesų pritariu visoms parašiusioms, kad reikia laiko susitaikyti su netektimi, bet paskui būtinai imtis priemonių problemai išsiaiškinti. Pati turėjau du negimdinius nėštumus, pasibaigusius operacijomis, bet dabar jau baigiu išnešioti savo lėliuką. Reikia pasikonsultuoti su specialistais, tuomet galbūt paaišės persileidmo priežastys ir galėsi to išvengti. Laikykis. Ir svarbiausia-imkis priemonių.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo eja: 15 rugpjūčio 2006 - 11:40
Sveiki,

Merginai iš tiesų dabar nereikia jokio patarimo. Reikia, kad būtų erdvė išsilieti.
Užjaučiu ir aš Liudesį. Pažistu šį skausmą.
Jokie žodžiai čia nereikalingi, tačiau jei Liudesys dar skautys šią temą, noriu kad ji žinotų, kad lygiai prieš metus (prieš metus ir kelias dienas) sėdėjau darbe ir nesulaikiau ašarų, rašiau į SM kad tai neteisinga, kad man taip atsitiko, juk aš teisingai gyvenau ir mes taip svajojame turėti vaiką...
Blin, kaip skaudu prisiminti...
Laikykis
Atsakyti
Aciu jums uz laiskus.
Aciu Kvaksei uz juokeli, vertas demesio patarimas:)
Tyrimus darys rudeni. Gydytojas tiksliai neaiskino kokie tai bus tyrimai, bet sake kad rimti ir ju bus daug. Kol kas liepe daug ilsetis, nusiraminti, ta ir bandau daryti... Uz poros savaiciu pas ji eisiu, sake per apsilankyma viska detaliai ir paaiskins. Gydytojas labai geras, daug apie ji pas jus forume perskaiciau.

Liudesys begalinis...Gaila tu dvieju mirusiu maziuku... Jie buvo manyje, gyvi, maciau ju mazas sirdeles...
Esu tikinti. Kazkur giliai manyje tvyro mintis, kad Dievas negali elgtis su manimi blogai, juk as Jo vaikas, Jis mane, kaip ir visus savo vaikus, myli. Tai kas darosi su manimi, turi buti Dievo meiles israiska. Gal but tie mazuliukai, auge manyje, buvo nesveiki, gal but Dievas mane ir juos norejo apsaugoti nuo dar didesnio skausmo...
Kol kas tai vienintelis paaiskinimas, kuris isdziovina riedancias asaras...

Didele netvarka mano viduje. Mintys labai priestaringos...Tikiuosi kad laikui begant viskas sugris kur buve. O buvo taip grazu.

Dar karta aciu jums uz laiskus.
Atsakyti
Sakoma, kad Dievas siusdamas vieną blogį apsaugo nuo dar didesnio blogio. Gal būt taip ir atsitiko. Tikėk, kad viskas bus gerai, nes taip iš tikrųju ir bus.
Liudesėli, nueik į mišką, išsirink didelį, stiprų ąžuolą, prisiglausk prie jo ir stipriai stipriai išsiverk, o paskui užversk galvą į dangų, įsitverk stipriai į medį ir priimk iš jo stiprybės daug daug, kad galėtum siekti savo svajonės. Pamatysi, palengvės. . .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rugiagėlė: 16 rugpjūčio 2006 - 10:57
Sveikute. Visiskai tave suprantu tavo pykti, as taip pat beveik pries pusantro menesio turejau persileidima, o vaikutis buvo taip laukiamas. as ir pykau, kodel tom kurios nenori, arba palieka vaikelius taip sekasi.... ir verkiau... bet kas is to, db jau atsigaunam, nebegalvojam apie tai. tikrai greitu laiku bandysim kita, db po abrazijos laukiu pirmu mmm. Lb bijau del antro vaikelio, busiu kaip ant adatu, del to karujo nestumo metu man bus paranoja...
Liudeseli, lb nenusimink, zinau kaip sunku, man gydytoja pasakiu jau po trecio ketvirto persileidimo vertetu nerimauti ir tada tyrimus darytis...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jaklina: 16 rugpjūčio 2006 - 11:34