Bevaiksciojant uzklydau i vieninteli sostineje (garantuoju, kad ir visoje salyje) esanti didziuli prekybos centra. Na, mums jis butu ne toks ir didelis, bet Kambodzos mastais jis buvo unikalus. Uzlipau, berods, i penkta auksta ir padariau keleta nuotrauku. Tikrai nepasakytum, kad tai sostine!
Geltoname pastate yra isikures centrinis turgus. Nebuvau, nes vis tiek nieko negaliu pirkti
Beje, bukit atsargus su piniginemis!
Is arciau...
Taipogi aplankiau du labai svarbius objektus - Killing Fields (Zudantys Laukai) ir Tuol Sleng Genocido muzieju. Jei vaziuosite i Kambodza, butinai pasiskaitykite apie salies istorija. Galiu labai trumpai papasakot. 1975 m i valdzia atejo Khmer Rouge (Raudonieji Kmerai, karinis komunistu judejimas) su Pol Pot vadovu priesakyje. Jie turejo ambicinga plana - per 4 metus sali paversti komunistine respublika. Buvo uzdrausta religija, privati nuosavybe, sukolektyvintas zemes ukis, uzdaryti laikrasciai, mokyklos, ligonines, parduotuves, valstybines istaigos ir t.t. Valstybe buvo paversta i zemes komunas su 18 - 20 valandu darbo diena. Zmones buvo saudomi del menkiausios priezasties ar itarimo: kad anksciau vertesi nuosavu verslu, kad buvo valstybiniais tarnautojais, kad nesiojo akinius ar buvo issimoksline. Raudonieji Kmerai saliai vadovavo 1975 - 1979 metais ir per tuos 4 metus buvo iszudyta 2 MILIJONAI zmoniu!!!
Killing Fields - tai laukai, esantys kelis kilometrus uz miesto, kur buvo kankinami ir zudomi vyrai, moterys, vaikai.... Ten yra stiklinis keliu metru aukscio ir gal metro plocio paminklas, kuriame sudetos visos, tuose laukuose rastos kaukoles (apie 8000), islyke rubai ir batai. Sioje vietoje buvo rastos 129 kapavietes, is kuriu vienoje rasta apie 100 moteru su vaikais (dauguma is ju buvo nuogi), kitoje kapavieteje - 166 zmones be galvu; pati didziausia kapaviete - 450 zmoniu........
Tuol Sleng muziejus isikures paciame miesto centre, buvusi mokykla paversta kalejimu, klases - kankinimo kambariais. Ypatingai ten jautesi ta bauginama ir slegiama atmosfera. Netgi yra ten rastu nukankintu zmoniu nuotraukos. Kiekvienas zmogus buvo fotografuojamas (pasiniu nuotrauku tipo), tad ten yra ikurtos kelios sales su daugybe daugybe nuotrauku. Zinot, kas buvo baisiausia? Ogi zmoniu akys. Jos buvo pilnos nezmoniskos baimes ir nezinomybes. Ypatingai buvo skaudu ziureti i motinas su mazais kudikiais. Ir jie visi buvo susaudyti....
Muziejuje yra pateikta daug issamios info, zmoniu, isgyvenusiu sia tragedija, prisiminimu, video ir t.t. Prie isejimo stovejo kelios desimtys pagyvenusiu zmoniu, prasanciu ismaldos. Jie isgyveno sia tragedija. Vienas buvo su baisiai nudegusiu veidu... As tiesiog isbegau, asaros upeliais tekejo. Dekojau Auksciausiajam, kad as esu laimes kudikis ir man neteko patirti tokio siaubo, koki isgyveno si salis.
Jei skaitot angliskai www.killingfieldsmuseum.com ar www.tuolsleng.com (daug fotografiju)