4 valandu kelione autobusu iki miesto, esancio netoli Kambodzos pasienio. Mano laimei, autobuse susipazinau su 3 panasaus amziaus amerikieciais. Prisijungiau prie ju... Tuk-tuk mus nuveze i pasienio muitine ir tuomet padekojau likimui uz man pasiusta kompanija

Busiu atvira - man buvo sokas tai, ka pamaciau. Tailandas ir Kambodza yra kaimynines salys, bet tokios skirtingos! Pirmas dalykas, krites i akis - skurdas. Ir tos keturios savaites, praleistos Kambodzoje, irode, kad tai salis be jokiu taisykliu.
Atsistampavus Tailando muitineje, kur mielaja muitininke labiau domino priesais stovintis televizorius ir per ji rodoma muilo opera nei mano pasas, nuejome link Kambodzos muitines. Nezinau kaip ta vieta apibudinti... Man tai primine didziuli turgu, o ne muitine

Aplink mus nuolat zujo suauge ir vaikai; vis galvojau kas jie, is kur jie ir ko jie nori, juk cia pasienis, lyg ir neturetu but pasaliniu zmoniu! Is kazkur atsirado jaunas vietinis vaikinukas, pasiules mums padeti; pagalba buvo labai naudinga, nes nezinojom kur eiti, o ir jokiu nuorodu ar zenklu nebuvo. Mes vizu neturejom, tad reikejo uzpildyti kai kuriuos dokumentus po pavesine isikurusiame a la ofise. Po to, uz keliasdesimt metru, tokioj murinej budoj, turejom susimoket uz vizas ir palaukt koki 10 min kol jos bus iklijuotos i musu pasus. Va cia ir prasidejo smagumas, kai reikejo susimoket... Viza kainavo viso labo $20, bet jie norejo papildomu $30 uz kiekviena viza! Uz ka!!?? Kysis skamba per grubiai? Na, tuomet tai pavadinkime kazkokio paraso mokesciu... Pradejome deretis.. Su muitininkais... Ir nusiderejom iki $3 uz viza. Paskui reikejo eiti i kita ofisa, vel pildyti dokumentus, gauti stampus ir....pagaliau buvome laisvi!!!!

Isejome i dulkina, murzina gatve. Musu vietinis vedlys pareiske, kad autobusu, vaziuojanciu i Siem Reap, nera. Nezinau, ar tai tiesa, ar buvo melas, bet pasiememe taxi; uz trejeta valandu keliones mokejome apie $25. Aisku, musu vedlio paslaugos irgi kainavo kelis dolerius
Atvykus jau buvo suteme. Buvom isbadeje, tad palike viesbutyje daiktus, isejome pavalgyti. Beje, kambariai Kambodzoj yra labai pigus. Uz dvivieti kambari (dalinausi su vienu is amerikieciu) mokejom $5 (be pusryciu), t.y. $2.5 kiekvienas. Uz $10-15 galejai gauti tikrai gera kambari su pusryciais.
Kavineje buvo rodoma tradiciniu sokiu programa. Beje, Kmerai (Kambodzos zmones) labai labai grazus

Merginos zemutes, lieknutes ir graziu veido bruozu; apie vaikinus galeciau pasakyti ta pati

Isejome pasivaiksciot... Gatves blogai apsviestos, blogai asfaltuotos ir dulkinos. Tai turistine vieta, tad jauciausi gana saugiai. Tik bukite budrus - ziurekite savo rankines ir pinigines, nes vagysciu pasitaiko labai daznai. Vaiku daugybe....murzinu, apsepusiu, dulkinu, basu...ir kiekvienas ismokes savo malda - miss, duok doleri. Ten doleris yra viskas. As buvau sukresta, kai tik isejus is restorano, prie musu prisistate gal kokiu 7 metu berniukas su ramentais be vienos kojos ir pradejo maldauti dolerio. Nedavem mes dolerio, nes kitoj gatves pusej buvo dar desimtys tokiu kaip jis - murzinu ir maldaujanciu. Jauciausi apgailetinai... Bet po keliu dienu supratau, kad tai kasdienybe, kad vietoj mokyklos jie renkasi gatves ir kad ne visi is ju yra tokie vargani kaip vaizduojasi. Jeigu jam duotum kad ir $100, kita diena jis vis tiek ten pat stovetu ir prasytu ismaldos, nes jam tai lengviausias butas uzsidirbti. Liudna, labai labai liudna