QUOTE(Besiblaskantis @ 2010 10 23, 22:26)
blogai supratai
pasimaudyti galima per atoslūgį, nes per potvynius pliažas būna užlietas. Atoslūgiai būna du kart per parą, tai priklausomai nuo dienos, galima kartais pataikyti kai maudytis įmanoma ir anksti ryte, ir vakare
Bet taip, nėra paprasta susiplanuoti į ten nuvažiuoti ir pataikyti tada kada reikia, jei laikas spaudžia
Taip ir galvojau, kad kazka sumaisiau
Na ka, liko vos kelios dienos Naujojoje Zelandijoje ir as kvailos idejos pagauta, isvaziavau i Whangarei turistini miesteli, esanti apie 320 km i siaure nuo Coromandel. Kaip jau minejau, tai buvo mano nedidele klaida belstis toki kelia (juk dar reikes sugrizti i Wellington'a apie 900 km!), bet man taip norejosi nusibelsti iki pacio siauriausio NZ tasko! Sikart nepavyko ten nuvaziuoti, palikau kitam kartui
Whangarei sustojau tik permiegoti. Labiausiai man isimine pats hostelis, esantis ant kalvos virsunes ir su graziausia panorama i miesto prieplauka.
Rytojaus ryta isvaziavau Paihia. Su oru man nelabai pasiseke, o ir to grozio, kokio tikejausi rasti, neradau, tad likau kaip ir nusivylusi. Nuotrauku turiu vos dvi ir tai - nepatikesit! - paskutiniai NZ vaizdai
Po dvieju dienu pavaziavau siek tiek siauriau ir vienai nakciai apsistojau Kerikeri mieste. As tikejausi kazko ispudingesnio; arba tiesiog po visu aplankytu vietoviu pasidare sunku susizaveti
O is ten - atgal i Wellingtona, sustojant Hamilton mieste pernakvoti. Rytojaus diena planavau nuvaziuoti 600 km ir pernakvoti netoli Wellington'o, bet - ir vel - baisiai apsigavau!
Ta vakara, Wellington'e, vyko labai svarbios varzybos (nebeatsimenu kokios sporto sakos), tad paciame mieste ir apie 50 km spinduliu visi viesbuciai buvo uzsakytiiii!!!!! As apie tai nieko nezinojau (nes nesidomiu sportu) ir sustojus ties pirmu viesbuciu man tai buvo pranesta viesbucio adminstratores. Nepatikejau, na jau, galvoju, neatsiras vietu... Vaziavau i antra, i trecia, ketvirta viesbuti ir visi jie buvo pilni!
Susiradusi telefono budele, skambinau i kelis viesbucius; buvau pasirengusi moketi net 100 NZD (hosteliuose mokedavau 20 - 25 NZD), bet ir uz tiek neradau kambario. Praradusi vilti, grizau apie 20 kilometru atgal, kol suradau visiskai tuscia kempinga. Gavau keturvieti kambari (panasiai kaip stovyklose) uz 22 NZD. Uch, buvau laiminga
Wellington'e buvau kitos dienos ankstu ryta. Atidaviau masina, tiksliau, kadangi buvo sekmadienis ir agentura nedirbo, tai bendru susitarimu pastaciau masina prie imones, o raktelius imeciau i pasto dezute. Po poros valandu jau sedejau kelte, plaukianciu i Pietines sala..
Ta vakara apsistojau Picton mieste, o rytojaus diena su autobusu isvaziavau i Nelson. Nelabai pakeliui i Christchurch, is kur turejau isskristi, bet vardan paskutinio susitikimo su Jerry (priminsiu, pas kuri pora savaiciu dirbau), tikrai vertejo pamesti kelia del takelio
Tadien buvo mano gimimo diena, 28 metai, ir buvau jam labai dekinga uz si susitikima, kad paverte sia diena specialia ir neleido man liudeti
Labai tradiciskai: vakariene Tailandietiskame restorane su raudono vyno buteliu, kelione i jo namus, sustojant palydeti saules ir suslamsti jo padovanotu saldainiu, paskui pasivaiksciojimas papludymiu ties jo namais, ledu porcija - staigmena
ir pries skirstantis i lovas (atsiprasau, i mano iprasta vieta ties zidiniu
) - po dar viena taure vyno... Nieko ypatingo, bet labai labai isimintino
Gera buvo su juo susitikti ir is sirdies paplepeti...
Ankstu ryta Jerry atveze i Nelson miesta, is kur netrukus autobusu isvaziavau i Christchurch. Paskutine diena mano pasaku saly...nes rytoj - skrydis i Melbourna..
